Edinburgo universiteto Transporto mokslinių tyrimų instituto dėstytojas Tomas Rye pastebėjo, kad pirmiausia norint pakeisti situaciją keliuose reikia keisti gyventojų įpročius. Lietuvoje dauguma vis dar įpratę kiekvieną dieną visur keliauti nuosavu automobiliu, tačiau remiantis kitų šalių patirtimis, dėstytojas teigė, jog tai įmanoma pakeisti.
Pradėjo diktuoti naujas taisykles
Mokslininkas pasakojo, jog įvairios šalys ir miestai laikėsi sudarytų darnaus judumo planų ir dabar jau gali pasidžiaugti pasiekimais. Jis pastebėjo, jog Ispanijos mieste Vitoria Gasteiz 2006 metais pėsčiomis keliavę žmonės vis dažniau pradėjo keliauti automobiliais, taip pat vos kiek daugiau nei 7 proc. keliavo viešuoju transportu, o dviratininkai sudarė vos 3 procentus.
Visgi pradėjus įgyvendinti nusistatytus darnaus judumo planus jau 2014 m. buvo matyti žymi situacijos kaita. Žmonės ne tik atsisakė automobilių ir pradėjo daugiau vaikščioti, bet ir dažniau rinkosi važiuoti dviračiu nei viešuoju transportu. Tiesa, atsisakę automobilių dalis gyventojų pasirinko ir viešąjį transportą, o važiuojančių juo buvo lygiai pusė, lyginant su važiuojančiais automobiliais.
Tomas Rye aiškino, kad to siekdami miestai ėmė plėsti automobilių stovėjimo zonas. Tačiau tai buvo daroma ne norint paskatinti vairuotojus palikti automobilius miesto centre, o kaip tik, juos statyti atokiau ar iš vis palikti namuose ir keliauti kitais būdais.
Stovėjimo zonos buvo apmokestintos, o jas plečiant didėjo ne tik mokamų stovėjimo vietų plotas miesto centre, tačiau zonos buvo išplėstos ir į tolimesnius miesto rajonus. Tokie pokyčiai padiktavo naujus gyventojų įpročius ir žmonės nenorėdami brangiai mokėti už automobilio stovėjimą į darbą pradėjo važiuoti viešuoju transportu.
Sudarė galimybę keliauti patogiai
Kad žmonės viešąjį transportą rinktųsi vis dažniau ir vis daugiau gyventojų keliautų ne nuosavu automobiliu, miestų savivaldybės patobulino ne tik autobusus, troleibusus, metro, bet ir keliavimo maršrutus. Miestuose buvo sukurta daugiau sustojimo stotelių bei viešojo transporto autobusams nutiestos atskiros eismo juostos, kuriomis automobilių eismas buvo griežtai draudžiamas. Taip pat buvo atnaujintas ir pats viešojo transporto autoparkas, o tai sukėlė didesnį keleivių pasitenkinimą. Tiesa, Tomas Rye pastebėjo, kad panašiu keliu dabar juda ir Vilnius.
Tam, kad viešuoju transportu būtų patogu naudotis, anot Tomo Rye, svarbu ir tai, kaip keleiviai gali atsiskaityti už bilietus. Modernizuota sistema, kai keleiviai gali sumokėti už bilietą dar būdami namuose, specialisto teigimu, leidžia žmonėms tuo nesirūpinti kelionės metu, o svarbiausia, dar prieš keliaudami jie jau žino, kiek teks sumokėti už kelionę.
„Ankstyvais 2000-aisiais Dublinas augo itin sparčiai, tačiau tuo metu neturėjo pakankamai laiko pastatyti didelį metro. Ką jie padarė – išplėtė egzistuojančią autobusų sistemą, viešajam transportui suteikė pirmumą keliuose, nutiesė atskiras autobusų juostas. To pakako, kad autobusų naudojimas padidėtų, o piko valandomis, net 40 proc. žmonių verčiau važiavo autobusais nei nuosavais automobiliais“, – aiškino Tomas Rye.
Dar vienas svarbus pakeitimas, kurį padarė miestai – sumažino automobilių greitį keliuose. Po truputį įvairiose miestų gatvėse buvo padaryti greičio mažinimo kalneliai, žmonės buvo priversti mažinti greitį ir judėti lėčiau, o tai taip pat pradėjo žmones skatinti rinktis viešąjį transportą, mat kelionės greitis nuosavu automobiliu ir viešuoju transportu nebesiskyrė taip, kaip anksčiau.
Uždraudė automobilių eismą
Tam, kad žmonės vis dažniau paliktų automobilius namuose ar bent jau toliau nuo miesto centro, Groningeno mieste, Nyderlanduose, miesto valdžia apribojo automobilių eismą. Kai kurios gatvės buvo uždarytos ir jomis judėti galėjo tik dviratininkai bei pėstieji. Norintys kitą gatvės pusę pasiekti automobiliu buvo priversti važiuoti papildomus 2-3 kilometrus, nors einant pėsčiomis ar važiuojant dviračiu kelionės tikslas būdavo vos už kelių šimtų metrų. Mokslininkas pastebėjo, jog sklandžiam tokio plano įgyvendinimui buvo skiriamos didelės lėšos, kad pėsčiųjų ir dviračių takai būtų išvystyti ir sudarytų geras susisiekimo sąlygas.
„Groningeno gyventojams buvo suteikta galimybė dviračiais ar pėsčiomis keliauti mažiau ir trumpiau, o toks kelių tinklo pakeitimas buvo svari priežastis, kodėl žmonės pradėjo keisti savo keliavimo įpročius. Žinoma, viskas buvo daroma palaipsniui, niekas neuždarė miesto gatvių per vieną naktį, tačiau taip po truputį pavyko pakeisti gyventojų įpročius“, – pasakojo Tomas Rye.
Tokius pokyčius įgyvendinę miestai gali pasigirti, kad jie ne tik sumažino oro taršą, tačiau ir padidino ten gyvenančių žmonių gyvenimo kokybę. Žmonės tapo sveikesni, o miestai saugesni ir patrauklesni gyventojams. Tomas Rye teigė, jog nors darnaus judumo planų įgyvendinimas yra svarbus miestams ir visai šaliai, pats svarbiausias jis yra gyventojams.
„Turite suprasti, jog mūsų sveikata tiesiogiai nepriklauso nuo transporto, tačiau transportas turi įtakos mūsų sveikatai“, – pabrėžė dėstytojas.
2014-2020 m. finansiniu laikotarpiu šalies transporto sektoriuje numatoma investuoti apie 1.47 mlrd. eurų Europos Sąjungos fondų lėšų. Daugiau kaip 88 mln. eurų skirta darnaus judumo projektams investuoti. Šios investicijos padės šalyje skatinti darnų įvairių rūšių judumą ir plėtoti aplinkai draugišką transportą, siekiant sumažinti anglies dioksido išmetimus.