Kauno miesto savivaldybė skaičiuoja, kad rytinio piko metu kelionės pėsčiomis sumažėja iki minimumo. Jei bendrame kelionių pasiskirstyme 28 proc. kauniečių teigia judantys pėsčiomis, rytais pėsčiomis keliauja vos 5 proc. gyventojų.
Rytais į automobilius sėda net 68 proc. Kauno gyventojų. Žinoma, tai ne tik į darbą keliaujantys Kauno gyventojai, bet ir į mokyklas ar darželius vaikus vežantys kauniečiai. Itin mažai gyventojų renkasi ir dviračius, kaip keliavimo būdą rytais. Kaip rodo savivaldybės apklausa, ryte dviračius mina vos 1 proc. kauniečių, kai bendrame kelionių pasiskirstyme dviračiams tenka 4 proc.
Tuo metu viešuoju transporto Kaune keliauja maždaug kas ketvirtas miesto gyventojas.
Vis daugiau gyventojų keliauja iš priemiesčių
Kauno miesto savivaldybės Transporto ir eismo organizavimo skyriaus vedėjas Paulius Keras teigė, kad didesnis automobilių skaičius kelyje nėra blogai. Svarbiausia atkreipti dėmesį, kiek žmonių keliauja viename automobilyje.
„Didesnis automobilių atliekamų kelionių skaičius nebūtinai reiškia tiek pat didesnį privačių automobilių skaičių gatvėje. Jei mūsų tikslas – privačių automobilių skaičiaus mažinimas mieste, tai, kad ryte automobilių yra pervežami šeimos nariai, nėra savaime blogai. Jei automobiliu dalinamės ir juo važiuoja ne vienas, o keturi žmonės, tai jau darnesnis kelionės būdas. Svarbu, kad maršrutas pavežant bendrakeleivius nevirstų papildomų kelionių rinkiniu“, – kalbėjo jis.
Kaip pastebėjo pašnekovas, kol kas didžiausią įtaką renkantis kelionės būdą turi gyventojų gyvenamoji vieta ir atstumas iki reikiamo taško.
„Pastarąjį dešimtmetį Kauno miesto nekilnojamojo turto rinka išsiskyrė iš kitų Lietuvos miestų tuo, kad buvo parduodama iš dalies nedaug naujos statybos butų, tačiau tuo pat metu lyginant su kitais miestai buvo parduodama daug daugiau individualios statybos namų bei kotedžų. Žemės sklypų kainos nulėmė, kad absoliuti dauguma naujų gyvenamųjų būstų atsidūrė miesto pakraščiuose bei artimajame priemiestyje, o tai lemia automobilių, tenkančių vienam šeimos ūkiui, skaičiaus didėjimą. Gaila, bet tokia miesto decentralizacija visada lemia automobiliu atliekamų kelionių skaičiaus augimą“, – aiškino P. Keras.
Kauno miestas dar nėra baigęs ruošti Darnaus judumo plano, todėl konkrečias priemones, kurios galėtų padėti Kauno miesto gyventojus rinktis darnesnius keliavimo būdus, kol kas įvardyti sunku. Vis dėlto P. Keras teigė, kad jau dabar miestas skiria nemažai dėmesio dviračių eismo sąlygoms gerinti ir populiarinti būtent šį keliavimo būdą.
Planuose – aplinkkeliai, viešojo transporto paslaugų gerinimas
„Per pastaruosius metus mieste nutiesta visa eilė magistralinių dviračių takų, taip pat miesto centrinė dalis pritaikoma patogiau važiuoti dviračiu. Tikimės, kad šios priemonės taip pat paskatins ir elektrinių dviračių bei paspirtukų naudojimą mieste“, – vylėsi pašnekovas.
Kaip vieną iš svarbiausių užduočių miesto transporto sistemai, savivaldybės atstovas paminėjo eismo srautų nukreipimą nuo Senamiesčio prieigų bei miesto centro. Šiam tikslui pasiekti šiuo metu yra projektuojamas Kėdainių g. tiltas per Nemuną bei miesto centrinės dalies aplinkkeliai, miesto pietrytinis aplinkkelis.
„Nukreipus tranzitinį eismą nuo senamiesčio galėsime šiuo metu automobilių užimamas erdves skiri pėstiesiems“, – konstatavo P. Keras.
Savivaldybės atstovas teigė, kad kartu suprantamas poreikis gerinti viešojo transporto paslaugų kokybę. Šiuo metu Kaunas jau yra pasirašęs sutartį dėl naujų troleibusų pirkimo: iki kitų metų pabaigos planuojama visus senus „Škoda“ troleibusus pakeisti į naujus.
„Kartu vykdomas autobusų parko atnaujinimo planas, todėl per kitus metus patogumas miesto viešajame transporte pasikeis iš esmės. Taip pat labai svarbu didinti viešojo transporto greitį tiek įrengiant viešajam transportui skirtas eismo juostas, tiek modernizuojant troleibusų kontaktinį tinklą didinant jų greitį posūkiuose bei žieduose“, – vardijo pašnekovas.
Kauno miesto savivaldybė planuoja, kad alternatyvių keliavimo būdų patogesnis pasirinkimas padėtų kelionių individualiais automobiliais skaičių sumažinti iki 40 proc.
Kalbant apie nepalankų Lietuvos klimatą keliaujant pėsčiomis ar dviračiais, P. Keras prognozuoja, kad labiausiai tikėtina, kad populiariausias darnus kelionės būdas Kaune galėtų būti viešasis transportas. Tam, pasak jo, ir turėtų būti skiriama daugiausia dėmesio.
„Kalbant apie kitus darnius kelionės būdus – dviračius ir panašiai, kaip rodo kitų valstybių patirtis, labiausiai mus stabdo susiformavęs požiūris bei įsitikinimai, bet ne oro sąlygos. Mūsų kaimynai skandinavai gyvena tikrai atšiauresnėmis sąlygomis nei mes, tačiau nepaisant nieko, kelionių dviračiais dalis modaliniame pasiskirstyme ten yra dešimteriopai didesnė. Žiemą pasnigus Švedijoje, ar kaimyninėse šalyse, visų pirma, nuo sniego išvalomi dviračių takai ir atnaujinamas eismas jais“, – pastebėjo Kauno miesto savivaldybės atstovas.
Pasak jo, norint paskatinti gyventojus dažniau rinktis dviračius labai svarbus tinkamas miesto planavimas bei infrastruktūra: „Pastebėta, kad gyventojai dviračiais mieliau važiuoja atstumus ne didesnius nei 5 km, pėsčiomis, be abejo, mielai įveikiamas dar gerokai mažesnis atstumas, todėl labai svarbu, kad darbo ir mokymo vietos, viešoji infrastruktūra būtų planuojama nuo gyvenamųjų mikrorajonų minėtais kelionės būdais lengvai pasiekiamu atstumu“.
Ant dviračių – vos 1,5 proc.
Vilniaus miesto savivaldybė skaičiuoja, kad sostinėje kas dieną atliekama 1,32 mln. kelionių. Populiariausias kelionės būdas – automobilis (49 proc.). Kas ketvirtas gyventojas renkasi keliauti pėsčiomis (24,5 proc.) arba viešuoju transportu (24,1 proc.). Prie dviračių priskiriamos ir tokios transporto priemonės kaip elektriniai dviračiai, paspirtukai, riedžiai (išvykstantys ne didesnį nei 25 km/val. greitį), tačiau šiais būdais judančių vilniečių – vos 1,5 proc.
Savivaldybės įmonės „Vilniaus planas“ Susisiekimo sistemų analitikas Marius Berulis pastebėjo, kad lyginant su buvusiomis gyventojų apklausomis pastebimas kelionių automobiliais augimas sostinėje.
„Tai turėjo įtakos viešojo transporto keleivių ir pėsčiomis atliekamų kelionių skaičiaus mažėjimui. Tik šiek tiek padaugėjo kelionių dviračiais, bet tam turėjo įtakos gražūs orai, vis populiarėjančios elektrinės transporto priemonės, kurios palengvina ir pagreitiną kelionę“, – pasakojo savivaldybės įmonės atstovas.
Pasiteiravus, kokios Vilniaus miesto Darnaus judumo plane numatytos priemonės turėtų padėti gyventojams rinktis ekologiškesnius keliavimo būdus, M. Berulis vardijo keletą skirtingų sprendimų: magistralinio dviračių tinklo formavimas, viešojo transporto eismo juostų tinklo plėtra, pėsčiųjų takų dalių pritaikymas žmonėms su specialiais poreikiais, viešojo transporto elektroninio bilieto atnaujinimas, kuris leis prie Vilniaus miesto prijungti kitus Vilniaus regiono vežėjus.
Be to, žadama į Vilniaus miesto viešojo transporto sistemą integruoti geležinkelių sistemą.
Tarp numatytų priemonių savivaldybės įmonės atstovas taip pat vardijo plečiamą riedėjimo priemonių tinklą (dviračių, paspirtukų, saugyklos), tolimesnį viešojo transporto atnaujinimą.
Vilniaus miesto savivaldybė savo Darnaus judumo plane yra nusimačiusi iki 2030 m. pasiekti, kad kasdienių kelionių skaičius viešuoju transportu išaugtų iki 36 proc., o viešuoju transportu besinaudojančių gyventojų skaičius padidėtų 47 tūkst. Tikimasi, kad kelionių dviračiais skaičių pavyks padidinti 2,75 karto, o pėsčiomis judėti mieste kasdien rinksis beveik trečdalis (29 proc.) gyventojų.
Užklaustas apie oro įtaką kelionės būdų pasirinkimui M. Berulis, kaip Kauno savivaldybės atstovas, paminėjo, kad dažniausiai blogas oras yra tik pasiteisinimas.
„Šiuo metu viešojo transporto parko yra atnaujinta virš 40 proc. ir šaltuoju metu laiku naujesnes ar naujos transporto priemonės atvažiuoja pakankamai šiltos ir tikrai yra šiltesnė aplinka jose nei žiemą įlipus į automobilį, kurį reikia šildyti. Viskas priklauso nuo patogumo, kokybės, kainos, saugumo, kelionės greičio, infrastruktūros priežiūros lygio. Užtikrinus šiuos veiksnius, tankiai urbanizuotoje miesto dalyje galima keliauti darniais keliavimo būdais, tik reikia pasirinkti patogią ir tinkamą aprangą bei užtikrinti infrastruktūros priežiūrą, tai yra nuvalyti takai, kokybiškas viešasis transportas, įrengti laukimo paviljonai, kurie apsaugo nuo tiesioginio aplinkos poveikio“, – komentavo jis.
2014-2020 m. finansiniu laikotarpiu šalies transporto sektoriuje numatoma investuoti apie 1.47 mlrd. eurų Europos Sąjungos fondų lėšų. Daugiau kaip 88 mln. eurų skirta darnaus judumo projektams investuoti. Šios investicijos padės šalyje skatinti darnų įvairių rūšių judumą ir plėtoti aplinkai draugišką transportą, siekiant sumažinti anglies dioksido išmetimus.