Sėkmingiausi užsienio pavyzdžiai, kaip išspręsti spūsčių problemą: jais bandys sekti ir Lietuva

Gatvės be spūsčių, oro taršos mažinimas ir patogus judėjimas visiems eismo dalyviams – tokius pokyčius siekiama įgyvendinti darnaus judumo planuose, kurių imasi Lietuvos miestai. Rengiant šiuos planus, atsižvelgta ir į užsienio šalyse įdiegtas priemones, atnešusias teigiamų rezultatų ir parodžiusias, kad mieste galima sėkmingai keliauti ne tik automobiliu – tinkamos infrastruktūros sukūrimas leidžia patogiai keliauti ir alternatyviomis priemonėmis.

Įkvėpė Barselonos kilpinio eismo organizavimo pavyzdys

Tam, kad Vilniaus mieste būtų pritaikyti geriausi užsienio šalių pavyzdžiai, vienu iš Vilniaus miesto darnaus judumo plano komandos narių buvo paskirtas užsienio ekspertas, Edinburgo Napier universiteto transporto tyrimų instituto direktorius prof. Tom Rye, be to, sesijose su užsienio ekspertais iš Švedijos, Lenkijos, Nyderlandų ir kitų šalių buvo aptartos senamiesčio išsaugojimo ir atvėrimo visuomenei galimybės, bevariklio transporto sistemos vystymo bei viešojo transporto tobulinimo kryptys, automobilių parkavimo politikos gairės.

Kaip teigia Vilniaus miesto savivaldybės įmonės „Vilniaus planas“ susisiekimo sistemų analitikas Marius Berulis, užsienio ekspertų ilgametė patirtis leido parinkti Vilniui jau laiko patikrintus sprendimus bei tuo pačiu neatsilikti nuo perspektyvių sprendimų, kurie vis labiau pasiteisina kitose šalyse.

„Vienas iš sprendimų – kilpinis eismo organizavimas Vilniaus miesto senamiesčio branduolio teritorijoje. Joje apie 40 proc. transporto priemonių juda tranzitu, kuomet senamiesčio branduolys nėra tikslas, todėl, jį eliminavus, atlaisvės erdvės miestiečiams ir svečiams, bus saugiau judėti senamiesčio erdvėmis, mažės transporto sukuriamo triukšmo ir taršos rodikliai. Kilpinis eismo organizavimas atitinka Barselonos mieste 2016 m. pradėtus kurti „Super kvartalus“, kurių viduje ribojamas tranzitinis transporto judėjimas, taip atveriant erdves visuomenei. Įvedus šią sistemą Barselonoje, padaugėjo pėsčiųjų zonų, sumažėjo triukšmo ir taršos lygis“, – teigiamą užsienio patirtį pastebi M. Berulis.

Vilniaus miesto jautriose teritorijose, kurios yra perpildytos automobiliais, pavyzdžiui, senamiestyje ir centrinėje miesto dalyje, yra pateikti siūlymai įvesti mažų emisijų zonas ir spūsčių mokesčius. Kaip nurodo M. Berulis, šis sprendimas veikia Londone, o jį įvedus, kietųjų dalelių kiekis sumažėjo 2,5–3,1 proc., kas per metus sudaro tonas teršalų, kurie neišmetami į aplinką. Atsižvelgiant į teigiamus rezultatus užsienio šalyse, pokyčiai vykdomi ir parkavimo politikoje.

„Transporto priemonių parkavimo politikoje numatomi tokie sprendimai, kaip transporto priemonių stovėjimo laiko ribojimas, kainos reguliavimas pagal užpildymą, teritorijos jautrumą taršai, taip pat erdvių atlaisvinimas nuo automobilių. Politika formuojama trimis lygiais, kas yra įprasta didžiojoje dalyje Europos. Politika leidžia palaipsniui pasiūlyti visuomenei alternatyvas, taip atlaisvinant erdves nuo automobilių ir jas atveriant pėstiesiems, naujų erdvių kūrimui, kuriose laiką gali leisti visuomenė. Didėjantis pėsčiųjų judėjimas erdvėse skatina ekonomikos augimą vidutiniškai iki 20 proc. Yra pavyzdžių, kaip, pavyzdžiui, Niujorke, Manhatano rajone dėl šių sprendimų pardavimai išaugo iki 49 proc.“, – pastebi M. Berulis.

Anot jo, šiuo metu dalis priemonių jau yra įgyvendintos arba įgyvendinimo stadijoje, todėl rezultatus bus galima pamatyti tik praėjus kuriam laikui. Tačiau kai kurių sprendimų efektas matomas jau šiandien – didėjantis bevariklio transporto trasų vystymas, dalinimosi sistemų kūrimas ir skatinimas bei viešojo transporto parko atnaujinimas ir efektyvinimas lemia pastebimai augantį vartotojų skaičių ir pasitenkinimą judėjimo sąlygomis.

Kauno mieste eismą gerins priemonės, pasiteisinusios Ultrechte

Kaip komentuoja Kauno miesto savivaldybės Transporto ir eismo organizavimo skyriaus atstovas Mindaugas Augustaitis, Kauno miesto darnaus judumo planas dar tik pradėtas įgyvendinti, tad įvertinti, kiek šio plano priemonės pasiteisins Kaune, bus galima tik vėliau. Vis dėlto, jis pastebi, kad visada efektyvios priemonės, skirtos viešojo transporto infrastruktūros atnaujinimui, pėsčiųjų ir bemotorio transporto skatinimui įrengiant pėsčiųjų ir dviračių takus.

Rengiant darnaus judumo planą Kaune, buvo remtasi geraisiais užsienio miestų pavyzdžiais: Utrechto, Prato ir Parmos, Budapešto, Briuselio miestų darnaus judumo planų sprendiniais bei kitų miestų, tokių kaip Hamburgas, Stokholmas ir Madridas gerosiomis praktikomis įgyvendinant ES Baltosios knygos tikslus.

„Pavyzdžiui, Utrechto darnaus judumo planas apima tris pagrindines sritis. Visų pirma, tai protingas planavimas – erdvės, skirtos įvairiems žmonių poreikiams. Taip pat pažangūs maršrutai – pėsčiųjų, dviračių, viešojo transporto, automobilių ir krovinių vežimo tinklų plėtra. Ir trečia, sumanus valdymas – efektyvus eismo ir judumo valdymas remiantis turimais resursais, neplečiant kelių tinklo, nedidinant automobilių stovėjimo vietų skaičiaus. Pagrindiniai veiksmai yra eismo į miesto centrą ribojimas ir šviesoforų signalų ciklų greito eismo gatvėse sinchronizavimas. Visi sprendimai šiose srityse grindžiami integruotu požiūriu, apimančiu mobilumo ir erdvinės plėtros problemas“, – aiškina M. Augustaitis.

Anot jo, Kauno plane taip pat numatytos panašios priemonės, kaip ir Utrechte: mikrocentrų kūrimas, tarp kurių diegiama dviračių ir pėsčiųjų takų infrastruktūra, atnaujinama viešojo transporto infrastruktūra.

„Kaune skatinamas viešojo transporto atnaujinimas, naujos, didelio pajėgumo viešojo transporto jungtys bei diegiama viešojo transporto prioritetas sankryžose. Numatytos diegti modernios eismo valdymo bei parkavimo sistemos. Hamburgo, Stokholmo ar Madrido miestų pavyzdžiu, Kauno miesto senamiestyje planuojama diegti mažų emisijų zoną, kuri reikšmingai sumažintų automobilių tranzitinį srautą į centrinę miesto dalį“, – būsimus pokyčius vardija M. Augustaitis.

Liublianoje miestą planuoja skirtingos visuomenės grupės

Kaip teigia Susisiekimo ministerijos darnaus judumo ekspertas Jonas Damidavičius, užsienio šalyse galima pastebėti daug pavyzdžių, kaip paskatinti visuomenę dažniau rinktis alternatyvias susisiekimo priemones. Nors kiekvienas galėtų pasakyti, kad Olandija ar Danija garsėja kaip labiausiai dviračių transportą propaguojančios šalys, kur dviratis yra neatsiejama kiekvieno gyventojo dalis, tačiau ekspertas nori atkreipti dėmesį ir į kitų šalių patirtis.

„Švedija ir Suomija – šalys, kurios turi gana atšiaurias klimato sąlygas žiemos metu, tačiau tai netrukdo gyventojams dviračiais naudotis ištisus metus. Panašu, kad šiose šalyse vadovaujamasi posakiu „nėra blogo oro, yra tik bloga apranga“. Čia didelis dėmesys skiriamas esamos infrastruktūros priežiūrai – valymui, taisymui ir kokybės užtikrinimui, todėl ištisus metus gyventojai gali tinkamai naudotis infrastruktūra ir keliones atlikti dviračiais ar pėsčiomis“, – teigia J. Damidavičius.

Jo manymu, kitas geras ir labai artimas Lietuvai pavyzdys – Slovėnijos sostinė Liubliana, kurios senamiestis yra uždarytas automobilių eismui, o visa erdvė palikta dviratininkams ir pėstiesiems.

„Kadangi senamiestis yra labai populiari turistinė vieta, toks sprendimas miesto centrą padaro dar patrauklesniu ir patogesniu keliauti darniai. Liublianos savivaldybė stengiasi į miesto planavimą įtraukti kuo daugiau skirtingų visuomenės grupių, dėl ko vėliau mažiau populiarūs ir galbūt, galima sakyti, radikalesni sprendimai būna lengviau priimami ir palaikomi visuomenės. Geras praktinis pavyzdys Liublianoje – bendros visų susisiekimo rūšių erdvės (angl. shared spaces). Tai tam tikros gatvės ar aikštės, kurios turi tam tikrą specifinį dizainą – nėra atskirtų nei eismo juostų, nei šaligatvių, o visa erdvė vizualiai įrengta taip, kad aiškiai matytųsi, jog tai bendro dalijimosi erdvė, ir, žinoma, čia greitis ribojamas iki 20 km/val. Šiose erdvėse visos susisiekimo rūšys turi vienodą prioritetą, tad tiek pėstieji, tiek dviratininkai, viešasis transportas ar lengvieji automobiliai čia gali dalyvauti eisme, tačiau pagrindinė taisyklė – rūpintis vieni kitų saugumu“, – sako J. Damidavičius.

Anot jo, visos praktikoje taikomos priemonės galėtų būti įgyvendintos ir Lietuvoje, svarbu tik suvokti, kokį poveikį ar efektą šios priemonės atneš. Taip pat jis pabrėžia, kad vien tik įrengtos infrastruktūrinės priemonės savaime didelio poveikio neturės, jei jomis niekas nesinaudos, todėl tuo pačiu reikia daug dėmesio skirti visuomenės švietimui ir edukavimui apie darnaus susisiekimo naudą ir privalumus.

Pažangias ir patogų judėjimą mieste kuriančias idėjas Lietuvos savivaldybės numato darnaus judumo planuose. Tokius planus jau yra parengusios 20 savivaldybių – beveik visi jie parengti panaudojant Europos Sąjungos fondų investicijas, iš viso 1,1 mln. eurų. Šiuo metu darnaus judumo planai šalies miestuose pradedami įgyvendini, dalis juose numatytų priemonių taip pat finansuojama ES fondų lėšomis.