Urbanistinio planavimo specialistas Martynas Marozas pasakojo, jog planuoti ir sudaryti darnaus judumo planus yra itin svarbu, tačiau ne ką mažiau svarbu tai daryti teisingai. Jis aiškino, kad nemaža problema Lietuvoje vis dar yra tai, kad planavimas yra sektorinis, o tai reiškia, kad vienos srities specialistai mažiau rūpinasi kitų sričių problemomis. Specialisto teigimu, tik apjungus skirtingų sričių specialistų darbą būtų galima pasiekti gerų rezultatų.
Visgi, kad tie rezultatai būtų geri, M. Marozo teigimu, planus reikia ne tik sudaryti, bet ir stebėti, kaip juos sekasi įgyvendinti. Mat kartais planai būna sudaryti tik atitinkamam gyventojų skaičiui, o jam padidėjus ar sumažėjus tampa nebeveiksmingi. Anot specialisto, tokie ribojantys planai tik sudaro klaidingą viziją, kad bus geriau, nei būna iš tiesų.
„Iki šiol Lietuvoje planavimas vis dar riboja, o ne įgalina. Gilinantis į atskirų savivaldybių dokumentus, matosi, kad kartais yra netinkamai įvertintas poreikis. Kai planuojame ne pagal pamatuotą poreikį, o sakome, kad Vilniuje gyvens 1,3 mln. gyventojų, tai tokiu atveju sukuriame arba per mažai programos, arba per daug ir ji neatitinka poreikių“, – sakė M. Marozas.
Dar vieną planavimo problema specialistas įvardijo biudžetą. Specialisto teigimu, gana dažnai finansinių galimybių trūkumas tampa kertine priežastimi, kodėl neįvyksta svarbūs pakeitimai.
„Problema yra tai, kad mūsų planavimas siejasi su biudžetu, o tai reiškia, kad dažnai netgi ambicingi planai nėra įgyvendinami, nes pritrūksta finansavimo, arba finansavimas skiriamas ne prioritetrinėms sritims“, – aiškino urbanistas.
Ne ką mažesne priežastimi, kodėl kartais nepavyksta pasiekti gerų rezultatų, specialistas įvardijo planavimą vykdomą specialistams, o ne plačiajai visuomenei. Tai reiškia, jog planuojant miesto infrastruktūrą neretai yra remiamasi idėjomis, kurios būtų naudingos tam tikrų sričių atstovams, tačiau tik retais atvejais atsižvelgiama į visuomenės poreikius.
Tiesa, urbanistas pastebėjo, jog neretais atvejais ir patys gyventojai apsunkina infrastruktūros kūrimą ir planavimą.
„Jei turime 10 žmonių ir 100 sklypų, kur jie galėtų gyventi, tai labai tikėtina, kad vadovaujantis lietuvių mentalitetu, visi rinksis sklypą kaip įmanoma toliau nuo jau nupirkto sklypo. Tačiau tada paskaičiuokime, kiek tokiu atveju prireiks vamzdžių, kitų komunalinių paslaugų agregatų. Jei mes gyventume bent truputį kompaktiškiau, galėtume kalbėti apie kažkokį bendrą infrastruktūros plėtimą“, – kritikavo M. Marozas.
Tam, kad turėtume kompaktiškus ir tvarius miestus, anot M. Marozo, reikia pakankamai didelio gyventojų tankio tam, kad naujovės transporte apskritai būtų įmanomos.
Visgi M. Marozas džiaugėsi, kad pastaruoju metu visuomenė vis daugiau dėmesio skiria įvairiems planams ir į juos reaguoja, mat tai ne tik užkerta kelią „planavimo sau“ plėtrai, bet ir padeda išgryninti poreikius. Anot jo, planai skirti darniam judumui turi būti sudaryti remiantis visuomenės interesais, o ne pavienių užgaidų įgyvendinimu.
Specialistas taip pat pastebėjo, kad sudarant darnaus judumo planus ir juos įgyvendinant, labai svarbu suprasti, kad jis turi būti sudarytas ne lygiuojantis į kitus miestus, o siekiant išspręsti konkretaus miesto problemas.
2014-2020 m. finansiniu laikotarpiu šalies transporto sektoriuje numatoma investuoti apie 1.47 mlrd. eurų Europos Sąjungos fondų lėšų. Daugiau kaip 88 mln. eurų skirta darnaus judumo projektams investuoti. Šios investicijos padės šalyje skatinti darnų įvairių rūšių judumą ir plėtoti aplinkai draugišką transportą, siekiant sumažinti anglies dioksido išmetimus.