Po šešerių metų naudojimosi viešuoju transportu vilnietė Gintarė įsigijo automobilį. Tokio sprendimo imtis ją privertė pasikeitusios gyvenimo aplinkybės: ji pradėjo dirbti gerokai toliau nei ten, kur gyvena, suprato, kad susisiekimas su darboviete viešuoju transportu nėra toks patogus. Be to, keisti keliavimo įpročius ją paskatino ir augintinio – šuns – įsigijimas.
„Kai įsigijau šunį, supratau, kad noriu dažniau ir į parką nuvykti. Su „CityBee“, kuriuo naudodavausi, augintinio vežtis negalima, o taksi kartais prašo už šunį papildomai mokėti. Tai man kelionė į ir iš Vingio parko kainuoja apie 6 eurus ir daugiau, – pasakojo Senamiestyje gyvenanti Gintarė. – Beje kai kurios taksi įmonės už augintinį prašo mokėti nuo 1,5 euro, priklausomai nuo gyvūno svorio. O kai kvietiesi taksi mobiliąja programėle, net negali užsitikrinti, kad atvažiuos šunims nealergiškas vairuotojas ar kad jis nepyks dėl gyvūno“.
Tekdavo persėsti tris kartus
Kitas svarbus argumentas, kodėl mergina persėdo iš viešojo transporto į nuosavą automobilį – darbas. Kol Gintarė gyveno ir dirbo centre, ji į darbą keliaudavo pėsčiomis, oranžiniu dviračiu ar viešuoju transportu, tačiau pakeitus darbovietę, kuri įsikūrusi Šeškinėje, ji suprato, kad ekologiškesnės keliavimo alternatyvos nėra tokios patogios.
„Kol dirbau centre, viskas buvo patogu. Nebuvo didelio poreikio kažkur toli išvažiuoti: viską galima rasti centre“, – pastebėjo pašnekovė. Jei merginai reikėdavo nuvykti kur nors toliau nei miesto centras, ji naudodavosi „CityBee“ dalijimosi automobiliais paslauga.
Gintarė pastebėjo, kad viešasis Vilniaus transportas yra patogus, jei gyveni ir dirbti šalia stotelių, kur važiuoja greitieji autobusai, tačiau jei darbo vieta ar namai atokiau nuo šių taškų, keliavimas autobusais ar troleibusais tampa jau nebe toks malonus: „Kartais, kai grįždavau po darbo iš Šeškinės, tekdavo persėsti tris kartus. Taip, galiu palaukti ilgiau ir mažiau keisti viešojo transporto priemonių, bet aš lipdavau į tą, kuris atvažiuodavo pirmas“.
Pasiteiravus, ar mergina negalvoja, kad nauju savo pirkiniu – automobiliu – prisideda prie Vilniaus miesto oro taršos, Gintarė pripažino, kad tai supranta, tačiau šiuo metu tai geriausias sprendimas: „Aš mielai pirkčiau hibridinį automobilį ar elektromobilį. Tai ir padarysiu, kai turėsiu tam pinigų, bet šiuo metu sau tokio leisti negaliu. Manau, kad prisidėti prie gamtos išsaugojimo galima ir kitais būdais. Be to, taip, galima vaikščioti pėsčiomis, bet tuomet vietoj penkių darbų padarysi du. Jei turi daug darbo, visur neprivaikščiosi“.
Kasmet 2-3 proc. daugiau automobilių
Sudariusi Darnaus judumo Vilniaus mieste planą sostinės savivaldybė tikisi, kad žmonių, besinaudojančių privačiais automobiliais, skaičius mažės.
Savivaldybės įmonės „Vilniaus planas“ Europos Sąjungos (ES) projektų specialistas Marius Berulis pastebėjo, kad automobilių transportas labiausiai daro įtaką kietųjų dalelių ir azoto dioksidų rodiklių augimui mieste. Taršos augimas labiausiai priklauso nuo autotransporto priemonių skaičiaus, naudojamos kuro rūšies ir ridos.
Skaičiuojama, kad automobilių skaičius Vilniaus mieste per metus paauga 2-3 proc. Šiuo metu sostinėje juda apie 220-240 tūkst. automobilių. Iš jų apie 60-70 proc. kurui naudoja dyzelį.
Kaip pasakojo M. Berulis, kietųjų dalelių rodikliai sostinėje svyruoja, tačiau kartais pasiekia ir leistinas ribas. Prasčiau yra su azoto dioksido ore rodikliais. Jie nuo 2015 m., pasak specialisto, yra viršijami ir svyruoja nuo 6,7 µg/m3 iki 56,8 µg/m3 (leistina riba 40 µg/m3).
„Augant automobilių skaičiui mieste, didėjant transporto priemonių ridai, esant pakankamai senam automobilių parkui, didėja ir oro taršos rodikliai mieste. Labiausiai užterštos miesto dalys yra miesto centrinė dalis, Grigiškės, Paneriai, Stoties, Rasų ir Naujininkų rajonai. Taip pat didžiausia oro tarša koncentruojasi prie pagrindinių miesto susisiekimo sistemos ašių: Geležinio Vilko g., Tūkstantmečio g., Žirnių g., Ozo g., Vakarinio aplinkkelio. Į taršos zonas patenka apie 9,3 tūkst. miestiečių, kurių gyvenamojoje aplinkoje viršijami azoto dioksidai“, – konstatavo savivaldybės įmonės atstovas.
Naujos zonos miesto centre
Kaip kontroliuoti oro užterštumą Vilniaus mieste yra numatyta ne tik Darnaus judumo mieste plane, bet ir Vilniaus miesto aplinkos oro kokybės valdymo programoje.
„Savivaldybė veiksmų imasi nuo savo ūkio: jau atnaujino apie 44 proc. esamo viešojo transporto parko: išėmė senus taršius autobusus ir juos pakeitė naujais, kurių euro standartas yra „euro 6“. Savivaldybė ties tuo nesustoja ir numato elektrinių, hibridinių, dujinių autobusų pirkimą, taip pat numato troleibusų įsigijimą. Įgyvendinant šiuos sprendimus viešojo transporto parkas mažina sukeliamą oro taršą, – kalbėjo M. Berulis. – Taip pat Vilniaus miestas yra įsigijęs elektrinius automobilius bei paspirtukus ir skatina darbuotojus naudotis jais atliekant keliones mieste“.
Pagal Darnaus judumo planą, kuris jau yra parengtas ir laukia miesto tarybos palaiminimo, numatyta apsaugoti miesto centrinę dalį nuo didėjančios oro taršos, vystyti bevariklio transporto infrastruktūrą, švarinti ir ekologizuoti viešąjį transportą, skatinti dalinimosi sistemas (dviračių ir automobilių), formuoti aplinkkelius.
Plane taip pat konkrečiau nurodyta, kaip sostinės centrą galima apsaugoti nuo didelės automobilių koncentracijos. Tai žadama daryti etapais: pirmiausiai, apriboti tranzitinį transporto judėjimą, antra, įvesti mažų emisijų zonas (taikomi taršos apribojimai įvažiuojančioms transporto priemonėms), trečia, mažinti transporto priemonių trauką į miesto centrą.
„Mes svarstėme įvairias alternatyvas, tai pirmiausiai – riboti dyzelinių automobilių patekimą į miesto centrą, paskui – ir benzininio pagal tam tikrus euro standartus. Jei būtų euro5 ar euro 6 į tam tikras zonas galėtų įvažiuoti, o senesniems automobiliams būtų įvesti ribojimai dėl sukeliamos taršos“, – kalbėjo pašnekovas.
Kosulys, nosies ir gerklės gleivinės dirginimas
Savivaldybės įmonės „Vilniaus planas“ internetiniame puslapyje, skirtame aplinkai, nurodoma, kad emisijos iš autotransporto sudaro apie 70 proc. bendro teršalų kiekio. Be anglies monoksido, azoto oksido ir kitų teršalų automobiliai taip pat prisideda tarša dėl padangų, kelių dangos nusidėvėjimo dulkių, kuro nutekėjimo, garavimo ir triukšmo.
Oro taršos poveikis žmogui gali pasireikšti ūminiais ar lėtiniais sveikatos sutrikimais. Dažniausiai oro užterštumo žala žmogaus sveikatai pasijaučia plaučių funkcijų pakenkimais, respiracinėmis ligomis, imuninės sistemos silpnėjimu. Kvėpavimo sistemos pažeidimai pasireiškia kosuliu, nosies ir gerklės gleivinių dirginimu.
Taip pat ištirta, kad oro užterštumas kietosiomis dalelėmis turi gana didelę įtaką kvėpavimo takų, kraujagyslių ligų padidėjimui.
Tikina, kad nieko blogo su oru sostinėje nėra
Aplinkos apsaugos agentūros Oro kokybės vertinimo skyriaus vedėja Zita Šilienė pozityviau nusiteikusi dėl oro kokybės Vilniaus mieste. Specialistė pasakojo, kad sostinėje oro tarša pagal Europos Sąjungos nustatytus reikalavimus yra stebima nuo 2003 m.
„Pirmaisiais stebėjimo metais oro kokybė buvo prastesnė nei 2016–2017 m. metais, – konstatavo ji. – Tuomet ir kietųjų dalelių rodikliai viršijo ribas kai kuriose vietose, ir azoto dioksido buvo maksimalių koncentracijų“.
Z. Šilienė priminė, kad oro tarša priklauso ne tik nuo transporto ar pramonės veiklos, bet ir nuo oro sąlygų: vėjas, lietus padeda geriau išsklaidyti teršalus. „Kai vyrauja sausi ir ramūs orai, tuomet teršalams lengviau kauptis ir didėja oro užterštumas“, – kalbėjo Z. Šilienė.
Pasak ekspertės, transportas ir eismas didmiesčiuose yra didžiausias oro taršos šaltinis. „Pramonės įmonės taip pat taršalus išmeta, bet jas galima reguliuoti. Paprastai tarša išmetama per kaminus, kuriuose galima filtrus statyti. Be to, įmonės turi gauti taršos leidimus, kuriuose nurodoma, kiek jos negali viršyti išmetamo taršalų kiekio“, – teigė pašnekovė.
Dar vienas svarbus oro taršos šaltinis – namų ūkių naudojami šildymo katilai. Jų sukeliama tarša padidėja šaltuoju metų laiku.
Vilniaus miesto savivaldybės tikslas, kad kuo daugiau miestiečių judėtų sostinėje oro taršos nesukeliančiu transportu – dviračiais, paspirtukais – ar pėsčiomis. Tačiau ar oro kokybė Vilniaus mieste leidžia tai daryti saugiai ir nekenkiant savo sveikatai?
„Dėl oro kokybės tai tikrai taip. Jei dalis žmonių iš automobilių persėstų ant nemotorinių transporto priemonių, tai taršos dar labiau sumažėtų. Tik čia klausimas, ar taip judėti saugu ir mūsų gatvės tam pritaikytos“, – kalbėjo pašnekovė.
2014-2020 m. finansiniu laikotarpiu šalies transporto sektoriuje numatoma investuoti apie 1.47 mlrd. eurų Europos Sąjungos fondų lėšų. Daugiau kaip 88 mln. eurų skirta darnaus judumo projektams investuoti. Šios investicijos padės šalyje skatinti darnų įvairių rūšių judumą ir plėtoti aplinkai draugišką transportą, siekiant sumažinti anglies dioksido išmetimus.
