Vilniaus transporto vizija: siaurinamos gatvės ir miestas be automobilių

Prasidėjusi Europos judumo savaitė atkreipė dėmesį į didelę miestų problemą – kamščius, kuriuose iššvaistome didelę dalį savo laiko. Sekmadienį vykusiame atidarymo renginyje Vilniuje, Lukiškių aikštėje, miestiečiai išgirdo gal kiek neįtikėtinai skambantį pažadą: ateis diena, kai automobilių neturėsime. Tokio drąsaus tikslo siekimas numatomas ir naujai rengiamame Vilniaus darnaus judumo plane.

Savo automobilių neturėsime: veiks dalinimosi sistema

Lukiškių aikštėje surengtos diskusijos apie Vilniaus miesto darnaus judumo planą metu paaiškėjo, kad Vilniaus gatvėse automobilių vairuotojų dienos jau suskaičiuotos. Kamščių problemą ketinama spręsti atiduodant kelius viešajam transportui, dviračiams, paspirtukams ir kitiems keliavimo būdams, o automobilių skaičių turėtų žymiai sumažinti dalinimosi automobilių plėtra.

Renginio transliaciją galite rasti čia.

Vilniaus miesto mero pavaduotojas Linas Kvedaravičius atkreipia dėmesį į tai, kad miesto gatves dažnai užkemša visiškai nereikalingos kelionės. Viena iš jų – vaikų vežimas į darželius, mokyklas ir popamokinius užsiėmimus, sudarantis net 30 proc. visų kelionių. Visgi, didžiausiu iššūkiu išlieka vaikų saugumo kelyje užtikrinimas.

„Pastebėkime: kai vaikams atostogos, miestas laisvas, kamščių nėra. Ką daryti, kad vaikai keliautų patys? Yra didžiuliai iššūkiai, kurie nebuvo sprendžiami dešimtmečiais. Tai – infrastruktūriniai dalykai, kad vaikui apskritai nereikėtų važiuoti. Reikia priartinti prie vaikų jų poreikius, kad tėveliai galėtų drąsiai išleisti savo vaiką į už kilometro esančią mokyklą. Tai šaligatviai, geras apšvietimas ir kiti elementarūs dalykai“, – aiškina L. Kvedaravičius.

Anot jo, išsprendus šias problemas, būtų sumažinti kamščiai, tarša, nereikėtų platesnių gatvių – jas būtų galima siaurinti ir atiduoti didesnius plotus paspirtukams, dviračiams. Jis pabrėžia, kad kaip tik tai dabar ir yra daroma Vilniaus mieste. Galima pastebėti Naujamiestyje siaurinamas gatves, dalis kelio atiduodama dviratininkams.

„Mūsų įpročiai per vieną naktį nepasikeičia, bet galiu drąsiai pasakyti, kad mes prieisime prie to, kad automobilių neturėsime. Žmogus mokės ne už tai, kad turi automobilį, o už tai, kiek laiko praleidžia juo naudodamasis. Ateityje veiks dalinimosi sistema, keisis gatvių projektavimas, jų pločiai, stovėjimo aikštelių poreikis. Didieji miestai tai patirs kažkur 20 metų bėgyje.

Neverta platinti gatvių, kai žinai, kad ateityje jų nereikės – turime tobulinti tai, ką turime šiandien. Tai – patogus viešasis transportas, dviračių ir pėsčiųjų takai, dalinimosi sistema“, – Vilniaus miesto tikslus įvardina L. Kvedaravičius.

Vilniaus miesto mero pavaduotojas pabrėžia, kad Vilnius Europoje pirmauja pagal dalinimosi automobilių kiekį. Anot jo, vienas dalinimosi automobilis pakeičia 10 įprastų automobilių.

„Įsivaizduokite, kokie kelionių skaičiai būtų sutaupomi. Kiekvienas per savo prizmę pasižiūrėkime, kiek nuosavas automobilis stovi, o kiek važiuoja. 5 proc. laiko sudaro kelionės, o likusius 95 proc. jis tiesiog užima vietą garaže arba mieste. Tą vietą juk galime atiduoti sau, panaudoti viešoms erdvėms, o patys važiuoti dviračiais, eiti pėsčiomis“, – aiškina L. Kvedaravičius.

Jo teigimu, greičiausiai pokyčius vilniečiai pajus senamiestyje, kuriame automobilių kiekis bus apribotas jau ateinančiais metais.

„Senamiestis – opi tema. 30-40 proc. kelionių per senamiestį yra tranzitas, kai, sakykime, noriu iš Lukiškių aikštės patekti į Olandų gatvę kirsdamas senamiestį. Tai yra neteisinga – senamiestyje turi būti daugiau pėsčiųjų ir mažiau autotransporto. Galiu visus nuliūdinti – greitai baigsis tas tranzavimas. Jau kitais metais bus įvestas kilpinis važiavimas. Reikia žmonėms suprasti, kad negalima tranzuoti per senamiestį. Galima važiuoti aplinkiniais keliais“, – teigia jis.

Siekiama, kad 7,5 proc. kelionių sudarytų važinėjimas dviračiais

Vienas iš darnaus judumo plano rengėjų Marius Berulis ragina vilniečius pagalvoti apie keliavimą į darbą dviračiu. Jo manymu, daugelio žmonių įvardijamos problemos, kodėl jie nevažinėja dviračiu, yra lengvai išsprendžiamos.

„Dažnai girdime, kad Vilniuje dviračiu važiuoti neįmanoma, nes daug kalnų ir nuokalnių. Darnaus judumo plano rengimo metu teko bendrauti su vilniečiais. Jų teigimu, ne tiek svarbi infrastruktūra, kiek jos kokybė: neištrupėjusios plytelės, nuleisti bortai, elementari higiena patogiam judėjimui. Miestas ta linkme ir juda. 2030 metų plane užsibrėžta, kad 7,5 proc. kelionių kasdien bus įveikiama dviračiu. Įsivaizduokime, kad 1 procentą sudaro 13 tūkst. kelionių per dieną – tai yra nemaži skaičiai“, – pastebi jis.

Anot M. Berulio, daugybei žmonių tereikia pabandyti tokį keliavimo būdą – gali būti, kad pajutus fizinio aktyvumo naudą grįžti prie automobilio net nesinorės. Juolab vienas malonumas važiuoti į darbą nuokalne. Centrinėje miesto dalyje susitelkę apie 50-70 proc. darbo vietų, į kurias nuvažiuojama nuokalne. M. Berulis prisipažįsta, kad tokiu būdu į darbą keliauja ir pats.

„Kartais net viešąjį transportą lenkiu leisdamasis nuo kalno. Manau, kad važiavimas į darbą dviračiu yra įmanomas. Vienas žmogus vidutiniškai 5 kilometrus dviračiu tikrai geba lengvai nuvažiuoti, o ir miestas tam gerai išplanuotas“, – teigia jis.

Esant didesniems atstumams, M. Berulis rekomenduoja iškeisti automobilį į viešąjį transportą. Apsispręsti padėti gali išlaidų palyginimas.

„Turbūt ne visi susimąstome apie tai, kiek kainuoja per mėnesį automobilis, o kiek viešasis transportas. Apie 15 proc. šeimos biudžeto išeina automobilio išlaikymui ir jo priežiūrai. Jei naudojiesi viešuoju transportu, tai sudaro apie 3 proc. tavo šeimos biudžeto. Tai reiškia, kad likusius 12 proc. biudžeto galima skirti buvimui su šeima, keliaujant kažkur, leidžiant kartu laisvalaikį. Tai – dideli skaičiai, kuriuos galima išnaudoti“, – teigia jis.

Vairuotojai – liūdniausi eismo dalyviai

Įmonės „Homoeminems“ atstovas Žemartas Budrys atkreipia dėmesį į miesto patyrimą renkantis skirtingus keliavimo būdus. Vieni eismo dalyviai kelionės metu patiria daugiau džiaugsmo nei kiti.

„Ėjimas pėsčiomis – natūraliausias keliavimo būdas, kurio metu mes patiriame daugiausiai. Keliavimas automobiliu žmogui nėra natūralus. Patys laimingiausi keliautojai mieste yra dviratininkai, nes jie gali jausti orą, kitus žmones, o tuo pačiu išplečia savo geografiją ir gali lengvai pasiekti visus reikiamus taškus. Viešasis transportas nėra toks liūdnas, kaip anksčiau – puikus nuopelnas, kad pradėjome juo važinėtis“, – lygina jis.

Anot jo, patys liūdniausi eismo dalyviai yra automobilių vairuotojai, kurie kelionės metu visiškai nepatiria miesto gyvybės.

„Teleportacija yra kiekvieno vairuotojo svajonė. Atkreipkite dėmesį, kaip yra reklamuojami automobiliai: jie visi važiuoja serpantinais, miesto visureigiais skrieja tuščiomis Geležinio Vilko gatvėmis. Realybė tokia, kad bent 30 minučių jie stovi kamštyje, jokio malonumo vairuodami jie nepatiria. Tiesiog sėdi savo 2 tonų geležinėje dėžėje“, – pastebi Ž. Budrys.

Visgi, jis nemano, kad automobilis yra bloga transporto priemonė – tiesiog žmonės jais naudojasi situacijose, kuriose tam nėra būtinybės.

„Jeigu tau iki darbo yra 500-600 metrų, tai gal nueik pėsčiomis? Jei už 5 kilometrų – nuvažiuok dviračiu. Jei važiuoji prie ežero, į gamtą, tada važiuok automobiliu, ir nebūtinai nuosavu. Yra daug alternatyvų, kuomet gali visai neturėti automobilio ir nekurti sau to įpročio, kad „oi, atsisėdau šiandien, tai gal ir važiuosiu“, – šypsosi Ž. Budrys.

2014-2020 m. finansiniu laikotarpiu šalies transporto sektoriuje numatoma investuoti apie 1.47 mlrd. eurų Europos Sąjungos fondų lėšų. Daugiau kaip 88 mln. eurų skirta darnaus judumo projektams investuoti. Šios investicijos padės šalyje skatinti darnų įvairių rūšių judumą ir plėtoti aplinkai draugišką transportą, siekiant sumažinti anglies dioksido išmetimus.