Vilniečiai pasmerkė automobilius: prasidėjo kovos prieš spūstis savaitė

Prasidėjo ypatinga savaitė kovai prieš kamščius keliuose – visoje Europoje žmonės raginami palikti automobilius ir išmėginti kitus keliavimo būdus. Sekmadienį Europos judumo savaitę vilniečiai ir miesto svečiai pasitiko specialiame atidarymo renginyje Vilniuje, Lukiškių aikštėje, kur aptartas ne vienas būdas automobilių užkimštoms gatvėms atlaisvinti.

Autobusu mieste važinėjasi greičiau nei automobiliu

Rugsėjo 16 – 22 dienomis vyksta Europos judumo savaitė. Šiemet jos tema „Transporto daugiarūšiškumas“. Renginio metu vilniečiai ir miesto svečiai buvo raginami pasakyti automobiliui „viso gero!“ ir mieste keliauti dviračiais, paspirtukais, riedžiais, viešuoju transportu ar pėsčiomis.

O kokiais būdais vilniečiai keliauja į studijas, darbą ir renginius mieste? Pasirodo, dažnam miesto svečiui ar gyventojui raginimai palikti automobilį namuose net nereikalingi – dalis apklaustųjų pripažino, kad automobiliu keliauti mieste nepatogu, todėl mieliau renkasi alternatyvius keliavimo būdus.

Europos judumo savaitės atidarymo renginyje dalyvavęs Stanislavas teigia, kad į darbą ir į paskaitas visuomet vyksta autobusu. Baltupiuose gyvenantis vyras dažniausiai vyksta į Saulėtekį, o iš Saulėtekio – į darbą miesto centre.

„Kamščių metu atstumus Vilniuje greičiau įveikiu autobusu. Manau, kad kamščių būtų mažiau, jei turėtume daugiau viešojo transporto juostų. Žmonėms būtų nepatogu keliauti automobiliais, tuomet visi naudotųsi autobusais ir nereikėtų tiek daug laiko praleisti kamščiuose“, – įsitikinęs jis.

Nors dalis vilniečių kamščių problemą sprendžia keliaudami dviračiais, Stanislavas teigia to dar nebandęs. „Dviračio dar nebandžiau, nes juo važinėtis man būtų per šalta“, – juokiasi jis.

Važiuodamas automobiliu, kelyje praleidžia valandą

Į renginį atvykusi Tatjana teigia, kad automobilio neturi ir kasdien didesnius atstumus įveikia autobusu. Ji prisipažįsta, kad poreikio vairuoti ji net nemato. Pilaitėje gyvenanti moteris dažniausiai vyksta į Naująją Vilnią, iš kurios keliauja prie Žaliojo tilto, o nuo jo – iki Kalvarijų.

„Autobusu keliauti labai patogu. Esu bandžiusi dviračiu važiuoti nuo Pilaitės iki Naujosios Vilnios, bet tai yra didelis atstumas, kurį patogiau įveikti važiuojant autobusu. Kartais tenka atsidurti kamščiuose, bet su mašina juose praleisčiau dar daugiau laiko. Važiuodama autobusu tų kamščių net nepastebiu“, – teigia ji.

Europos judumo savaitės atidarymo renginyje dalyvavęs Irmantas mano, kad prie kamščių Vilniuje reikia priprasti, nes jų išvengti piko metu neįmanoma. „Visur važiuoju automobiliu. Vidutiniškai kelyje praleidžiu valandą laiko. Kitų transporto priemonių nesu bandęs“, – teigia vyras.

Tuo metu Agnė teigia į renginį atvykusi autobusu, kuriuo važiavo pusantros valandos. Anot jos, autobusu ne visur keliauti patogu, nes ne kiekvienoje Vilniaus vietoje sudarytos sąlygos greitai keliauti. „Erzina tie kamščiai, bet ką padarysi“, – atsidūsta ji.

Populiarėjančio viešojo transporto tinklas – plečiamas

SĮ „Susisiekimo paslaugos“ Viešojo transporto departamento Viešojo transporto organizavimo skyriaus vadovė Loreta Levulytė pastebi, kad viešasis transportas tapo nauja važiavimo kultūra: pastaruoju metu vis daugiau vilniečių kelionėms mieste renkasi būtent autobusus ir troleibusus.

„Vilniaus miesto įmonių darbuotojų apklausa parodė, jog vilniečius dažniau naudotis viešuoju transportu labiausiai paskatintų viešojo transporto greičio padidinimas, darbdavio skatinimo priemonės, pavyzdžiui, įvairios lengvatos į darbą atvykusiems viešuoju transportu bei viešojo transporto parko atnaujinimas. Ir tik 3 proc. respondentų nurodė, kad kainos sumažinimas juos paskatintų dažniau naudotis viešuoju transportu. Iš to galima spręsti, kad žmonių persėdimą iš automobilių į viešąjį transportą, skatina pirmiausia socialinis atsakingumas, o ne išlaidos viešajam transportui“, – komentuoja ji.

Taip pat ji pabrėžia, kad Vilnius pamažu tampa vis vakarietiškesne sostine, kur žmonės viešąjį transportą renkasi rūpindamiesi miesto tarša, ekologiniais parametrais bei siekdami išvengti parkavimosi problemų mieste. Didžiąją laiko dalį automobilis juk stovi nenaudojamas, nesukurdamas jokios pridėtinės vertės, o viešasis transportas, atvirkščiai – nuolat važiuoja ir perveža keleivius.

Vilniuje šiuo metu vyksta viešojo transporto parko atnaujinimas. Iš viso Vilniaus gatvėmis nuo rugsėjo 1 d. darbo dienomis kursuoja 188 troleibusai ir 400 autobusų, o savaitgaliais ir šventinėmis dienomis – 107 troleibusai ir 234 autobusai. 2017 m. prasidėjęs viešojo transporto atnaujinimas tęsiamas ir planuojama, jog visi 250 naujų autobusų gatvėse kursuos iki metų pabaigos. Taip pat jau greitai vilniečiai galės išbandyti ir naujuosius troleibusus. Jų Vilniuje iš viso važiuos 41.

„Miesto dydis ir gyventojų tankumas taip pat turi didelę įtaką viešojo transporto naudotojų skaičiui. Dideliuose pasaulio miestuose esant dideliam gyventojų tankiui viešojo transporto tinklas plačiai išplėtotas apima keletą transporto rūšių ir šalių politika orientuota į tai, kad gyventojai kuo daugiau naudotųsi viešuoju transportu“, – teigia L. Levutytė.

Ateityje automobilių Vilniuje matysime mažiau

Renginio dalyviai buvo kviečiami pasikalbėti apie skirtingų keliavimo būdų pranašumus ir trūkumus specialioje poilsio ir diskusijų zonoje. Diskusijoje „Kodėl judame darniai“ netrūko nei kalbų, nei judesio – diskusiją palydėjo Vlados Musvydaitės parodyti efektyvūs pratimai žvaliai dienos pradžiai.

Vėliau buvo aptartas Vilniaus darnaus judumo planas ir jo svarba miestui. Jo metu diskusijos dalyviai sutiko, kad sėstis į automobilį reikėtų tik vykstant pailsėti ir atostogauti už miesto – daugybė kasdieninių gatves užkemšančių kelionių automobiliu išties yra nereikalingos ir galėtų būti pakeičiamos kelionėmis viešuoju transportu, dviračiais ar kitomis transporto priemonėmis.

Diskusijos metu pažvelgta ir į ateitį – Vilniaus miesto mero pavaduotojas Linas Kvedaravičius, vienas iš darnaus judumo plano rengėjų Marius Berulis bei įmonės „Homoeminems“ atstovas Žemartas Budrys pripažino, kad daugiau juostų automobiliams ir jų stovėjimo aikštelių ateityje galima nesitikėti, nes sostinėje pamažu jų bus atsisakoma.

Visą Europos judumo savaitę – rugsėjo 16 – 22 d. – skatinama palikti automobilius namuose ir naudotis alternatyviais keliavimo būdais. Visi šalies gyventojai raginami keisti įpročius ir pagalvoti apie savaitę be automobilio – toks išbandymas padės atlaisvinti gatves, sutaupyti pinigų, mažinti oro taršą ir pagerinti savo sveikatą.

2014-2020 m. finansiniu laikotarpiu šalies transporto sektoriuje numatoma investuoti apie 1.47 mlrd. eurų Europos Sąjungos fondų lėšų. Daugiau kaip 88 mln. eurų skirta darnaus judumo projektams investuoti. Šios investicijos padės šalyje skatinti darnų įvairių rūšių judumą ir plėtoti aplinkai draugišką transportą, siekiant sumažinti anglies dioksido išmetimus.