30 metų sostinės gyventoja Justė karantino metu įprato maisto produktus pirkti internetu. Atidžiai pasiplanavusi ir paeksperimentavusi su pirkiniais, per kelis mėnesius ji susidarė pastovų maisto pirkinių sąrašą.
„Gyvenu viena, todėl labai lengva planuotis savo mitybą. Nesu vegetarė, bet niekada į namus neperku mėsos. Didžiąją dalį produktų sudaro vaisiai, daržovės, bakalėja, konservuoti ir šaldyti produktai“, – savo mitybos įpročius apibūdina moteris.
Užtenka dviems savaitėms
Nors interneto parduotuvėje skirtingiems produktams taikomos skirtingos akcijos, dažniausiai jos pirkinių krepšelis kainuoja apie 70 eurų. Maisto namuose jai užtenka dviems savaitėms.
„Kam pasakau, kad maistą perku kas dvi savaites, visi stebisi, kaip galima taip, tačiau turiu gerą šaldytuvą, kuris vaisius ir daržoves išlaiko labai ilgai šviežius. Be to, išmokau ir valgyti pagal tai, kaip kas greitai genda“, – pridėjo ji.
Justė pasakoja, kad pirmomis dienomis daugiau valgo salotų, kurias gardina įvairiais sūriais, vėliau gamina daržovių, pavyzdžiui, saldžiųjų bulvių, moliūgų, morkų, troškinius, o vėliausiam vartojimui pasilieka šaldytus produktus, tokius kaip šaldytos jūros gėrybės, koldūnai, virtinukai ir pan.
„Dabar, sugrįžus į biurą, to maisto užtektų ir ilgesniam laikui, nes kartais valgau dienos pietų kavinėse. Dėl to teks permąstyti savo įprastinį krepšelį, nes pastebėjau, kad kai kurias daržoves ar pieno gaminius tenka išmesti nespėjus suvartoti“, – prisipažino ji.
Portalas Delfi paprašė Justės pabandyti paieškoti pigesnių jos įprastai perkamų maisto prekių alternatyvų. Galbūt jos įprastinis krepšelis atsieitų daug pigiau, jei mergina lengva ranka nepirktų internetinėje parduotuvėje, o vaikytųsi akcijų.
„Manau, kad tikrai sutaupyčiau, bet esu dirbantis žmogus, ir nemanau, kad turėčiau prabangą važinėti po kelias parduotuves, kad rasčiau pigiausių mano perkamų maisto produktų variantų. Be to, tam tektų išleisti daugiau laiko ir sudeginti daugiau kuro, o jau šiuos dalykus būtų sudėtinga įskaičiuoti į galutinę kainą“, – dar prieš eksperimentą šypsojosi moteris.
Tektų palakstyti po skirtingas parduotuves
Justė pasakojo, kad šalia jos namų yra viena nedidelė maisto parduotuvė, tačiau joje, kaip pastebėjo pašnekovė, kainos nėra pačios mažiausios, todėl norėdama pavažinėti po kelias parduotuves jai tektų apsukti nemažą Vilniaus dalį.
Visgi geresnių kainų nuolat perkant interneto parduotuvėje jai pavyktų rasti. Pavyzdžiui, vasaros metu į savo pirkinių krepšelį ji visuomet įsimeta ingredientų šaltibarščiams.
„Paskutinį kartą už burokėlius šaltibarščiams mokėjau 0,99 eur, tačiau matau, kad nuvykusi į „Norfą“ šiuo metu galėčiau jų, jų galėčiau įsigyti už 0,33 eur. Šiuo metu čia galėčiau rasti ir pigesnių silkių filės alternatyvų: pavyzdžiui, interneto parduotuvėje pirkau už 1,59 eur, o čia dabar galėčiau rasti filė už 1,09 eur“, – pastebėjimais dalijosi mergina, dar pridėdama, kad ir šaltibarščiams kefyro galėtų įsigyti už 0,79 eur, vietoj mokėtų 1,39 eur. Vien už paminėtus tris produktus, nuvykus į minėtą parduotuvę, jai pavyktų sutaupyti daugiau nei 1,5 eur.
Tyrinėdama prekybos tinklų akcijas moteris taip pat pastebėjo, kad „Rimi“ prekybos tinkle šiuo metu taikomos akcijos jos mėgstamai plaukų priežiūros priemonių linijai ir lietuviškai kosmetikai: nuolaida produkcijai – 40 proc.
„Nors kas porą savaičių šių prekių neperku, tačiau tokia nuolaida būtų puiki paskata sutaupyti kosmetikos priemonėms“, – svarstė ji.
Kartu šio tinklo parduotuvėse ji šįkart galėtų sutaupyti pirkdama mocarelos sūrį. Tiesa, akcija taikoma keturioms pakuotėms po 125 g. Už jas Justė sumokėtų 1,99 eur, vietoj įprastų 0,75 eur už vieną pakuotę internetinės prekybos vietoje.
Sumažinti bendrą pirkinių krepšelio kainą jai pavyktų ir nuvykus į prekybos tinklą „Lidl“. Pavyzdžiui, už lietuviškus trumpavaisius agurkus vilnietė paskutinį kartą mokėjo 1,39 eur/kg, o „Lidl“ šiuo metu siūloma įsigyti už 0,95 eur.
Kaskart į šaldytuvą po užsakymo internetu keliauja ir varškės sūreliai: „Savaitės pasiūlymuose randu, kad šiuo metu „Iki“ prekybos tinkle taikoma 25 proc. nuolaida varškės sūreliams. Kadangi įprastai jų perku apie šešis, čia taip pat pavyktų sutaupyti, – toliau tęsė pašnekovė. – Be to 30 proc. nuolaida taikoma lašišų filė, kurią nuolat perku“.
Pigesnių produktų ji rastų ir „Maximos“ parduotuvėse, pavyzdžiui, šiuo metu pomidorų kilogramą ji galėtų įsigyti už 0,79 eur, kai paskutinį kartą mokėjo 0,86 eur. 0,6 eur ji sutaupytų ir parduotuvėje pirkdama žiedinį kopūstą, už kurį teko mokėti 1,89 eur.
„Pasinagrinėjusi skirtingų prekybos tinklų siūlomas kainas, suprantu, kad renkuosi ne patį pigiausią variantą apsirūpinti maisto produktais, tačiau dėl intensyvaus gyvenimo būdo, manau, šiuo metu pagailėčiau laiko susipirkti pigiausius produktus keliose parduotuvėse“, – išvadomis dalijosi sostinės gyventoja.
Siūlo sekti brangesnių prekių akcijas
Maisto prekių kainas skirtinguose prekybos tinkluose sekančio Pricer.lt įkūrėjas Arūnas Vizickas pastebi, kad gyventojai, pirkdami brangius pirkinius, pavyzdžiui, televizorių, labai rūpinasi rasti mažesnę kainą, tačiau neretai nepagalvoja, kad nemažai gali sutaupyti ir nuolat pirkdami maisto produktus. Pasak jo, Lietuvos gyventojai vidutiniškai maistui išleidžia 21 proc. savo biudžeto. Europos Sąjungoje tik daugiau už lietuvius maistui skiria iš savo pajamų tik rumunai. Be to, pastebima,kad tik 11 proc. pirkėjų lankosi vienoje parduotuvėje, visi kiti linkę migruoti. Kartu skaičiuojama, kad net 43 proc. maisto produktų krepšelio sudaro pirkiniai, kuriems taikomos akcijos.
„Maistą perkame bent kartą per savaitę. Čia mes stebime mažiausios kainos krepšelį, kuriame nebūtinai tik pigiausių produktai, ir pastebime, kad perkant mažiausiomis tuo metu esamomis kainomis, tai sutaupyti galima 20–35 proc.“, – kalbėjo pašnekovas. Taigi, jei pirkinių krepšelis kainuoja 35 eurus, tai sekant palankiausias kainas galima sutaupyti net apie 9 eur.
Pasak A. Vizicko, norintys sutaupyti didesnes sumas gyventojai turėtų stebėti savo įprastų, tačiau brangesnių ir ilgesnio galiojimo prekių kainų akcijas.
„Ženklus sutaupymas gali būti tiek, kiek tau pavyks nusipirkti brangių produktų akcijos metu. Kaip tai galima daryti? Pirma, reikėtų susidaryti sąrašą, kuriame pasižymėti, kas yra iš tiesų jums brangus pirkinys, pavyzdžiui, kava, mėsos gaminiai. Vien brangesnių prekių informacijos sekimas gali leisti sutaupyti“, – tęsė pašnekovas.
Pavyzdžiui, jei įprastai savo mėgstamą kavą perkate už 5,99 eur, bet akcijos metu ji siūloma už 2,99 eur. Taip viena pakuotė leis sutaupyti 3 eur. Kadangi kava – ilgo galiojimo prekė, dar daugiau sutaupyti galima nusipirkus daugiau nei vieną pakuotę.
Kitas būdas, kaip susimažinti išlaidas maisto produktams, susidaryti atskirus receptus mėgstamų namie gaminti patiekalų ir produktus pirkti pagal palankiausias receptui gaminti kainas.
A. Vizickas teigė, kad ateityje Lietuvoje gali išpopuliarėti ir dar viena paslauga – maisto produktų rinkinių konkretiems receptams pasiūlymas. Tokiu atveju gyventojai įsigyja konkrečiai tiek produktų, kiek reikia konkrečiam patiekalui pagaminti. Tokiu būdu galima išvengti perteklinio pirkimo produktų, kurie nepanaudoti vėliau gali iškeliauti į šiukšlių dėžę.
Ar maistui išleidžiate per daug?
„Swedbank“ Asmeninių finansų instituto vadovė Jūratė Cvilikienė kalba, kad sutaupyti galima tik tada, kai žinai, kam ir kiek išleidi. Todėl norint sutaupyti maisto produktams, pirmiausiai reikia įvertinti savo išlaidas. Be to, svarbu ir nusistatyti taupymo tikslą.
„Jei turime taupymo tikslą, tai jį paprasčiau pasieksime sumažinę įvairias išlaidų kategorijas, įskaitant ir maisto produktus. Bet jei maistui ir taip išleidžiama nedaug, o, pavyzdžiui, mums itin brangiai kainuoja transportas, pirmiausia galbūt reikėtų mažinti transporto išlaidas. Todėl aklai pasirinkti mažinti vieną ar kitą išlaidų kategoriją neįvertinus viso išlaidų krepšelio gali būti ne taip veiksminga“, – įžvelgė ji.
Kaip įvertinti, ar maistui išleidžiate per daug? Čia J. Cvilikienė siūlo pažiūrėti į statistiką. Vienas šalies gyventojas maistui ir nealkoholiniams gėrimams per mėnesį vidutiniškai išleidžia apie 150 eur.
„Jei jūsų mėnesio maisto išlaidos yra mažesnės, tada šioje vietoje sutaupyti gali būti sudėtinga. Jei jos gerokai didesnės, tada erdvės sutaupymui turbūt yra, – pastebėjo ji. Žinoma, visuomet reikia atsižvelgti: galbūt dėl sveikatos priežasčių tenka pirkti specifinius produktus, kurie kainuoja brangiau.
„Kitu atveju jums teiktų daugiau skirti pinigų gydymui ar tai atsilieptų jūsų savijautai, kristų darbingumas. Todėl apsiriboti kažkokiu konkrečiu išlaidų skaičiumi neatsižvelgiant į kitas aplinkybes ne visada yra gerai. Reikia vertinti išlaidų visumą“, – patarė J. Cvilikienė.
Patarimai, ką daryti
Norintiems visgi sutaupyti maisto produktų išlaidas, asmeninių finansų ekspertė patarė nelaikyti gausių maisto atsargų namuose: kuo daugiau produktų juose laikome, tuo didesnė tikimybė, kad kas nors suges.
„Prieš apsiperkant, reikia įvertinti turimus maisto produktus. Taip nepadarysime klaidos ir neįsigysime antro to paties produkto. Pagal tai taip pat geriau įvertinsime, ką galime pasigaminti iš turimų produktų ir ko reikės įsigyti papildomai. Tada sudarykime reikalingų pirkinių sąrašą ir pagal jį apsipirkime“, – antruoju patarimu dalijasi pašnekovė.
Be to, būnant parduotuvėje rekomenduojama atsispirti akcijoms ir kitiems pasiūlymams tų produktų, kurių nėra mūsų pirkinių sąraše.
„Nuolaidų „vaikymasis“ gali padėti sutaupyti, bet jis tinkamas toli gražu ne visiems. Kai kas iš tiesų tokiu būdu šiek tiek sutaupo, bet tai priklauso nuo įvairių dalykų – mėnesio maisto krepšelio dydžio, aplinkui esančių prekybos centrų skaičiaus, kiek bendrai laiko apsipirkimui pavyksta skirti, kaip jis derinamas su kitais asmeniniais ar šeimos poreikiais ar panašiai, – kalbėjo banko atstovė. – Veiksmingesnis būdas, tinkamas daugeliui, tiesiog išbandyti įvairias prekybos vietas įsigyjant panašų prekių krepšelį, palyginti savo išlaidas per ilgesnį laiką ir dažniau apsipirkti ten, kur išlaidos vidutiniškai yra mažesnės“.