28 m. vilnietis Justinas dvi savaites atidžiai sekė savo išlaidas, norėdamas pažiūrėti, ar galėtų pradėti taupyti be didelių diržų veržimosi. Vienas, nuomojamame bute gyvenantis vyras uždirba vidutinį sostinėje atlyginimą, tačiau, iš pirmo žvilgsnio atrodytų, gyvena prabangų gyvenimą. To pasekmė – jaunam vyrui nepavyksta susitaupyti reikšmingų sumų.
Vis dėlto supratęs, kad taupyti gal ir reikėtų, jis pradėjo naudotis banko teikiama paslauga, kuri leidžia mokant kortele į taupymo sąskaitą pervesti centų likučius: pavyzdžiui, už pirkinį mokant 2,89 euro, 11 ct keliauja jo taupymui.
„Nuo liepos pradžios jau pavyko sutaupyti 7 eurus“, – pasididžiuodamas gyrėsi Justinas.
O kur gi iškeliauja sostinės gyventojo uždirbti pinigai?
Išlaidas tikisi pasidengti artimųjų gimtadienio dovana
Kaip pasakojo pašnekovas, darbo dienomis jis kasdien nusiperka vieną ar du puodelius kavos, tai jam atsieina 2–4 eurus per dieną. Virtuvėje nesisukantis vyras taip pat kasdien valgo dienos pietus. Čia vienas apsilankymas kavinėje pietų metu jam kainuoja 5–7 eurus.
Vakarienes minėtų dviejų savaičių bėgyje Justinas valgydavo namuose. Vyras paskaičiavo, kad viena vakarienė jam vidutiniškai kainuoja 3 eurus.
Nemažą dalį atlyginimo vilnietis palieka ir savo priklausomybei – rūkymui. Jaunas vyras skaičiuoja, kad cigaretės iš jo biudžeto pareikalauja po 30 eurų per savaitę.
Namuose gaminti neskuba Justinas ir savaitgaliais. Vyro skaičiavimu, į namus užsakyti pietūs jam dviems savaitgalio dienoms kainuoja apie 30 eurų.
„Pramogoms savaitgaliui išleidžiu vidutiniškai dar apie 100 eurų: čia jau įskaičiuotas transportas, gėrimai, maistas“, – pridėjo jis.
Tiesa, transporto išlaidas vyras patiria tik keliaudamas kažkur už Vilniaus. Darbo dienomis jis į darbą vaikšto pėsčiomis. Būtent daugiau vaikščioti vyras nusprendė dar šių metų žiemos pabaigoje. Taip jam pavyko ne tik minimalizuoti išlaidas transportui, bet ir numesti 11 kg.
Justinas prisipažino, kad dažnai pasiduoda spontaniškam pirkimui. Pavyzdžiui, dviejų savaičių periode, kai stebėjo savo išlaidas, jis įsigijo išmanųjį laikrodį ir brangias ausines.
„Bet tikiuosi šias išlaidas pasidengti iš tėvų ir senelių dovanotų pinigų, kuriuos gausiu per savo gimtadienį“, – prisipažino Justinas.
Jau padarė du teisingus žingsnius
„Swedbank“ Finansų instituto vadovė Jūratė Cvilikienė tiki, kad kiekvienas gyventojas, kuris gauna didesnį atlyginimą nei minimalus, turi galimybę sutaupyti.
„Nors dažnai žmonės linkę sakyti, kad jie nieko nesutaupo dėl nepakankamų pajamų, realybėje tai dažniau nulemia subjektyvios priežastys – jų pačių pasirinkimai, kaip ir kam jie išleidžia pinigus. Su tuo susiduriame ir minėtu jauno vyro atveju“, – kalbėjo specialistė.
Asmeninių finansų ekspertė pastebėjo, kad Justinas daug pinigų išleidžia savaitgalio pramogoms, maisto užsakymui į namus bei rūkalams. Būtent čia jis galėtų sumažinti savo išlaidas ir taip turėti daugiau laisvų lėšų taupymui.
„Tačiau taupyti reikėtų pradėti ne nuo to“, – akcentuoja specialistė.
Pasak J. Cvilikienės, vilnietis jau padarė du teisingus žingsnius: pradėjo stebėti savo išlaidas ir naudotis automatine e. taupykle.
„Kelis mėnesius stebėdamas savo išlaidas, jis galės susidaryti tikslesnį vaizdą, kaip išleidžia savo pinigus, kurie iš šių dalykų yra būtini, o kurių būtų galima atsisakyti nepatiriant didelio nepatogumo. O naudodamasis e. taupykle jis greitai įsitikins, kad gali sutaupyti ir tai nėra taip jau sudėtinga“, – apžvelgė specialistė.
Kita vertus, pradžia – gera, tačiau to nepakanka. Ekspertės teigimu, kitas žingsnis – taupymo tikslo nusistatymas. Pirmiausia juo turėtų būti finansinis rezervas. Pavyzdžiui, uždirbant vidutinį sostinės atlyginimą jis turėtų sudaryti apie 3 tūkst. eurų: „Tokią pinigų sumą jis yra pajėgus susitaupyti per vienerius metus, pavyzdžiui, du kartus sumažinęs išlaidas savaitgalio pramogoms ir atsisakęs maisto užsakymo į namus.
Sukaupus finansinį rezervą, reikėtų galvoti apie papildomą kaupimą pensijai II ar III pakopoje. Po to galima galvoti ir apie investavimą kaip būdą įdarbinti laisvus pinigus, uždirbti grąžą ir per ilgesnį laiką padidinti savo finansinį turtą“.
Du planavimo būdai
Kad pavyktų susitaupyti, privalu ir planuoti savo išlaidas. Pasak J. Cvilikienės, tam yra du būdai.
„Vienas iš jų – metų pradžioje numatyti, kiek pajamų planuojama gauti per metus ir kokį taupymo tikslą pavyktų pasiekti. Pavyzdžiui, jei uždirbama 1 tūkst. eurų per mėnesį, pajamos per metus sudaro 12 tūkst. eurų, išsikeltas taupymo tikslas yra 2–2,5 tūkst. eurų. Tada kas mėnesį skiriame didesnę ar mažesnę pinigų sumą taupymui, sekame, kaip pavyksta siekti tikslo. Jei matome, kad tikslą pasieksime anksčiau, galime daugiau pinigų skirti vartojimo išlaidoms arba padidinti tikslą. Jei matome, kad pasiekti sekasi sunkiau, labiau ribojame savo išlaidas paskutiniais mėnesiais“, – kalbėjo pašnekovė.
Antras būdas – mėnesio pradžioje nusistatyti, kiek kam pinigų tą mėnesį ketinama išleisti ir to plano laikytis. Paprasčiausias būdas – gavus atlyginimą į indėlio sąskaitą pervesti nustatyto dydžio sumą. Tai padaryti galima lengviau nustačius automatinį pervedimą.
„Galiausiai, reikia atsispirti pagundai ir sutaupytų pinigų neišleisti, kai atsiranda naujų ar neplanuotų poreikių, kurie nėra būtini. Tokių pagundų kartais kyla visiems“, – pridėjo J. Cvilikienė.
Pasiteiravus, kaip asmeninių finansų specialistė vertina Justino išmaniojo laikrodžio ir ausinių pirkimą, tikintis, kad išlaidos pasidengs būsimo gimtadienio dovanomis, pašnekovė tai įvertino kaip prastą pasirinkimą.
„Nes ne pirmo būtinumo pirkiniai įsigyjami už pinigus, kurie dar tik bus gauti. Visada yra daug apdairiau pirkti daiktus už pinigus, kuriuos jau turime. Jei leidžiame pinigus, kurių neturime, iki to laiko, kai juos gausime, gali pasikeisti mūsų poreikiai ar atsirasti svarbesnių pirkinių, – tęsė banko atstovė. – Todėl dovanų gautus pinigus geriausia atsidėti taupymui. Jei turime nusistatę metinį tikslą, dovanoti pinigai padės jį greičiau pasiekti, o vėliau galėsime išleisti daugiau kas mėnesį gaunamų pajamų“.
50–30–20 taisyklė
Norintiems savo asmeninius finansus tvarkyti atsakingai J. Cvilikienė priminė 50–30–20 taisyklę.
„Pagal šią taisyklę iki 50 proc. savo mėnesio pajamų turėtume skirti būtinosioms išlaidoms. Tai būsto nuoma ir komunaliniai mokesčiai, išlaidos maistui, transportui ir kitiems būtiniems kasdieniams poreikiams. Kitus 30 proc. savo pajamų galime skirti nebūtiniems dalykams ar pomėgiams. Į šią kategoriją patenka kavinės ir restoranai, savaitgalio pramogos ir kiti laisvalaikio užsiėmimai, mūsų hobiai ir panašiai. Galiausiai 20 proc. pajamų turėtume atsidėti taupymui – skirti pinigus finansinei pagalvei, papildomai kaupti pensijai II ar III pakopoje, investuoti“, – įvardijo ji.
Deja, specialistė pastebi, kad apie taupymui skirtus 20 proc. dažnai susimąstoma tik mėnesio pabaigoje, kai didžioji dalis pinigų jau yra išleisti būtinosioms ir nebūtinosioms išlaidoms, o atsidėti nebelieka ko. Todėl geriausia būtų taupymui skirtą dalį atsidėti dar mėnesio pradžioje, kai sulaukiama atlyginimo.
Vienam gamintis nebūtinai bus pigiau
J. Cvilikienė įvertino ir tai, kaip jaunas sostinės gyventojas pamėgęs valgyti ne namuose gamintą maistą.
„Dienos pietums ir vakarienei jis išleidžia apie 200 eurų per mėnesį, ši suma per daug nesiskiria nuo to, kiek maistui vidutiniškai išleidžia vienas šalies gyventojas. Be to, gyvenant vienam ir gaminant maistą tik sau, tai nebūtinai bus pigiau už vidutinę dienos pietų kainą. Galiausiai, darbo dienomis ne visada gali likti laiko gamintis ir vakarienę, ir paruošti kitos dienos pietus“, – pastebėjo pašnekovė.
Tačiau jaunas vyras galėtų permąstyti maitinimosi pasirinkimus savaitgalį. Čia, jis minėjo savaitgaliui išleidžiantis apie 30 eurų ir dažniausiai užsisakantis maistą į namus.
„Savaitgaliais yra daugiau laiko, tai gali būti palankus metas lavinti savo maisto gaminimo įgūdžiams. Taip pat būtų galima mažinti išlaidas kavai. Nors kasdienės kelių eurų išlaidos atrodo santykinai nedidelės, bet per mėnesį susidaro apčiuopiama suma. Galbūt nereikia visiškai to atsisakyti, bet kavą išsinešti rinktis kas antrą dieną ar dažniau naudotis biure esančiu kavos aparatu“, – patarimais dalijosi pašnekovė.
Kalbėdama apie maistą bendrai J. Cvilikienė pridėjo, kad jo gamyba namuose gali ir padėti sutaupyti, ir lemti didesnes išlaidas. Kaip jau minėta, gyvenant vienam, ne visada išeina panaudoti visus įsigytus produktus, nes ne visų greitai gendančių produktų galima įsigyti mažais kiekiais. Be to, pasigaminus didesnę porciją, ne visada norisi tą patį patiekalą valgyti kelias dienas iš eilės. Kita vertus, jei šeimą sudaro 3–4 asmenys, tokiu atveju gaminti namuose dažniausiai pigiau, o per mėnesį galima sutaupyti apie kelis šimtus eurų.