Prie trisdešimtmečio artėjanti vilnietė Laura prisipažįsta esanti pakankamai taupi, o tai daryti ją išmokė studentiškas gyvenimas.
„Aš visuomet planuoju biudžetą: kiek galiu, išleisti, kiek atidėti santaupoms. Turiu tris sąskaitas banke: vieną su kreditine, kitą su debetine kortele ir trečią nepririštą. Toje sąskaitoje, kuri neturi kortelės, ir taupau“, – apie savo finansus pasakojo moteris.
Pasak jos, sutaupyti pinigai nėra visiškai neliečiami, tačiau dažniausiai jų Laura nejudina, o ilguoju laikotarpiu ji su vyru planuoja, kaip bus išleidžiami sutaupyti pinigai.
Susiplanuoja manikiūrą pusmečiui į priekį
„Dabar, pavyzdžiui, planuojame keisti būstą. Tai vienas taupo remontui, kitas – pradiniam įnašui“, – tęsė pašnekovė.
Sostinės gyventoja į sąskaitą, kurioje taupo pinigus, dalį atlyginimo pinigų perveda, vos tik šie įkrenta iš darbdavio. Kas mėnesį moteris aiškiai nusimato, kur ir kiek išleis pinigų.
„Esu iš tų žmonių, kurie viską planuoja iš anksto: vasarą perku kalėdines dovanas. Planuoju viską į priekį, pavyzdžiui, net manikiūrą susiplanuoju pusmečiui į priekį, tai labai tiksliai žinau, kiek kartų eisiu tvarkytis nagų. Jei matau, kad baigiasi veido kremai, jau įsirašau į kito mėnesio numatomas išlaidas“, – prisipažino pašnekovė.
Visgi Laura paminėjo, kad porą kartų dėl netikėtų išlaidų jai visgi teko pajudinti ir santaupų sąskaitą. Tiesa, dažniausiai to neprireikia: „Visada turiu likutį nuo praėjusio mėnesio: kartais lieka 200 eurų, kartais 100, kartais gal 50. Juos palieku sąskaitoje, kur ir įkrenta atlyginimas, todėl mano apyvartinės lėšos yra visuomet didesnės nei planuojamos“.
Pasiteiravus, kiek savo pajamų moteris visgi taupo, pašnekovė teigė, kad be įprasto pinigų atsidėjimo ji dar taupo antros ir trečios pakopos pensijų fonduose, todėl sudėjus visas sumas bendrai taupymui ji skiria apie 20 proc. savo pajamų.
Laura teigė, kad planuoti savo išlaidas ji išmoko nuo studijų laikų, kai turėjo ribotą pinigų kiekį, per kurį turėjo išgyventi visą mėnesį. „Pamenu, kad tada dar nedirbau, o man visko reikėjo. Tuomet supratau, kad jei aš planuoju, palaukiu, tai man pavyks tai turėti. Todėl ir dabar niekada neinu ir neperku šiaip rankinės ar batų: aš sugalvoju, tada ilgai ieškau, tada dar kurį laiką aš dar stebiu, jei po kokio mėnesio vis dar noriu to daikto, tada nusiperku“, – apie savo asmeninių finansų tvarkymą pasakojo ji.
Uždirba, kad išleistų
28 metų Asta – visiška Lauros priešingybė.
„Turiu taupymo sąskaitą, bet aš ją nuolat ištuštinu“, – prisipažįsta vilnietė.
Pasiteiravus, ar mergina planuoja savo išlaidas vos gavusi atlyginimą, ji nusijuokia: „Kaip čia paaiškinti? Šiandien, pavyzdžiui, nusipirkau išmanųjį laikrodį ir geras ausines“.
Asta teigia žinanti finansų ekspertų patarimus dėl taupymo ir finansinės pagalvės, tačiau ji gyvena šia diena ir galvoja ne apie tai, kaip daugiau sutaupyti, bet apie tai, kaip daugiau uždirbti.
„Negaliu sakyti, kad visiškai netaupau, kaupiu papildomai pensijai antros pakopos fonde“, – pridėjo ji.
Kol kas nuomojamame bute gyvenanti sostinės gyventoja taip pat nesuka galvos dėl nuosavo būsto: „Nenoriu gyventi taip, kad kas mėnesį atsidėčiau po 500 eurų savo geriausiais gyvenimo metais ir valgyčiau Kijevo kotletus iš parduotuvės“.
Kadangi Asta santaupų beveik neturi, jai kažko labai prireikus tenka pasinaudoti ir paskolos paslaugomis, pavyzdžiui, ji taip tvarkėsi dantis, yra pirkusi telefoną išsimokėtinai.
„Žinau, kad ekspertai sako, jog reikia bent 10 proc. savo pajamų taupyti ir turėti pusmečio finansinę pagalvę, bet tai graži teorija, praktiškai man neveikia“, – savo nuomone dalijasi pašnekovė. Kartu ji prisipažįsta, kad finansinio raštingumo pagrindų jai trūksta: augdama šalia matė daugiau nei galimybės išlaidaujančią mamą.
„Kol kas aš neturiu jokių paskolų, vaikų, gyvenu tik sau šiuo metu. Jei matysiu, kad turiu didelį tikslą, tuomet gal savo elgesį pakeisiu, – teigė ji. – Dabar galvoju, jei man kažko reikia, aš pasiskaičiuoju, kiek mano darbo valandų tam prireiks. Sakykime, telefono įmoka – penkios valandos ar viena vakarienė. Įsivertinu tada, ar tikrai noriu. Pinigai yra tam, kad juos leistum ir aš sėkmingai tai darau“.
Asta prisipažįsta, kad dažnai sulaukia ir tokių mėnesių, kai jų pabaigoje tenka pasispausti, nes sąskaitoje būna nekas likę. „Tačiau tai nepriklauso nuo mano pajamų: ar perpus mažiau uždirbdavau, ar dabar – viską sugebu išleisti. Juk mano poreikiai irgi auga“.
Taupote spontaniškai ar sąmoningai?
Kalbant apie taupymą, finansų ekspertai pastebi, kad gyventojus galima skirstyti į turinčius spontaniškus ir sąmoningus taupymo įpročius.
Spontaniškas būdas – kai pinigų taupymui skiriame mėnesio pabaigoje, jei jų lieka nuo kitų išlaidų, arba bet kuriuo metu, kai prisimename apie savo taupymo tikslą. Tokio taupymo pranašumas – nesuvaržome savo poreikių ir gerai, kad apskritai galvojama apie taupymą. O trūkumas – sunkiai prognozuojamas rezultatas.
Sąmoningas įprotis – tai kai turime aiškų taupymo tikslą ar apibrėžtą sumą ir tam reguliariai skiriame nustatytą pinigų sumą. Šio taupymo įpročio pranašumas – lengviau pasiekti tikslą, tačiau nuolatinis savo poreikių ribojimas ir „nelankstus“ požiūris į asmeninius finansus gali kelti nepasitenkinimą.
„Tiek vienam, tiek kitam taupymo įpročiui yra taupymo įrankių, kurie padeda lengviau pasiekti norimą rezultatą. Pavyzdžiui, jei esate spontaniškas taupytojas, galite pasinaudoti neseniai pristatytu „Swedbank“ įrankiu „E. taupyklė“, kuri atsiskaitant mokėjimo kortele automatiškai suapvalina sumą, o likutį centais perveda į indėlio sąskaitą. Esame paskaičiavę, kad per metus vienas klientas tokiu būdu gali sukaupti apie 120 eurų sumą“, – aiškina „Swedbank“ Finansų instituto vadovė Jūratė Cvilikienė.
Spontaniškiems taupytojams siūloma nustatyti automatinius pervedimus mėnesio eigoje – tokiu būdu į taupomąją sąskaitą bus kas mėnesį pervedama pasirinkta pinigų suma. Žinoma, šis įrankis tinka ir sąmoningiems taupytojams, kurie nori automatizuoti savo taupymo įprotį.
„Tie, kurie taupo sąmoningai, greičiausiai naudoja įvairius išlaidų valdymo metodus. Pavyzdžiui, atsideda tam tikrą sumą pinigų taupymui vos tik gavę atlyginimą, o visa kita paskiria išlaidoms. Kiti nusistato metinį taupymo tikslą ir siekia jo per kuo trumpesnį laiką, o pasiekę – savo taupymo plano laikosi ne taip griežtai. Treti suplanuoja mėnesio išlaidų biudžetą, tarkime, paskirdami 50 proc. būtinosioms išlaidoms, 30 proc. pomėgiams, laisvalaikiui ar pramogoms, o 20 proc. taupymui ir investavimui. Konkretaus metodo pasirinkimas pačiam taupymo tikslui neturi didelės įtakos. Mat jei žmogus nusprendžia, kad jis valingai sieks savo tikslo, greičiausiai ras jam priimtiniausią būdą, kaip to pasiekti“, – savo pastebėjimais dalijosi asmeninių finansų ekspertė.
Taupant reguliariai ir pavykus sukaupti finansinį rezervą, specialistė teigė, galima žengti kitą žingsnį ir pradėti galvoti apie lėšų nukreipimą į priemones, kurios gali duoti didesnę grąžą už indėlius: tarp tokių priemonių pavyzdžių – investicinis gyvybės draudimas, investiciniai fondas.
Pasak J. Civilikienės, savęs per daug graužti dėl to, kaip gyventojas taupo – iš anksto planuodamas ar iš to, kas liko – nereikėtų.
„Tam tikrais atvejais taupymo iš to, kas liko, gali visiškai pakakti, pavyzdžiui, jei žmogus yra pensijoje, turi sukaupęs finansinį rezervą ir kito turto, jį visiškai tenkina gaunama pensija, jis neplanuoja jokių didesnių pirkinių, – aiškino pašnekovė. – Jei kalbame apie jaunesnio amžiaus žmones, tuomet taupant spontaniškai gali būti sunku pasiekti užsibrėžtą tikslą ir sukaupti didesnę sumą pinigų. Beje, taupymas iš to, kas „lieka mėnesio gale“ gali rodyti nebūtinai žmogaus nemokėjimą taupyti. Galbūt tai susiję su tuo, kad jis neturi išsikėlęs geidžiamo taupymo tikslo arba tikslas jam atrodo per didelis ir jis neįsivaizduoja, kaip jį galėtų pasiekti. Pirmas klausimas, kurį kiekvienas turėtų užduoti sau yra ne „kaip aš taupau“, o „kam aš taupau“.
Taupymo įprotį galima išsiugdyti
Finansų instituto vadovė pastebi, kad, deja, bendras šalies gyventojų finansinis raštingumas vidutinio ar žemo lygio. Žinoma, yra ir nemažai žmonių, kurie nuo mažų dienų mokėjo su pinigais elgtis racionaliai.
„Tad elgseną su pinigais nulemia žmogaus charakterio ypatybės, šeimos, kurioje jis augo, situacija, ir tam tikros išorinės aplinkybės. Yra pastebėta, kad tie žmonės, kurie savo jaunystėje susidūrė su dideliais ekonominiais sunkumais, vėliau gyvenime buvo taupesni ir atsargiau elgėsi su pinigais nei tie, kurie tokių sunkumų nematė“, – apžvelgė ji, kartu pridedama, kad taupymą, kaip ir daugelį kitų įpročių, galima išsiugdyti.
Kaip taupyti gaunant mažai, kaip – gaunat daug
Ar galima išskirti efektyviausius taupymo būdus pagal tai, kiek žmogus uždirba? J. Civiliekė teigė, kad taip.
„Kai pajamos mažos, pravartu kruopščiai planuoti savo išlaidas ir išsikelti tikslą sutaupyti bent šiek tiek kiekvieną mėnesį. Gaunant minimalų darbo užmokestį, iš karto atsidėti tam tikrą sumą pinigų gali būti sudėtinga. Todėl galima suplanuoti mėnesio išlaidas, laikytis tokio plano ir liekančius pinigus taupymui skirti prieš gaunant kitą atlyginimą“, – aiškino ji.
Tuo metu gaunant vidutines pajamas, galima tam tikrą sumą, pavyzdžiui, 10 proc. iš karto skirti taupymui, o jei lieka lėšų mėnesio pabaigoje, jas galbūt taip pat nukreipti taupymui. Taip pat galima naudotis automatiniu taupymo įrankiu ir dar šiek tiek sutaupyti to net nepastebint.
„Tuo metu gaunant dideles pajamas, jau tampa ne tiek svarbu žiūrėti į trumpalaikį mėnesio tikslą, o nuspręsti, kiek noriu sutaupyti per metus. Pavyzdžiui, nusprendžiu sutaupyti 20 proc. savo metinių pajamų, tą pavyksta padaryti per 7 mėnesius. Tada galiu spręsti, ar noriu toliau taupyti, ar nukreipti kitas lėšas investicijoms, o gal ruoštis kažkokio brangesnio daikto įsigijimui“, – tęsė pašnekovė.
Pajusti malonumą taupant
Kad ir kaip taupymas gali skambėti nemaloniai, juk poreikių ribojimas visuomet sukelia šiek tiek nemalonių jausmų, pasitenkinimą galima pajusti ir taupant.
J. Cvilikienė pastebi, kad jis gali ateiti, kai pasiekiamas tikslas ar jis nebetoli – sukaupiate finansinę pagalvė, susitaupote atostogoms ar pirmajam automobiliui.
„Kartais itin ambicingas tikslas, pavyzdžiui, susitaupyti pradiniam būsto įnašui, gali ne tik įkvėpti, bet ir nuvilti. Ypač tą mėnesį, kai nepavyko nė kiek atidėti arba dar blogiau − jei teko išsiimti pinigų iš taupymui skirtos sąskaitos. Kai matome, kaip toli esame nuo užsibrėžto tikslo, kyla didelė pagunda tiesiog numoti į jį ranka. Tačiau tokiu atveju svarbu būti lanksčiais − rūpinkimės ne tikslu, o veiksmais. Juk galime nusistatyti, kiek pinigų atidėsime kiekvieną mėnesį į taupymo sąskaitą, ir pagirkime save kaskart, kai mums pavyksta tai padaryti“, – patarė asmeninių finansų ekspertė.
Be to, juk sakoma, kad psichologiškai stiprūs žmonės nesitiki rezultato pasiekti greitai. Jiems svarbu į priekį judėti pamažu ir pastebėti savo nedidelius pasiekimus. Reikia džiaugtis mažais pasiekimais, kurie galiausiai atneš didelių ir malonių rezultatų.