„Gyvename kartu jau kelerius metus, bet uždirbamų pinigų nededame į vieną puodą. Turime du atskirus biudžetus: kiekvienas savo pinigus planuojasi pagal save. Savotiškai tai iš dalies išsprendžia dalį mūsų problemos – turime du skirtingus požiūrius į pinigus, bet rūpinamės tik savo pinigais. Galbūt tai atsinešta iš šeimos, iš vaikystės modelio“, – pasakoja sostinės gyventojas.
Taupiai gyvenantis ir atsakingai savo išlaidas planuojantis Andrius įsitikinęs, kad atskiras šeimos biudžetas leidžia išvengti ginčų dėl to, kur antroji pusė leidžia pinigus, tačiau kartu kelia ir vidinę įtampą.
„Kai nevaldai visų namų ūkio pinigų, supranti, kad kiek daug išleidžiama vietoj to, kad galėtume sutaupyti“, – atvirauja vilnietis.
Jaučiasi nesaugus
Vyras pasakoja, kad jo partnerė neretai neplanuotai išleidžia pinigus savo aistrai – antikvariniams indams ar akį patraukusiems paveikslams
„Mano manymu, tam tiek pinigų leisti nereikėtų: nusiperka paveikslą, nes jai gražus, bet namuose jis kaba ant nuomotų sienų, nes savo buto dar neturime“, – kalbėjo Andrius.
Kadangi abiejų pajamos gana panašios, vyras jaučiasi sau leidžiantis mažiau: jis nuolat galvoja, kad reikia taupyti. Pora mėgsta ir nemažai pakeliauti, tačiau ir čia Andrius jaučiasi prisidedantis nevienodai.
„Manau, kad keliaujant taupesniam tenka daugiau išlaidų. Antra pusė gal nebūna tiek susitaupiusi, keliauti nori, bet negali sau leisti. Kadangi gyvename kartu, tai bandau, kad galėtų leisti, o tada tenka dalį jos išlaidų padengti“, – tęsė pašnekovas.
Andrius prisipažįsta, kad išsiskiriantis požiūris į pinigus ir taupymą jį verčia jaustis ne visai saugiai.
„Kadangi vienas taupai, o kitas – ne, negali santykiuose jaustis visiškai saugiai. Jei žinotum, kad antra pusė ir vienodai taupo, gali būti ramus, kad prireikus bus kur atsiremti. Šiuo atveju antra pusė gali niekada neturėti santaupų ir lieki vienas situacijoje. Todėl visą laiką jaučiu pareigą daugiau taupyti, kad nebūtų taip baisu nutikus sunkumams“, – pridėjo Andrius.
Vyras teigė siūlęs savo antrajai pusei dalį pajamų iškart atsidėti ir taupyti vos gavus atlyginimą, tačiau iš draugės nesulaukė iniciatyvos šiuo klausimu.
„Aš tikiu, kad dalis uždirbamų pinigų turi būti sutaupyti, nes ateityje tikrai jų prireiks, o partnerė galvoja, kad uždirba tam, kad išleistų juos savo malonumams. Esame kalbėję ir apie būsto paskolą, bet aš nesiveržiu imti paskolos, kai žinau, kad kita pusė nėra taupi, o požiūris į pinigus lengvabūdiškesnis. Man atrodo, kad jei į pinigus žiūrėtume atsakingai, galbūt būtų galima ir mažesnę paskolą paimti, daugiau susitaupius pradiniam įnašui, ir greičiau paskolą atiduoti“, – svarstė sostinės gyventojas.
Svarbiausia suprasti kitą
Šeimas ir poras konsultuojanti psichologė Giedrė Gutautė-Klimienė teigė, kad finansai poroje gali būti labai svarbus aspektas. Žmogaus požiūrį į pinigus jis gali būti atsinešęs iš vaikystės: vienas be santaupų gali jaustis visiškai gerai, kitas – nesaugus.
„Kartais požiūris į pinigus ir taupymą gali būti ir labai svarbus santykiuose, nes tai susiję su tuo, kaip žmogus jaučiasi. Asmuo gali turėti tokį santykį su pinigais, kad jie jam užtikrina saugumą, ir kitaip jis negali jaustis gerai poroje su žmogumi, kuris visus juos išleidžia. Tokiu atveju jis visuomet gali jaustis nesaugus, o tai gali turėti didelę įtaką poros santykiams ir net prisidėti prie sprendimo skirtis“, – komentavo specialistė.
Pasiteiravus, kaip turėtų elgtis pora, supratę, kad jų požiūris į taupymą skiriasi, G. Gutautė-Klimienė patarė pabandyti suprasti vienas kitą: kodėl antroji pusė turi konkretų požiūrį į pinigus, iš kur toks santykis kyla.
„Minėtoje istorijoje akivaizdžiai vienas projektuoja saugumą į finansus, o kitas nesijaučia nesaugus ir neturėdamas pakankamai santaupų ar pinigus leisdamas. Čia galima ieškoti suderinamumo: kaip suderinti gyvenimą kartu, kad vienam būtų erdvės leisti pinigus, o kitam būtų saugu dalį pinigų sutaupant“, – tęsė pašnekovė.
Psichologė akcentavo, kad kuriant santykius vienas svarbiausių užduočių – būti su žmogumi tokiu, koks jis yra, o ne su tokiu, kokiu tikimės, kad jis kada nors bus. Tai supratus, galima ieškoti ir bendrų, abiem pusėms tinkančių sprendimų.
„Dažnai būna atvejų, kai susėda pora ir vienas kitam sako, ko kitas turėtų nedaryti ar daryti. Tačiau iš tiesų, kažko kito paliepimu nedarysiantis žmogus jaus diskomfortą, o po kurio laiko grįš prie senos elgsenos. Todėl pirmiausiai reikia suprasti, kaip funkcionuoja kitas žmogus, kodėl jo toks elgesys, kodėl jam tai yra svarbu. Radus tokį abipusį supratimą, galima ir sugalvoti, ką iš tiesų daryti, kad vienas ir kitas galėtų sukelti kitam kuo mažiau neigiamų jausmų“, – patarė pašnekovė.
Paklausta, kaip spręsti minėtos poros problemas, kur vyras jaučiasi sau mažiau leidžiantis, kad tik sutaupytų daugiau pinigų, kuriais kartais prisideda daugiau prie poros atostogų, G. Gutautė-Klimienė pastebėjo, kad jei žmogus jaučiasi, kad iš savęs atima daugiau, o kitas to nedaro, ir toks jo prisidėjimas sukelia neigiamų jausmų, reikėtų pagalvoti, ką galima pakeisti.
„Jei žmogus dėl to jaučia kartėlį, galbūt jis sau duoda per mažai. Tokiu atveju svarbu pagalvoti, kad kažkurioje vietoje sau turiu duoti daugiau, kad nejausčiau nelygybės jausmo. Ne kitas žmogus turi tau duoti, bet pats žmogus turi rasti balansą, sau duoti daugiau – jei ne per finansus, tai laiku ar kažkuo kitu, kas jam suteiktų didesnį komfortą“, – patarė specialistė.
Pasak jos, svarbu, kad itin taupus žmogus tai darydamas nepradėtų savęs skriausti.
Poroje siekti tikslų paprasčiau
„Swedbank“ Finansų instituto vadovė Jūratė Cvilikienė pripažįsta, kad pradėjus vesti bendrą šeimos ar partnerių biudžetą iškyla labai daug klausimų, pavyzdžiui, būtinąsias išlaidas dalyti į dvi lygias dalis ar atsižvelgti į atlyginimo skirtumus, nebūtinosioms išlaidoms turėti bendrą ar atskirus biudžetus, taupyti ir investuoti bendrai ar atskirai, jei gyvenama vienam priklausančiame būste, ar kitas turėtų prisidėti prie paskolos įmokų mokėjimo, kas daroma, kai pasikeičia vieno iš partnerių finansinė padėtis ir taip toliau.
„Klausimų daug, o gyvenant ilgiau kartu jų gali dar padaugėti. Pagrindinis patarimas poroms – būti atviriems vienas prieš kitą, t. y. neslėpti gaunamų pajamų, pasakyti savo finansinius tikslus, aptarti savo požiūrį į pinigus, jų taupymą ir jų leidimą. Kai išsiaiškinate bendrus dalykus, reikėtų nuspręsti dėl bendro biudžeto principų – kaip jis vedamas, kas už kokias išlaidas atsakingas, kas ir kaip apmoka už įvairius dalykus“, – patarė asmeninių finansų ekspertė.
Visgi pašnekovė pastebėjo, kad gyvenant poroje siekti bendro finansinio tikslo yra paprasčiau, nes kai kurios bendros išlaidos bus mažesnės, kadangi jos teks dviem žmonėms, o pajamos didesnės, nes jas taip pat uždirba du žmonės.
„Kita vertus, iki galo neišsiaiškinus vienas kito lūkesčių, tikslų ar pajamų, o tokie atvejai vis dar yra gana dažni, sudėtinga veiksmingai valdyti bendrą biudžetą ir siekti bendrų tikslų“, – kalbėjo pašnekovė.
Pasak J. Cvilikienės, geriausių rezultatų pasiekia tos poros, kuriose abu partneriai yra taupūs arba pasirenka taupymo tikslą ir jo siekia bendromis jėgomis.
„Kaip rodo patirtis, išlaidaujančiam žmogui kur kas paprasčiau „išvesti iš kelio“ taupantįjį, negu taupiajam „į doros kelią“ sugrąžinti išlaidaujantįjį, – teigė ji. – Pirmiausia, reikia aptarti vienas kito lūkesčius ir nebijoti atvirai pasisakyti apie savo požiūrį į pinigus ir jų leidimą. Nereikėtų savo partneriui iš karto pareikšti, kad jo išlaidavimas ar perdėtas taupymas yra ydingas elgesys. Pasistenkite išsiaiškinti to priežastį ir pabandyti geriau suprasti savo partnerį, jo motyvus, jo patirtį su pinigais. Kitas žingsnis – pasidalinti savo požiūriu į pinigus, kokiam tikslui jų norite sutaupyti ar kam išleisdami matote prasmę. Trečias žingsnis – sutarti dėl abi puses tenkinančio tikslo – ir kam norite sutaupyti, ir kam leisite pinigus, bei kartu jo siekti.
Kaip vesti biudžetą gyvenant poroje?
„Swedbank“ Finansų instituto vadovė pasakojo, kad gyvenant poroje yra skirtingų būdų bendram biudžetui valdyti.
Paprasčiausias – atsidaryti bendrą sąskaitą ir kas mėnesį į ją įnešti po vienodą sumą pinigų, kuri padengtų visas bendras išlaidas. Bendri pirkiniai ir mokėjimai finansuojami iš šios sąskaitos, o asmeninės išlaidos iš individualių lėšų.
„Šiuo atveju nereikia daug dėmesio skirti bendrų išlaidų stebėjimui, užtenka susitarti su partneriu, kokiems pirkiniams bus naudojamos bendros lėšos“, – komentavo ji.
Dar vienas būdas – fiksuoti bendras išlaidas vienoje vietoje, pavyzdžiui, skaičiuoklėje ar biudžeto programėlėje. Tuomet mėnesio pabaigoje rekomenduojama apskaičiuoti mokėjimų balansą ir kompensuoti skirtumą partneriui ar gauti pinigų iš jo. Toks būdas leistų tiksliau įvertinti ir pačias išlaidas bei jų būtinumą, ir pažiūrėti, ar kur nors yra erdvės sutaupyti.
„Dar vienas būdas – už bendras būtinąsias išlaidas atsakingas vienas žmogus, jis apmoka sąskaitas, stebi išlaidas, o partneris jam kas tam tikrą laiką perveda reikalingą pinigų sumą. Šis variantas aktualus, kai vienas iš poros nenori ar neturi laiko skirti bendrų išlaidų stebėjimui ir visą kontrolę nori patikėti kitam“, – trečiuoju variantu dalijosi J. Cvilikienė.
Kalbant apie taupymą, tai finansinis rezervas nenumatytiems atvejams gali būti bendras, taupant jam kartu bus paprasčiau pasiekti reikalingą sumą. Kaupti pensijai reikia atskirai, nes II pakopoje pervedimai nuskaičiuojami nuo atlyginimo, o kaupiant III kiekvienam galima pasinaudoti pajamų mokesčio lengvata. Taupyti didesniam pirkiniui ar investuoti irgi galima kartu. Taip gali būti veiksmingiau, nes kyla mažiau pagundų išleisti bendrus pinigus, greičiau pasiekiamas užsibrėžtas tikslas, kai kurios investicijos tampa prieinamesnės galint joms skirti didesnę pinigų sumą.
Vis dėlto, kalbant apie biudžetą, kartu gyvenančiai porai rekomenduojama išlaikyti ir tam tikrą finansinę nepriklausomybę. Todėl turėti bendrą biudžetą visoms išlaidoms nerekomenduojama.
„Jei taip daroma, kiekvieno asmeninio pirkinio atveju gali tekti tartis su partneriu, argumentuoti jo reikalingumą ar skirti papildomo laiko aiškinant smulkmenas. Jei partnerių dalys bendrame biudžete stipriai skiriasi, gali būti sunkiau nuspręsti, kokiomis dalimis turi būti paskirstomos asmeninės išlaidos“, – kalbėjo pašnekovė.
Nereikėtų pamiršti, kad jei abu partneriai išleidžia vienodai, įnešantis didesnę sumą gali jaustis, kad remia kitą ar panašiai. Todėl bendru laikyti reikėtų būtinųjų išlaidų biudžetą. Taupyti ir investuoti taip pat galima bendrai, tačiau asmeninėms išlaidoms geriausia likti prie individualaus biudžeto.