Turto valdymo bendrovės „INVL Asset Management“ užsakymu pernai „Spinter tyrimų“ atlikta apklausa rodo, kad kas penktas (21 proc.) šalies gyventojas kaip patikimiausią investicijos šaltinį laiko auksą. Tiesa, kita apklausa parodė, kad iš tiesų į auksą investuoja vos 7 proc. investicijomis užsiimančių gyventojų.
Investicijų ekspertai ir ekonomistai teigia, kad visuomenėje sklando daug mitų apie auksą ir jo kainą, o įsitikinimas, kad aukso kaina yra stabili, nėra teisingas. Pavyzdžiui, 2011 m. rugpjūtį vienos aukso uncijos kaina siekė beveik 1900 JAV dolerių, o šiuo metu vos apie 1300 JAV dolerių.
Paneigia mitus apie auksą
Investavimo konsultantas, investavimas.lt lektorius Artūras Milevskis teigė, kad investicijos į auksą daugeliui skamba gerai, bet su auksu nėra viskas taip paprasta.
„Žmonės turi susidarę neteisingus lūkesčius. Ir vienas iš jų yra tas, kad auksas yra stabili ir niekada nenuvertėjanti investicija, – sakė jis. – Aukso kaina nėra stabili, kaip yra įprasta manyti. Jo kaina labiau svyruoja net nei pasaulio akcijos. Aukso kainos stabilumas tėra mitas, kuris dažnai transliuojamas“.
Mitu specialistas vardija ir įsitikinimą, kad auksas yra krizės pranašas: neva prieš krizę išauga aukso kaina, nes išsigandę krizės akcijų rinkose investuotojai pradeda supirkinėti auksą. „Kai jau vyksta krizė akcijų rinkoje, dažniausiai tuomet aukso kaina auga, nes kai jau blogai finansų rinkose, investuotojai savo lėšas kreipia arba į valstybių obligacijas, kurios laikomos vienomis saugiausių, arba į auksą. Anksčiau dar buvo tam naudojamos užsienio valiutos, kaip Šveicarijos frankas, Japonijos jena ar JAV doleris“, – pasakojo pašnekovas.
Pasak jo, auksas krizės metu tampa vienu iš prieglobsčiu užuovėjos ieškantiems investuotojams, tačiau išaugusi aukso kaina pamatoma jau prasidėjus sunkumams akcijų rinkose. „Tačiau taip, kad prieš krizę kažkas žinodamas, jog ji bus, pradėtų supirkinėti auksą ir taip išaugintų jo paklausą, dažniausiai nebūna“, – tikino A. Milevskis.
Du investuotojų į auksą tipai
Pasiteiravus, kas dažniausiai domisi investicijomis į auksą, investavimo konsultantas išskyrė dvi žmonių grupes.
„Vieni yra tie, kurie nepasitiki valstybe, pinigų sistema. Šie žmonės perka fizinį auksą – monetas, aukso luitus. Žinoma, jei kalbame apie mažesnius investuotojus, tai jie tikriausiai aukso luito nenusipirks, nes pastarasis sveria vieną kilogramą. Bet šie žmonės perka fizinį auksą, kad savo investicijas apsaugotų nuo politikos ir galimo finansinio kracho“, – pasakojo pašnekovas.
Vis dėlto, specialisto nuomone, didesnę dalį investuotojų sudaro tie, kurie priklauso antrai kategorijai.
„Paprastai investuotojai investuoja į akcijas ir obligacijas, taip pat nekilnojamąjį turtą, į kurį galima investuoti tiesiogiai, pavyzdžiui, perkant butą, arba per nekilnojamojo turto fondus. Dar viena populiari kategorija – auksas. Tačiau šie žmonės į jį žiūri kaip į vieną iš investicinio portfelio sudedamųjų dalių. Jų tikslas – mažinti bendrąją portfelio riziką, nes aukso kainos priklausomybė nuo akcijų ar obligacijų kainų yra labai maža“, – aiškino A. Milevskis.
Taigi pirmoji grupė investuojančiųjų į auksą į šią turto klasę žiūri daugiau kaip į fizinį turtą, o antrajai grupei gali užtekti ir aukso išvestinių instrumentų.
Įspėja sugalvojusius pirkti aukso
Fizinio aukso prekyba užsiimančio „Nacionalinio aukso banko“ direktorė Jurgita Lunskutė teigė, kad bendrovė investavimo į auksą paslaugas siūlo jau 10 metų. Įmonės atstovė tikino, kad klientų, investuojančių į auksą, skaičius nuolat auga.
„Šiuo metu, esant neaiškumui dėl „Brexit“, kylant būsto kainoms bei daugėjant artėjančios krizės ženklų, žmonės dažniau pasirenka investavimą į auksą, ieškodami būdų ir galimybių apsaugoti savo santaupas ir jų perkamąją galią. Taip pat nuo metų pradžios padaugėjo žmonių, kurie į investicinį auksą žiūri kaip į savo pensinį fondą“, – pasakojo pašnekovė.
Pasak J. Lunskutės, taip pat vis daugiau žmonių pradeda suprasti, kad grynaisiais bankuose laikomi pinigai nuvertėja, todėl ieško investavimo alternatyvų.
Įmonės atstovė teigė, kad į auksą investuojančio kliento portretas labai įvairus – nuo jaunimo, kuris pradeda pirkti nedidelius 5–20 g aukso luitus, iki pagyvenusių žmonių, kurie pamena, kad už auksines monetas buvo galima kažką nupirkti.
„Bendras finansinio išprusimo lygis Lietuvoje tikrai didėja, vis daugiau žmonių rūpinasi savo finansine gerove, ieško, į ką investuoti, domisi galimybėmis“, – pastebėjo ji.
Pasiteiravus, su kokiomis rizikomis susiduria gyventojai, nusprendę investuoti į auksą, J. Lunskutė priminė, kad, kaip ir perkant bet kokį investicinį produktą, yra kainų svyravimo rizika. Taip pat reikėtų nepamiršti, kad į investicijas į auksą reikėtų žiūrėti kaip į ilgalaikę investiciją (nuo 5 m. ir ilgiau).
„Perkant investicinį auksą svarbiausia pasirinkti patikimą pardavėją: yra pasitaikę tokių situacijų, kai žmonės pirko iš antrų rankų investicinį auksą, o nusipirkdavo volframo luitus, padengtus plonu aukso sluoksniu“, – įspėjo ji.
Nuo ko priklauso kaina
Kalbėdamas apie aukso kainos svyravimus investavimo konsultantas A. Milevskis teigė, kad aukso kainoms įtakos turi tiek ekonominiai reiškiniai, tiek investuotojų sentimentai.
„Visgi pagrindinis ingredientas, atspindintis aukso kainą, yra infliacija. Žiūrint ilguoju laikotarpiu, 30–50 m., aukso kaina įvertinus infliaciją išlieka panaši, tačiau trumpesniu laikotarpiu 10–20 m. vienu laikotarpiu kainos pokytis gali būti ir didesnis, ir mažesnis nei infliacija, – pasakojo jis. – Taip pat aukso kainai svarbus JAV dolerio kurso kitimas, nes aukso kaina skaičiuojama doleriais. Jei JAV doleris brangsta, auksas pinga ir atvirkščiai“.
A. Milevskis teigė savo klientams niekada nerekomenduojantis sukoncentruoti savo investicijas į auksą. Norint patariama jam skirti 5–20 proc. investicinio portfelio, bet ne daugiau. „Sutinku, kad geriau investuoti į kažką, o ne turėti tiesiog grynus pinigus, nes grynieji yra blogiausia investicija, kurią žmogus gali pasirinkti. Bet ir auksas nėra vienintelė ar geriausia alternatyva. Juk, pavyzdžiui, akcijos yra perspektyvesnės, nes įmonės auga ir generuoja pajamas, o auksas, kaip turto klasė, pajamų negeneruoja“, – kalbėjo jis.
Tiki, kad aukso amžius nesugrįš
Ekonomistas Žygimantas Mauricas pastebėjo, kad aukso svarba finansų ir investuotojų pasaulyje po truputį sklaidosi.
„Paskutiniais metais aukso svarba menksta ir kaip įrankis apsidrausti nuo galimų sukrėtimų finansų rinkoje jis taip pat mažiau naudojamas. Pagrindinė to priežastis, kad aukso kainą lemia daug kitų veiksnių ir kaina yra pakankamai nestabili. Tokiu atveju nuo vilko galima užšokti ant meškos“, – kalbėjo pašnekovas.
Pasak pašnekovo, taip pat investuotojai atsargiau žiūri į auksą, nes pati rinka yra galimai sukoncentruota kelių žaidėjų rankose, o tai gali turėti įtakos aukso kainos manipuliacijai.
Ž. Mauricas priminė, kad, kai daugelis valiutų buvo pririštos prie aukso, jo svarba buvo daug didesnė, tačiau dabar, atsisakius aukso standarto, šiuo tauriojo metalo, kaip finansinio instrumento, patrauklumas sumažėjo.
„Be to, išaugo gyventojų sąmoningumas dėl aukso išgavimo sąlygų. Jis neretai išgaunamas Afrikoje, kitose besivystančiose šalyse, kur žmonės verčiami dirbti ne pačiomis geriausiomis sąlygomis, – pasakojo ekonomistas. – Manau, kad „aukso amžius“ jau praeityje ir nebesugrįš“.
Kita vertus, neturint tiek daug alternatyvų investuotojai vis dar renkasi savo portfelyje turėti ir investicijų į auksą.
„Jis lieka vienu iš instrumentų apsidrausti, nes jo kaina atvirkščiai koreliuoja akcijų kainoms. Tačiau aukso kainai daro įtakos ir daugiau veiksnių kaip nesubalansuota paklausa ir pasiūla, didelių žaidėjų didelis aktyvumas ir centrinių bankų neprognozuojami veiksniai. Pavyzdžiui, Rusijos centrinis bankas aktyviai didina aukso atsargas, o tai irgi daro įtakos šios turto klasės kainai“, – svarstė Ž. Mauricas.