Taupymas – įgūdis, kurio išmokti gali kiekvienas. Tiesiog reikia akimirkai sustoti, pergalvoti, kur ir kaip išleidžiame bei susidėlioti prioritetus. Pasaulio žiniasklaidoje galima rasti daugybę pavyzdžių, kurie įspėja apie mažus malonumus, kurie nematant viso paveikslo išvilioja iš gyventojų didelę dalį pinigų. Galbūt įprotis kasryt prieš darbą nusipirkti šviežią kruasaną iš kepyklėlės gali atrodyti labai mažos išlaidos, bet paskaičiavus, kiek tai kainuoja per mėnesį ar per metus, gali priversti susimąstyti, ar tikrai jo negalima būtų pakeisti pigesniais, bet gal ir sveikesniais pusryčiais namuose.
Ar tikrai visko reikia, už ką mokate?
Asmeninių finansų ekspertas pastebi, kad vienas iš dažnesnių pinigų graužikų yra impulsyvūs pirkiniai: einu gatve ir vitrinoje pamatau gazuotą gėrimą, kurį kaip tik vakar reklamavo savo socialinio tinklo paskyroje nuomonės formuotojas. Nesusilaikau ir, nors šio gėrimo pirkti net neplanavau, pasilepinu šiuo neplanuotu pirkiniu. Viskas gerai, jei tokie smulkūs pirkiniai jūsų piniginę patuština tik labai retais atvejais, bet daug prasčiau, jei tai tampa kasdienybe.
Dar vienu pinigų graužiku dažnai įvardijamas valgymas kavinėje ar restorane vietoj namų maisto. Greitas gyvenimo tempas, užimtumas darbe kartais atima didžiąją dalį jėgų ir pagalvoti, ką ryt pietums valgysi, laiko nebelieka. Tuomet visuomet pagelbėja dienos pietūs, tačiau, ar bandėte pasiskaičiuoti, kiek galėtumėte sutaupyti, jei atsisakytumėte dienos pietų ar per dažnų vakarienių restoranuose. 2015 m. JAV buvo atliktas tyrimas, parodęs, kad šalyje išlaidos maistui kavinėse ir restoranuose aplenkė išlaidas maistui, perkamam parduotuvėje.
Nuolatinis savo išlaidų stebėjimas ir peržiūrėjimas taip pat turėtų tapti norinčio sutaupyti gyventojo praktika. Prieš metus pasirašėte internetinės televizijos sutartį, bet ja beveik nesinaudojote, arba gal pamatėte, kad jums užtenka minimalaus kanalų plano? Stabtelėkite prieš kiekvienos sutarties atnaujinimą ir pagalvokite, ko jums iš tiesų reikia.
Pirmiausia atsisakytų išlaidų drabužiams
Vilnietė Agnė save laiko pakankamai taupia ir per daug neišlaidaujančia. Nors mergina neseka, kur iškeliauja kiekvienas centas iš jos piniginės, ji jaučiasi turinti pakankamai griežtą taupymo įprotį.
„Specialiomis programėlėmis skaičiuoti savo išlaidas nesinaudoju, bet save priskirčiau labiau taupantiems žmonėms. Savo atlyginimą paskirstau taip, kad iš atlyginimo susimoku visus būtinuosius mokesčius ir išlaidas, tuomet pusę likusių pinigų atsidedu taupymui. Iš tų pinigų kokie du trečdaliai yra neliečiami, o kita dalis, kurią leidžiu nenumatytoms išlaidoms, pavyzdžiui, gydytojui“, – pasakojo sostinės gyventoja.
Agnė prisipažino, kad jai pramogoms, laisvalaikiui, maistui ne namuose lieka pakankamai nedidelė dalis pinigų.
„Savaitės dienomis kavą geriu darbe, kuri yra nemokama, bet savaitgaliais turiu tradiciją išeiti išgerti kavos mieste. Tai į tokias išlaidas nežiūriu. Gal daugiau stengiuosi neiti kas dieną dienos pietų į kavinę, o bandau atsinešti maisto iš namų“, – kalbėjo pašnekovė. Vilnietė teigė per daug pinigų neišleidžianti ir grožio paslaugoms. Ji pasakojo į kirpyklą einanti daug rečiau nei aplink sutinkamos moterys.
„Neturiu įpročio dažnai eiti tvarkytis ir antakių. Galiu dėl jų į kirpyklą nueiti ir kas kelis mėnesius. Tuomet man jau nėra gaila ir išleisti, pavyzdžiui, 30 eurų, jei žinau, kad ten man juos tikrai gerai sutvarkys“, – atviravo mergina.
Agnė prisipažino, kad pakankamai susispaudusi gyvena dėl pagrindinio savo tikslo – finansinio saugumo, jei netektų ar tektų keisti darbą. Visgi dalį savo santaupų ji yra numačiusi ir kelionėms. Visgi mergina pasakojo, kad, jei jos gyvenime iškiltų būtinybė dar labiau taupyti, ji žinotų, kur galėtų dar susimažinti savo išlaidas.
„Galėčiau tikrai sutaupyti drabužiams. Tikrai kiekvieną mėnesį bent ką nors nusiperku. Žinoma, tuomet atsisakyčiau asmeninių treniruočių, kurios dabar nemažai kainuoja“, – vardijo ji.
Įvardijo, kas nepastebėtai nusausina piniginę
Asmeninių finansų klausimais konsultuojanti lektorius, verslininkas Žilvinas Butkevičius teigė, kad vienas iš didžiausių spąstų išlaidauti – kreditinės kortelės.
„Bent Amerikoje statistika rodo, kad žmonės, turintys kreditines korteles, išleidžia 112 proc. savo pajamų. Lietuvoje, situacija galbūt geresnė, bet pastebima, kad kuo mažiau žmogus uždirba, tuo daugiau jis skolinasi, o kreditinė kortelė ir išlaidos kreditu kainuoja nemažai“, – pabrėžė specialistas.
Pasak jo, tikriausiai ne visi susimąsto, kaip pinigus iš piniginės ištraukia ir smulkūs malonumai, kaip kava kavinėje.
„Jei einu su draugais susitikti, tai juk galima ir tiesiog pasivaikščioti ar pasėdėti parke ant suoliuko. Net uždirbdamas labai solidžias pajamas aš neperku kavos kavinėje tik šiaip sau“, – teigė jis.
Pasak Ž. Butkevičiaus, dar vienas veiksmas, galintis nepastebėtai padidinti išlaidas, – apsipirkimas be sąrašo. Taip, pasak jo, parduotuvėje galima išleisti ir iki trečdalio daugiau nei iš tiesų būtų galima.
„Dar viena paslėpta pasala – akcijos. Jei siūloma už dvi prekes trys, ne visada pirkėjui to reikia ar jis spės tuos produktus suvartoti“, – toliau vardijo pašnekovas.
Visgi, Ž. Butkevičiaus teigimu, skrupulingas išlaidų analizavimas taip pat gali būti ne pati geriausia išeitis, nes, pavyzdžiui, kasdieninis kavos puodelis gali būti didelis emocinis malonumas žmogui, tačiau pamačius, kiek tai kainuoja, gali atnešti didelį nusivylimą.
„Todėl geriausia turėti savo finansinį planą ir gavus pajamas jas paskirstyti į atskiras kišenes, kurios skirtos atskiroms kategorijoms“, – patarė specialistas.
Būtent taip planuojant savo išlaidas gyventojas galės užsitikrinti, kad tam tikroms pramogoms ar malonumams nebūtų išleista per daug. Be to, konkrečių pirkinių ar smulkmenų atsisakymas dar nereiškia, kad pinigai bus sutaupyti, nes visuomet pagunda išliks juos išleisti kitiems nebūtiniems dalykams.
„Jei atsisakai kavos, bet tuos pinigus išleisi ledams, tai nieko tuo nepasieksi. Todėl čia reikėtų žiūrėti, kam konkrečiai paskiriami neišleisti pinigai. Jei jie investuojami, tai ir per mėnesį sutaupius 90 eurų, kuriuos anksčiau išleido žmogus kavai, ilguoju laikotarpiu galima sutaupyti daug“, – akcentavo lektorius.