Įvairūs renginiai, skirti Europai, tęsis beveik dvi savaites Vilniuje bei kituose Lietuvos miestuose, užbaigiant Europos dienomis gegužės 10-12 d. Lukiškių aikštėje.
Turime, ką švęsti
15 ES narystės metų- turbūt produktyviausi Lietuvos nepriklausomybės metai. Sugebėjome įsilieti į Šengeno zoną ir pajausti laisvo asmenų judėjimo privalumus (net 94 proc. lietuvių pasisako už laisvą judėjimą). Kartu su kitomis 18 šalių dalinamės bendra valiuta ir jau baigiame užmiršti, ką reiškia pinigų keitimas keliaujant po Europą. Nebesame „energetinė sala“, o šiandien elektros jungtimis esame sujungti su Švedija ir Lenkija, dujas perkame per Suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalą, daugiau nei ketvirtadalį energijos pasigaminame iš atsinaujinančių šaltinių. Šiandien jau esame pajėgūs ne tik prašyti pagalbos iš Europos, bet ir duoti savo indėlį- tą puikiai įrodė sėkmingas Lietuvos pirmininkavimas ES Tarybai 2013 metais ir lyderystė plėtojant ryšius su ES rytiniais partneriais.
Kokios Europos norime?
ES narystės jubiliejus- puiki proga paklausti, kokios Europos norime mes? Apie tai diskutuos ir ES vadovai gegužės 9 d. ES Tarybai pirmininkaujančioje Rumunijoje, Sibiu mieste.
2018 m. lapkričio mėn. „Eurobarometro“ apklausa parodė, jog net 80 proc. lietuvių Europos Sąjunga asocijuojasi su dviem žodžiais- „demokratiška“ ir „moderni“. Tai iliustratyviai parodo, ko tikimės iš Europos- demokratinių vertybių užtikrinimo ir gebėjimo kurti žmonių ateitį, pralenkiant šiandienos laiką.
Ir po 15 ES narystės metų tikrai turime ką pasiūlyti Europos ateičiai:
1. Saugi kaimynystė - saugi Europa
Puikiai prisimename, koks sudėtingas yra transformacijos kelias Europos link, kiek pastangų ir atliktų reformų jis kainuoja. Todėl ir toliau turime išlikti artimiausi Ukrainos, Sakartvelo, Moldovos ir kitų draugiškai nusiteikusių partnerių pagalbininkai. Po visaapimančių Asociacijos sutarčių įsigaliojimo ir bevizio režimo į Europą rytų partneriams užtikrinimo šiandien turime siekti, jog „europinės taisyklės“ (Briuselio terminais- „ES acquis“) bei teisės viršenybės principai įsitvirtintų šiose šalyse. Tai padėtų ne tik sėkmingam šių šalių ekonominiam vystymuisi, bet ir sukurtų pagrindą jų narystės perspektyvai, t.y. atsidarius „galimybių langui“ tapti ES narėmis.
Tam jog atsirastų ES šalių noras plėstis į rytus, turime įrodyti, jog ES rytinės partnerės gali būti naudingos Europai ir be jų nesugebėsime sėkmingai sukurti visos Europos saugumo. Kai kurios Europos šalys tik šiandien atranda kibernetinio saugumo grėsmes ar ką reiškia priešiška propaganda, tuo tarpu ES rytinės partnerės jau daug metų gyvena šiomis sąlygomis ir jų patirtis galėtų būti naudinga Europai. Kai ES rengiasi kurti europines karines technologijas (pvz. viena idėjų- europinis „dronas“), Ukrainos patirtis iš realaus „fronto“ galėtų tapti neįkainojama Europai. Rytų partnerės galėtų būti svarbios pagalbininkės ir stiprinant ES išorinių sienų apsaugą, didinant energetinį saugumą ar siekiant apsisaugoti nuo terorizmo grėsmės.
2. Atsparūs piliečiai - stipri Europa
Europa bus stipri tik tada, kai sugebės pati apsisaugoti nuo kylančių grėsmių. Gyvenimo elektroninėje erdvėje tik daugės, todėl ES turi rimtai užsiimti kibernetiniu saugumu. Apsaugoti ES kibernetinę erdvę nėra mažiau svarbu nei apsaugoti ES išorės sienas. Todėl šiandien ES turėtų pradėti kurti ES Kibernetinį skydą, kuris numatytų bendras taisykles kibernetinės erdvės apsaugai, kaip padėtume vieni kitiems, jeigu viena iš šalių patektų į didžiulę kibernetinę ataką („kibernetinis 5-asis straipsnis“), kokiu pagrindu galėtume keistis jautria informacija, kas užsiimtų ES šalių veiksmų koordinavimu. Tam reikalinga stipri ES Kibernetinio saugumo agentūra, Europos Komisaro kibernetiniam saugumui pareigybė, sutvarkyta ES teisinė bazė ir sustiprinti ES šalių kibernetiniai pajėgumai. Lietuva jau ėmėsi iniciatyvos ir rodo pavyzdį visai Europai- vadovauja projektui, kuriančiam ES kibernetines greitojo reagavimo pajėgas, Kaune steigiamas regioninis Kibernetinio saugumo centras, kur kartu su partneriais kursime konkrečius įrankius.
Kaip Europoje įpratome ginti žmogaus teises, taip šiandien turime išmokti ginti tikrą informaciją nuo „netikrų naujienų“ (ang. „fake news“). Žmonės neturi paskęsti „netikrų naujienų“ jūroje. Tam šiandien reikalinga ES Chartija dėl informacinės erdvės laisvių ir teisių. Kaip ES Pagrindinių teisių chartija, ji galėtų numatyti pagrindines teises ir laisves tik informacinėje erdvėje, nubrėžti liniją, kur baigiasi laisvės ir prasideda priešiška propaganda, kokiomis teisinėmis priemonėmis jas galėtume ginti. Akivaizdu, jog vien tik teisinių priemonių nepakaks, todėl visos Europos mastu turime įdarbinti dirbtinį intelektą „netikrų naujienų“ paieškai (Lietuvoje jau veikia unikalus „debunk.eu“ projektas), reikalinga aktyvi pilietinė visuomenė (lietuviški „elfai“- geras pavyzdys visai Europai), jau mokykloje turime pradėti mokyti vaikus, kaip atskirti netikrą informaciją. Džiugu, jog atsiranda vis daugiau palaikymo šiems Lietuvos siekiams- tą iliustruoja ir Prancūzijos Prezidento E. Macron kovo mėnesį pateikti siūlymai dėl Demokratijų apsaugos agentūros sukūrimo, draudimo finansuoti politines partijas iš trečiųjų šalių, kovos su neapykantą kurstančiomis kalbomis internete.
3. Energetinė nepriklausomybė - vieninga Europa
Lietuva iš savo karčios patirties žino, jog energetika jau senai tapo kai kurių šalių geopolitiniu įrankiu politiniams tikslams siekti. Tik būdami nepriklausomi energetikos srityje arba galintys laisvai rinktis, sugebėsime apginti mūsų demokratiją ir atsispirti trečiųjų šalių įtakai. Kaip turime ES bendrąją prekybos politiką ir vieningai giname savo prekybinius interesus, taip ateityje turime sukurti vieningą ES energetikos politiką. Europos Komisija turėtų kalbėti visų ES šalių vardu, vartotojai galėtų rinktis palankiausias kainas, kolektyviai užtikrintume energetinės infrastruktūros apsaugą, investuotume į Europos energetinių pajėgumų didinimą, saugotume savo rinką nuo nesaugiai pagamintos energijos. Glaudesnė energetinė integracija yra reikalinga (net ir dėl to ateityje keičiant ES sutartis), jeigu norime, jog trečiosios šalys negalėtų skaldyti ES vienybės.
4. Bendrai kuriamos inovacijos - klestinti Europa
Globaliame pasaulyje atskirai veikiančios ES šalys yra per mažos, jog laimėtume inovacijų lenktynes su kitomis šalimis bei regionais, todėl reikalingos bendros Europos pastangos. Kaip kažkada kūrėme bendrą ekonominę erdvę, taip šiandien reikalinga bendra ES inovacijų erdvė, kuri skatintų konsoliduoti šalių narių kuriamas inovacijas, o ne eikvotume laiką ir lėšas, kol konkuruojame tarpusavyje ir veikiame atskirai. Šiandien Europa praranda geriausius protus, kurie vyksta dirbti į JAV, Kiniją ar kitas didelius atlyginimus siūlančias šalis. Daug inovatyvių idėjų negali būti plėtojamos toliau, nes pritrūksta finansavimo šaltinių.
Dėl to reikalingas ne tik didesnis ES finansavimas inovacijoms, bet ir aiški motyvacijos sistema skirtingų šalių mokslininkams ir inovacijų kūrėjams bendradarbiauti kartu. Šiandien reikėtų kurti Europos Silicio slėnį, kur geriausi Europos mokslininkai galėtų dirbti ir kurti drauge. Ateityje ES tiesioginės išmokos galėtų būti skiriamos ne tik žemdirbiams, bet ir inovacijų kūrėjams. Tai padėtų geriausioms idėjoms išlikti ir tapti Europos ekonominio klestėjimo varikliu.
5. Stipri švietimo sistema - ateities Europa
Nors švietimas priklauso ES šalių narių kompetencijai, tačiau jau dabar būtų galima šalis nares skatinti šioje srityje glaudžiau bendradarbiauti. Visi žinome europinę studentų mainų programą „Erasmus“, tačiau „Erasmus“ programos šiandien reikėtų ir mokyklose- mokytojai galėtų semtis patirties vieni iš kitų mainų programose, gabiausi Europos moksleiviai galėtų rinktis Europos vasaros mokyklose Vilniuje, Briuselyje ar kitame Europos mieste.
ES galėtų prisidėti ir prie ateities profesijų rengimo. Tam reikalinga vieninga Europos švietimo programa, kuri sudarytų sąlygas talentingiausiems moksleiviams, studentams ir mokslininkams studijuoti ir dirbti kartu. Remiantis Briugės Europos Koledžo patirtimi, šiandien reikia Europos Inovacijų Koledžo, kur gabiausi studentai galėtų mokytis drauge. ES galėtų finansuoti IT programavimo kalbų mokymąsi: ES keliamas tikslas turėtų būti, jog kiekvienas europietis mokėtų ne tik dvi užsienio, bet ir dvi programavimo, kalbas.
6. Dėmesys socialiniams klausimams - solidari Europa
Populizmo ir anti-europietiškų nuotaikų stiprėjimas rodo, jog dalis visuomenės jaučiasi nustumta į ekonominio progreso pakraštį. Nėra vieno socialinio modelio visoms ES šalims. Tačiau ES gali prisidėti prie šalių narių pastangų mažinant socialines įtampas, skurdą ir atotrūkį. Remiantis ES Jaunimo užimtumo schemos patirtimi, būtų galima sukurti Europinę užimtumo schemą, kuri padėtų ne tik jaunimui susirasti darbą, bet ir darbuotojams persikvalifikuoti, įsidarbinti senjorams, suteikti pagalbą darbą praradusiems žmonėms. ES skurdo mažinimo programos galėtų stipriau papildyti šalių narių vykdomas priemones. Tokiu būdu parodytume, jog Europa yra solidari su visomis visuomenės grupėmis.
Demokratiška ir moderni ES- neįmanoma be piliečių paramos. Privalome įrodyti, jog Europa gali atliepti žmonių poreikius. Bendras veikimas ir kiekvieno iš mūsų įsitraukimas- geriausias atsakas euro-skeptikams, efektyviausias būdas išlaikyti šalių vienybę ir šiandien Lietuva turi, ką pasiūlyti visai Europai.