Iš Vilniaus geležinkelių stoties pajudėjusi ekspedicija skris tiesiai į Astaną ir kartu pradės savo misiją Karagandoje, o vėliau išsiskirs ir kalinimų vietas tvarkys skirtingais maršrutais. Šie metai projektui buvo išskirtiniai – paaiškėjus, kad Rusijos Federacijos ambasada Lietuvoje atsisako išduoti vizas vykti į Krasnojarską, ekspedicijos planas buvo perdėliotas vos per kelias savaites.
„Kiekviena ekspedicija kelia iššūkių, o ši dar labiau išskirtinė, nes planą teko keisti labai greitai. Mums padėjo neįtikėtinai daug žmonių – sulaukėme šimtų laiškų ir skambučių su patarimais, kur galima ieškoti pavienių lietuvių kapų ar sutikti Kazachstane vis dar tebegyvenančių tautiečių. Pasitikiu šiomis komandomis ir žinau, kad padarysime maksimaliai daug“, – sakė vienas iš ekspedicijų vadovų Arnoldas Fokas.
Ekspedicijos dalyviai teigia, kad darbai Kazachstane yra išties nemenkas iššūkis – Sibiro taigą pakeitė stepės, todėl keitėsi ir kuprinių turinys. Komandos laukia karštis siekiantis daugiau nei 40 laipsnių, o stepėse galima sutikti ir skorpionų, vorų bei gyvačių.
„Šis projektas – tai gyvenimo misija, kuri leidžia įrodyti savo norą dirbti Lietuvai. Esame viena didelė šeima, kurios tikslas išsaugoti ir papasakoti“, – teigia ekspedicijos dalyvis Domas Zenkevičius, šiemet baigęs vienuoliktą klasę. Jis priduria, kad laukiančios ekstremalios sąlygos negąsdina, kai už nugaros stovi tvirta komanda.
„Šie metai yra unikalūs dėl daugybės priežasčių: keitėsi ekspedicijos maršrutas, išlydime net dvi ekspedicijos komandas, tvarkysime nebe atskirus lietuvių kapus, o masines kapavietes ir ieškosime atskirų lietuvių kapų bendrose kapinėse. Palaikymas, kurio sulaukėme, darkart įrodo, kad „Misija Sibiras“ yra reiškinys vienijantis visą šalį, o stipri komanda gali pasiekti bet kokį išsikeltą tikslą“, – kalbėjo projekto vadovė Raminta Kėželytė.
Ekspedicija planuoja baigti darbus ir sugrįžti namo liepos 29 dieną.