„9 metus mačiau, kaip pagrindiniu geležinkeliu, kuris ėjo per mūsų kaimą Nižneudinsko rajone pėsčiomis buvo varomi lietuviai tremtiniai. Dabar apie tai jau tik knygose rašo. Kolūkis, kuriame dirbome, buvo be galo skurdus – badas tapo nuolatiniu mūsų palydovu“, – savo tremties istoriją prisimena Albina, Irkutsko srityje paleidusi 9 metus.
Grįžusi iš tremties Albina su vyru apsigyveno Šiauliuose, o prieš 12 metų, mirus vyrui, liko visai viena. „Vaikučių neturėjome, bute likau visai viena, o tada į mano rankas atsitiktinai pateko skrajutė apie Tremtinių namus. Susisiekiau ir labai greitai sulaukiau skambučio, kad per 20 dienų turiu įsikelti į naujus namus. Taip viską mečiau ir atvykau į Vilnių“.
Albina teigia, jog nors Vilniuje gyvena jau kelerius, tačiau miestas jai dar nepažįstamas. „Kai išvykau į Šiaulių, atvažiavau į šitą mišką prie Tremtinių namų ir viskas. Man net saulė, atrodo, ne į tą pusę teka. Aš visada mėgau keliauti, Vilnius visiems lietuviams reikšmingas miestas, todėl jį pamatyti toliau Tremtinių namų kiemo, noriu jau seniai“, – apie savo svajonę prasitaria Albina.
Būtent šį slaptą troškimą ir išpildė „Misija Sibiras“ komanda – Albina su 2 draugėmis iš Tremtinių namų pirmą kartą pakilo į Televizijos bokštą ir turėjo progą kone visą Vilnių pamatyti iš paukščio skrydžio.
„Misija Sibiras“ organizatoriai teigia, jog, nepaisant to, kad kelionė į Televizijos bokštą yra tik pirmas žingsnis plėtojant šią idėją, tremtinių svajonių sąrašas pakankamai ilgas jau dabar. Netrukus planuojama sukurti ir platformą, kurioje kiekvienas norintis galėtų registruoti tremtinių svajones arba pasirinkti ir išpildyti jas su savo artimaisiais ar kolegomis.
„Dažnai girdime, jog reikia skatinti kartų dialogą, bet kartais ši užduotis nėra tokia lengva. Ypač, turint omenyje, jog jauni žmonės, neišgyvenę tam tikrų istorinių įvykių, ir gyvieji istorijos liudininkai turi visai skirtingas patirtis. Būtent todėl nusprendėme surasti tai, kas bendra skirtingoms kartoms, nepriklausomai nuo žmogaus amžiaus. Svajonių turi ir turėjo visi – tiek žmonės, kurie buvo tremiami prieš keliasdešimt metų, tiek dabarties Lietuvos jaunimas, tiek senjorai, sugrįžę iš tremties. Tikimės, kad tremtinių svajonių pildymas taps tiltu tarp kartų ir įneš daugiau tarpusavio supratimo“, – teigia projekto „Misija Sibiras“ vadovė Aistė Eidukaitytė.
Organizatoriai priduria, jog tremtinių svajonės dažniausiai yra nesunkiai išpildomos, bet šiems žmonėms jos turi didelę reikšmę. „Man niekada neteko būti net šalia Televizijos bokšto, nors tai labai svarbus objektas visai Lietuvai. Kad šitame gyvenime man dar bus tokia staigmena, kurią padarė šitie žmonės, tikrai nesitikėjau. Pasirodo, kalėdiniai stebuklai vyksta net ir būnand 90-ies“, – po dienos, praleistos keliaujant po Vilnių, juokėsi tremtinė Albina.
Kiekvienas, norintis prisidėti prie projekto „Misija Sibiras“ ir tremtinių svajonių pildymo tai padaryti gali aukojimo portale aukok.lt.