Kelio skausmai ortopedams įtarimo nesukėlė: rentgeno teko išsireikalauti
Judrus, aktyvus ir daug bendraujantis – toks buvo Devidas, kol nesusidūrė su onkologine liga. Berniuko mama Viktorija Ivanenkova prisimena, kad įtarimai, jog kažkas negerai, kilo tada, kai pargriuvęs berniukas pradėjo skųstis pasikartojančiais kelio skausmais.
„Vieną dieną jis nušoko nuo lovos namie ir užsigavo į spintą keliuką. Nieko nebuvo – net neverkė, tiesiog užsigavo ir tiek. Čia juk vaikai, visi laksto, bėga, griūva, ir nieko nebūna. Nekreipėme į tai jokio dėmesio, tačiau po savaitės jis pradėjo skųstis kojos skausmais. Nuvežėme vaiką pasitikrinti į polikliniką, bet ten nieko nepadarė. Iš akies nustatė, kad čia nežymi trauma, patempimas, ir paleido namo“, – prisimena Viktorija.
„Trūko kantrybė. Nuėjau pas ortopedą ir pasakiau: darykit, ką norit, bet tikrai reikia rentgeno. Kitaip neįmanoma. Nuotraukoje iškart matėsi, kaip tas kaulas iširęs. Gavome siuntimą į Santariškes. Ten padarė biopsiją ir nustatė 100 proc. kaulo naviką“, – prisimena Devido mama.
Berniuko laukė ilgas ir sudėtingas gydymas
Viktorija neiškart suprato, kokia iš tiesų klastinga ši diagnozė. Devidui nustatyta Juingo (Ewingo) sarkoma – tai retos formos vėžys, kuris „ėda“ kaulus. Pradėjusi domėtis šios ligos eiga ir prognozėmis internete, ji negalėdavo žiūrėti į ekraną: akyse tuoj pat susikaupdavo ašaros. Berniukas buvo paguldytas į ligoninę.
Tolesnėje gydymo eigoje berniuko laukė operacija, kurios metu išoperuota pažeista kaulo dalis su minkštuoju audiniu aplink, įdėtas naujas donorinis kaulas. Taip pat operacijos metu biopsijai paimti minkštieji audiniai tam, kad būtų galima nustatyti, ar chemoterapija buvo veiksminga. Deja, tyrimas parodė, kad berniukui ji nepadėjo. Konsiliume nuspręsta taikyti griežčiausią metodą – kaulų čiulpų transplantaciją.
„Gydytojai tikrai šaunūs, palaikantys ir suprantantys, jie mums viską paaiškino. Bet žodis „transplantacija“ nužudė visą mūsų šeimą. Visą tą laiką buvau su vaiku, viską mačiau. Ačiū Dievui, kad gydymo laikotarpiu nebuvo jokių komplikacijų. Tiesiog sunku matyti vaiką, kai negali jam niekuo padėti“, – sako Devido mama.
Labiausiai nori, kad sūnų suptų tikri draugai
Praėjus dviems mėnesiams po operacijos, berniukui skirta spindulinė terapija. Devido laukė 16 švitinimų, kurie truko apie pusantro mėnesio. Po šio gydymo prasidėjo berniuko reabilitacija, kuri tęsiasi iki šiol. Devidas sveiksta pamažu: kol kas jam dar sunku valdyti operuotą koją.
„Šiandien jis jaučiasi geriau. Šypsosi, vaikšto, bendrauja, vyksta į išvykas su klase, kartu pramogaujame. Stengiamės kažkur dalyvauti, bet vaikas psichologiškai labai pasikeitęs. Nors mama stengiasi kažką nuveikti, pralinksminti, kažkur nuvesti, vaikas niekur pats nenori. Sėdi prie kompiuterio, yra užsidaręs. Ši liga jį labai paveikė, tačiau labai tikiuosi, kad su laiku viskas bus gerai“, – viliasi Viktorija.
Šiandien Viktorijai užvis svarbiausia, kad jos sūnų suptų tikri draugai, kurie jį palaikytų. Ji džiaugiasi, kad berniukui puikiai sekasi mokykloje.
„Šiai dienai viskas puiku – vaikas su pagyrimu baigė penktą klasę. Kol kas mokomės iš namų su mokytoju padėjėju, o nuo rugsėjo bandysime po vieną dieną per savaitę pabūti mokykloje. Labai viliuosi, kad berniukas atsistos ant kojų, bent jau poros metų bėgyje, ir pagaliau į mokyklą ateisime savo kojomis“, – ateities planais dalinasi Viktorija.
Kaulų vėžys būdingiausias vaikams ir jauniems žmonėms
Nacionalinio vėžio instituto Vėžio epidemiologijos laboratorijos vedėja dr. Giedrė Smailytė pastebi, kad kaulų ir kremzlinio audinio navikai yra labai reti navikai. Sergamumo rodiklis pasaulyje yra 0,5–2 atvejų 100 tūkst. gyventojų. Ji atkreipia dėmesį, kad kiek didesnis sergamumas būdingas vyrams.
G. Smailytė skaičiuoja, kad Lietuvoje tokių navikų diagnozuojama 30–40 atvejų kasmet. Anot jos, ryškesnių sergamumo pokyčių pastaraisiais dešimtmečiais nestebima. Ji išskiria tris navikų tipus, priskiriamus kaulų vėžiui.
„Osteosarkoma yra dažniausias kaulų piktybinis navikas, jam būdinga bimodalinis sergamumo pasiskirstymas su didžiausiais sergamumo rodikliais 10–25 metų amžiaus grupėje, vėliau sergamumas padidėja tarp 60 ir daugiau metų amžiaus asmenų. Jie dažniausiais išsivysto ilguosiuose kauluose.
Kitas navikas – Juingo (Ewing) sarkoma, būdinga vaikams ir jauniems žmonėms iki 35 metų. Chondrosarkoma neturi aiškių sergamumo tendencijų pagal amžių, tačiau dažniausiai sutinkama tarp 40 metų amžiaus ir vyresnių“, – vardija G. Smailytė.
Išgyventi 5 metus pavyksta vos trečdaliui Lietuvos pacientų
Kaulų vėžio gydymas gali būti trejopas, o gydymo formos, priklausomai nuo kiekvieno atvejo, gali būti derinamos tarpusavyje. Pagrindinė gydymo forma – chirurginė operacija, kurios metu bandoma pašalinti naviką. Pacientams po operacijos arba vietoje jos gali būti taikoma radiacijos terapija, o tuo atveju, jei vėžys pasiekia kitas kūno dalis, atliekama chemoterapija.
O kas sukelia kaulų vėžį? Anot G. Smailytės, apie šių navikų atsiradimo priežastis iki šiol žinoma nedaug.
„Yra duomenų, kad osteosarkomos atsiradimas susijęs su radiacijos, chemoterapijos poveikiu, tėvų darbu žemės ūkyje, augalininkystėje, gyvulininkystėje. Taip pat su asmens ūgiu ir svoriu. Juingo sarkoma dažnesnė tarp vaikų, kurių tėvų darbas susijęs su žemės ūkiu, įvairių žemės ūkyje naudojamų cheminių medžiagų poveikiu, o chondrosarkomos atsiradimas siejamas su radiacijos poveikiu“, – aiškina ji.
Taip pat ji pažymi, kad susirgusiųjų šiomis ligomis išgyvenamumo rodikliai yra maži. Štai, EUROCARE-5 duomenimis, 5-erių metų išgyvenamumo rodiklio vidurkis Europoje buvo 53 proc. Lietuvoje tuo pačiu laikotarpiu išgyvenamumas tesiekė 32,6 proc.