Gydytojas paaiškino, kada sąnarių traškėjimas įspėja apie rimtą bėdą: šių ženklų ignoravimas veda į neįgalumą

Traškantys, stringantys ir maudžiantys sąnariai – kremzlės pažeidimo požymiai. Šią diagnozę išgirsta ne tik vidutinio ir vyresnio amžiaus, bet ir gerokai jaunesni pacientai, užsiimantys aktyvia fizine veikla, pasirinkę per didelį fizinį krūvį ar patiriantys traumas. Medicinos diagnostikos ir gydymo centro gydytojas ortopedas–traumatologas Darijus Rimas pabrėžia, kad į šią problemą svarbu tinkamai ir laiku sureaguoti, nes galutinė delsimo pasekmė – neįgalumas.

Vyresni nei 40 metų turėtų susirūpinti: problema kamuoja beveik kas dešimtą

Sąnarinė kremzlė – tvirtas, elastingas audinys, dengiantis kaulų galus, sudarančius sąnarį. Mums judant, ji sumažina trintį, amortizuoja jėgas. Kada kremzlė pažeidžiama, sutrinka sąnario funkcija, jaučiamas skausmas, sąnarys tinsta, traška. Raiščių, meniskų, kremzlės pažeidimas trikdo normalią sąnario funkciją, vystosi audinių uždegimas, nyksta sąnarinę kremzlė. D. Rimas perspėja, jog negydant tokios būklės, vystosi sąnario degeneracinė liga – osteoartritas.

Dėl kokių priežasčių kremzlė suserga, iškrenta jos dalis? Gydytojas įvardija šiuos veiksnius: sportinė ar kita trauma, dažnai su raiščių ar meniskų plyšimu; ilgalaikis, besikartojantis fizinis krūvis, ilgas ėjimas, bėgimas, neparuošus kūno tokioms apkrovoms; įgimtos, ar įgytos sąnarių deformacijos, galūnės ašies deformacija, nutukimas, sąnariai fizinio krūvio metu patiria ryškias perkrovas; hormoninės kilmės, autoimuniniai susirgimai.

Kaip aiškina D. Rimas, pažeisti raumenys, sausgyslės ir lūžę kaulai geba sugyti, suaugti. Tačiau kremzlės atsinaujinimo ar gijimo galimybės labai ribotos dėl kraujotakos ir inervacijos nebuvimo kremzliniame audinyje.

„Sąnarių kremzlės pažeidimai išsivysto dėl įvairių priežasčių, tačiau didžioji dalis jų atsiranda dėl traumos. Tai gali būti ūmi momentinė, sportinė trauma, griuvimas, sąnario užlaužimas, autoavarija ar kita didelės energijos trauma. Pažeidimai gali atsirasti ir dėl ilgalaikio poveikio – ilgas žygiavimas, bėgimas. Jeigu žmogus nėra fiziškai tam pasiruošęs, nesitreniravo, jei to anksčiau nedarė, kremzlės paprasčiausiai neatlaiko tokio krūvio ir yra pažeidžiamos“, – priežastis vardija ortopedas–traumatologas.

Esant kelio sąnario pažeidimui, atliekami rentgenologiniai ar kompiuterinės tomografijos tyrimai, kurie parodo kaulų būklę, bet jie neinformatyvūs minkštųjų audinių ir kremzlės pažeidimo atveju. Todėl būtina atlikti magnetinio branduolinio rezonanso tyrimą: jo pagalba įvertiname raiščių, meniskų būklę, kremzlės pažeidimo lokalizaciją, plotą, gylį, kaulo būklę apie pažeistą kremzlę. Pagal tai galima tinkamai parinkti gydymo taktiką, operacinį metodą.

Statistikos duomenimis, nuo 5 iki 10 proc. vyresnių negu 40 metų pacientų turi gilų kremzlės pažeidimą. Tai reiškia, kad su giliais kremzlės pažeidimais susiduria beveik kas penktas – dešimtas žmogus. Vyresniame amžiuje, progresuojant ligai, apie 80 proc. vyresnių nei 75 metų pacientų turi degeneracinę sąnario ligą – osteoartritą.

Profesionalaus sporto pasaulyje padėtis dar liūdnesnė: iki 38 proc. kontaktinių komandinių sporto šakų, tokių, kaip krepšinis, futbolas, regbis, atstovams diagnozuojama kremzlės pažeidimai. Po operacinio gydymo tik apie 45–78 proc. sportininkų grįžta į buvusi sportinį lygį.

Atliko unikalią operaciją

Priklausomai nuo pažeidimo kremzlėje gilumo, taikomas skirtingas gydymas. D. Rimas aiškina, jog esant negiliems, paviršiniams kremzlės pažeidimams taikomas konservatyvus gydymas: fizioterapija, kineziterapija, priešuždegiminis ir nuskausminamas gydymas, galimos hialurono rūgšties, plazmos, steroidinių vaistų injekcijos. Taip pat rekomenduotini gyvenimo būdo pokyčiai: svorio kontrolė, sportinės ar darbinės veiklos keitimas.

Kai pažeidimas gilus, viso kremzlės storio, atliekama operacija – atkuriama pažeista kremzlė.
Gali būti taikomi įvairūs metodai: kaulų čiulpų stimuliacija, mikrolūžiais, chondroplastika, mozaikoplastika, panaudojant kremzlės kaulo transplantą, autologinių chondrocitų implantacija, panaudojant kologenines membranas, autologinės kremzlės implantacija.

„Autologiniai chondrocitai turi didžiausią potencialą generuoti aukštos kokybės hialininę kremzlę defekto srityje. Autologinių chondrocitų implantacija brangi, dviejų etapų operaciją, kai pirmos operacijos metu paimama sveikos kremzlės mėginys, siunčiamas į laboratoriją, kremzlinės ląstelės, chondrocitai, išsėjami specialioje terpėje, padauginami ir po 4 savaičių, antros operacijos metu, implantuojami kremzlės defekto srityje“, – aiškina D. Rimas.

Taip pat gydytojas pamini neseniai atliktas unikalias operacijas, kurių metu kremzlė atkurta į pažeidimo vietą implantuojant autologinės plazmos ir sveikos kremzlės mišinio krešulį.

„Tai vieno etapo operacija, operacijose buvo panaudota paties paciento kremzlė ir kraujo dalis, plazma. Atliekama standartinė artroskopinė operacija, įvertinamas kremzlės pažeidimas, jo plotas. Tuomet paruošiamas ir apdorojamas paciento kraujas, atskiriama plazma, praturtinta trombocitais ir augimo faktoriais, ji maišoma su sveikos kremzlės fragmentais ir specialia metodika sukrešinama. Gaunamas standus plazmos ir kremzlės mišinio transplantas, kuris pritvirtinamas kremzlės defekto srityje.

Esant nedideliems – kelių kvadratinių centimetrų – kremzlės pažeidimams, operacija minimaliai invazyvi, atliekama per nedidelius pjūvius. Jei kremzlės pažeidimas didesnis, tenka atlikti 5–7 cm pjūvį, kad būtų galima tinkamai padengti defektą. Defekto padengimui gali būti panaudoti ir papildomos membranos ar fibrininiai klijai. Kremzlinės ląstelės migruoja iš kremzlės į plazmos krešulį ir formuoja kokybišką kremzlę. Metodo esmė paremta trombocitų biologija. Trombocitai atlieka reikšmingą funkciją gyjant, hemostazės, uždegimo, proliferacijos ir remodeliacijos audiniams ir turi angiogeninį poveikį ląstelių migracijai į pažeistus audinius. Aktyvuoti trombocitai skatina ir greitina audinių regeneraciją. Iš trombocitų išsiskyrę augimo faktoriai atlieka esminę funkciją sudėtinguose audinių regeneracijos procesuose“, – aiškina ortopedas–traumatologas.

Negydomi kremzlės pažeidimai veda į invalidumą

Tiesa, ne kiekvienam pacientui toks metodas gali būti tinkamas. D. Rimas įvardija, kad ši operacija gali būti atliekama jaunesniems nei 50 metų pacientams, esant šviežiems pažeidimams ir esant pakankamai sveikos kremzlės, kurią būtų galima panaudoti operacijoje.

Vyresniems pacientams taikomi kiti kremzlės atkūrimo metodai. Kada kremzlės pažeidimas išplitęs, yra pažengusi osteoartrozė, rekomendujama sąnario pakeitimo, endoprotezavimo operacija.

„Jei pacientas tinkamas šiam metodui, rezultatai yra geri. Pacientas po 6-12 mėnesių gali grįžti į aktyvią sportinę veiklą, po trijų mėnesių gali grįžti į normalų buitinį gyvenimą, svarbu leisti naujai kremzlei užaugti ir susiformuoti, parenkant tinkamą fizinį krūvį", – teigia D. Rimas.

Kaip ir bet kurios kitos ligos atveju, tinkamai ir laiku nesureagavus į kremzlės, raiščių, meniskų pažeidimus, rizikuojama dar labiau sau pakenkti. Problemos negydant, vystosi degeneracinė sąnario liga – osteoartritas, kuri veda į žmogaus invalidumą.