Kuršėnų Pavenčių mokyklos-daugiafunkcinio centro anglų kalbos mokytoja Staselė Riškienė nuotolinį mokymąsi jau kaip reikiant išbandžiusi praktiškai. Šiemet ji baigia dvejus metus trukusias magistro studijas Kauno technologijos universitete (KTU), kur studijavo nuotolinio mokymosi informacines technologijas.
„Visos paskaitos mums vyko nuotoliniu būdu, mus mokė geriausi Lietuvos nuotolinio mokymo ekspertai, kurie padėjo mums suprasti, kad ugdymo procesas gali efektyviai vykti ir nuotoliniu būdu, tačiau tam būtinas metodinis ir techninis pasirengimas“, – kalba mokytoja.
Susitikdavo virtualiai ir vakarais
Vis dėlto ji pripažįsta, kad Lietuvoje įvyko staigus persiorientavimas į nuotolinį mokymą be jokio ypatingo techninio pasirengimo.
Kaip bebūtų, mokytojai ir jos kolegoms šiuo metu pavyksta užtikrinti mokymo procesą savo mokiniams gana sklandžiai.
„Mūsų mokyklos sėkmė – pasirinkta vieninga virtualaus mokymo aplinka, kurioje visi mokytojai ir net pagalbos mokiniui specialistai turi savo virtualias klases su svarbiausiais įrankiais nuotolinio ugdymo procesui organizuoti. Mokinys, prisijungęs prie aplinkos su viena paskyra, gali lankytis visose pamokose, kreiptis pagalbos į specialistus ar bendrauti su mokytojais ir mokyklos draugais“, – pasakojo S. Riškienė.
Pasak mokytojos, Kuršėnų Pavenčių mokykla nuotolinio ugdymo procesui jau buvo pradėjusi ruoštis praėjusiais metais. Tuomet švietimo įstaiga dalyvavo KTU bei LITNET organizuotame projekte „Up2U“, kur beveik trečdalis mokyklos mokytojų išbandė mokykloms skirtą virtualią mokymosi aplinką „Moodle“.
„Jau pirmą karantino dieną virtualioje mokymosi aplinkoje visi mokyklos mokytojai pradėjo intensyviai mokytis, dalintis ištekliais ir kurti savo virtualias klases. Tai buvo sudėtingiausias metas, nes dirbome dvigubai daugiau nei įprastai, o daliai mokytojų teko išmokti naudotis anksčiau nebandytais įrankiais, tačiau tai buvo ir vertingiausias metas mums, kaip mokytojų bendruomenei: netikėtas iššūkis mus sutelkė ir kaip niekada anksčiau paskatino dalytis savo žiniomis, padėti vienas kitam, kartais net paguosti ar išklausyti: vaizdo kambaryje dažnai susitikdavome net vakarais, kad paprasčiausiai palaikytume vieni kitus“, – atviravo anglų kalbos mokytoja.
Mokiniai buvo išsiilgę mokytojų ir draugų
Dirbti su mokiniais mokytojai šioje mokykloje pradėjo nuo vaizdo pamokų ir paaiškinimų, kaip bus naudojamasi virtualia mokymosi aplinka, kaip vyks nuotolinio mokymosi procesas.
„Pirmosios pamokos visiems buvo labai smagios, nors ir susidūrėme su laikinais techniniais trikdžiais. Mokiniai buvo išsiilgę mokytojų ir draugų bei džiaugėsi galimybe susitikti bent virtualiai ir pasidalinti savo išgyvenimais. Jau pirmą dieną virtualioje mokymosi aplinkoje buvo prisijungę 93 proc. visų mūsų mokinių, o iki savaitės pabaigos pasiekėme 99 proc.“, – prisiminė S. Riškienė.
Naujo mokymosi tvarkos entuziazmas po savaitės šiek tiek aprimo. Kaip pastebėjo anglų kalbos mokytoja, antroji savaitė buvo sunkesnė: mokiniai suprato, kad be smagių vaizdo pamokų jiems dar reikės ir savarankiškai mokytis. Būtent antrąją savaitę Kuršėnų Pavenčių mokyklos pedagogai didelį dėmesį skyrė kiekvienam vaikui, kuris dėl tam tikrų priežasčių nebuvo atlikęs savarankiško mokymosi užduočių.
„Naudodamiesi įvairiomis bendravimo priemonėmis stengėmės užmegzti ryšį su tais mokiniais ar jų tėvais. Virtualioje mokymosi aplinkoje turime galimybę stebėti mokinių prisijungimus, matome, kad jie sėkmingai prisijungia prie aplinkos, peržiūri mokytojų jiems skirtas užduotis, tačiau vis dar išsisukinėja nuo jiems skirtų užduočių atlikimo“, – pastebėjo pašnekovė.
Mokytoja teigė suprantanti, kad dalis mokinių susiduria su laikinomis problemomis ar interneto trikdžiais, todėl į užduočių atlikimo terminą žiūrima lanksčiai ir mokiniai užduotis gali atlikti ir vėliau, tačiau kartu pedagogai jau spėjo pastebėti ir sukčiavimo atvejų.
„Pavyzdžiui, mokinės nėra vaizdo pamokoje, skambiname mamai, o mama sako, kad mergina neturi interneto ryšio šiuo metu, nors matome, kad socialiniuose tinkluose ji aktyvi. Po kelių minučių, bendrų pastangų dėka interneto ryšys „stebuklingai“ atsiranda ir mokinė sėkmingai prisijungia prie vaizdo pamokos. Pasinaudodami savo tėvų neišmanymu, mokiniai bando išsisukinėti nuo užduočių atlikimo, tada dabar, kaip niekad anksčiau, svarbus visos mokyklos ir šeimos bendradarbiavimas pradedant vieni kitiems, o ne nuolaidžiaujant savo vaikams“, – įspėjo mokytoja.
Kai kuriems taip mokytis priimtiniau
Vis dėlto S. Riškienė džiaugėsi, kad tokių mokinių mažuma, o didelė dalis laiku atlieka visas užduotis ir padeda draugams, o neretai ir mokytojams.
„Atradome naujus lyderius. Pastebėjome, kad daliai mokinių, jų teigimu, toks ugdymo procesams net priimtinesnis“, – pastebėjo ji.
Be to, mokykloje yra ir specialiųjų ugdymo poreikių turinčių mokinių. Iš pradžių buvo nuogąstauta, kad jiems bus sunku prisijungti prie aplinkos, tačiau jų dalyvavimas vaizdo pamokose – beveik šimtaprocentinis.
„Vaizdo pamokų metu stengiuosi pakalbinti visus, kad jie lavintų savo kalbinius gebėjimus dalindamiesi savo nuomone, atsakinėdami į klausimus ar atlikdami dialogus su draugais. Vaizdo pamokų temas derinu su šių dienų problematika – pastebiu, kad mokiniai tuomet daug aktyviau įsitraukia į diskusijas. Savarankiškam darbui stengiuosi skirti kūrybines ar įdomesnes interaktyvias užduotis. Džiugu, kad daug užsienio ir Lietuvos edukacinio turinio kūrėjų savo ištekliais šiuo metu leidžia naudotis nemokamai, tad ir mokytojams, ir mokiniams prieinamas įvairesnis mokymosi turinys iš geriausių pasaulio muziejų, įvairių ugdymo institucijų ar savanoriškai savo pamokomis besidalinančių mokytojų ir kitų sričių specialistų – reikia tuo tik pasinaudoti“, – skatino mokytoja.
Vis dėlto S. Riškienė pripažino, kad dirbant nuotoliniu būdu įprasta metodika nebetinka. Dalį turimos medžiagos galima pritaikyti nuotoliniam mokymui, tačiau visa kita reikia kurti iš naujo, todėl ruošimasis pamokai dažnai užtrunka du ar net tris kartus ilgiau nei įprastai.
„Integruojame įvairius įrankius, ieškome internetinės mokymosi medžiagos, patys kuriame interaktyvias užduotis, viktorinas ir pan. Dalis mokytojų ėmė taikyti atvirkštinės klasės metodą: parengia vaizdo įrašą, kuriame paaiškina naują temą, o vaizdo pamokos metu aptaria mokiniams kylančias problemas. Kadangi padaugėjo ir mokinių darbų taisymo, tai dažniausiai mokytojai vaizdo pamokų įrašus rengia savaitgaliais, tai tikrai sekina“, – pripažino mokytoja.
Anglų kalbos specialistė kartu pasidalijo patarimais kitiems mokytojams. Ji siūlo neskirti mokiniams daugiau užduočių nei įprastai. Nors vaikai ir sėdi namie, tai nereiškia, kad didesnis krūvis jiems įveikiamas.
„Jokiu būdu negalime tuo piktnaudžiauti, priešingai: mokymosi krūvį būtina mažinti saugant mokinių sveikatą. Jei tik įmanoma, reiktų skirti ir ne kompiuteriu atliekamų užduočių, pavyzdžiui, parašyti rašinį ranka ir mokytojui tikrinimui įkelti aiškiai nufotografuotą darbą“, – kalbėjo pašnekovė.
Kita vertus, pasak jos, mokytojas darbus irgi turėtų taisyti kitaip: ne žymėti visas klaidas, kaip dauguma yra įpratę, bet išskirti svarbiausias ir jas pakomentuoti: taip ir mokytojai šiek tiek sutaupytų savo brangaus laiko bei sveikatos, ir mokiniui būtų naudingiau.
„Be to, manau, mokytojui nereikėtų prisiimti per daug atsakomybės sau už mokinių mokymąsi – ji turi būti pasidalinta. Mokytojai jaudinasi, kad jie įdeda be galo daug pastangų ir darbo įdomesnės mokymosi medžiagos paieškai bei kūrimui, o dalis mokinių jos net neperžiūri. Tuomet mokytojai bando perteklinėmis priemonėmis tuos mokinius pasiekti, taip atimdami dalį atsakomybės iš mokinių ir kurdami sąlygas jų piktnaudžiavimui. Aiškūs susitarimai, kaip bus vertinamas mokinių darbas, padeda išvengti nesusipratimų, o kraštutiniu atveju, neigiami pažymiai el. dienyne už neatsiskaitytus darbus tokius mokinius ar bent jau jų tėvus labai greitai pažadina“, – akcentavo anglų kalbos mokytoja.