Neįprastą pamoką karantino metu geografijos mokytojas pradeda iš Verkių regioninio parko. Verkių regykloje M. Karanauskas aiškina, kas yra saugomos teritorijos.
„Tai yra vietovė, kur mes galime pamatyti saugomą objektą arba ištisą saugomą teritoriją“, – nuotolinę pamoką pradeda mokytojas.
O tokių vietų Lietuvoje turime ne vieną, pavyzdžiui, Kuršių nerijoje esančios smėlio kopos, Dzūkijoje esantis Puvočių etnografinis kaimas arba Aukštaitijoje esantis Stelmužės ąžuolas.
Ar žinojote, kodėl kuriamos saugomos teritorijos? M. Karanauskas sako, kad tam yra net trys priežastys. Pirma, noras išsaugoti vertingas teritorijas ar ypatingus kampelius ateities kartoms. Antra, pastangos užtikrinti gamtinių išteklių naudojimą. O paskutinė – galimybė mokslininkams atlikti tose teritorijose tyrimus ir vykdyti kitas veiklas, kad būtų galima kuo daugiau sužinoti apie saugomų teritorijų vertes.
Saugomos teritorijos gali būti kelių rūšių – rezervatai, nacionaliniai parkai, regioniniai parkai arba saugomi gamtos paminklai. Jokios žmogaus veiklos negali būti vykdoma ir į teritoriją galima patekti su tos teritorijos direkcijos darbuotoju ar jo leidimu rezervatuose, kurių Lietuvoje turime penkis. Nacionalinių parkų Lietuvoje taip pat turime penkis. Juose nėra visiškai ribojama žmogaus veikla, tačiau tam tikrų apribojimų esama.
Regioninių parkų Lietuvoje turime net 30. Šiuose parkuose saugomi kraštovaizdžio, kultūrinės ir gamtinės vertybės.
O saugomų gamtos paminklų šalyje net 156.
Nuotolinė M. Karanausko pamoka persikelia ir prie Verkių regioniniame parke esančio vandens malūno, kur Pavilnių ir Verkių regioninio parko direkcijos vyriausiasis specialistas Tadas Stankevičius pasakoja, ką galima nuveikti jo prižiūrimoje ir tarp sostinės gyventojų populiariame parke.