Balandžio 2 d. minima Vaikų literatūros diena. Šią dieną kalbamės su lietuvių kalbos ir literatūros mokytojomis apie tai, kaip sekasi mokyti vaikus nuotoliniu būdu. Pedagogės prabrėžia, kad nors namuose vaikai gali ir neturėti galimybės atsiversti kai kurių literatūros kūrinių, interneto erdvė ir skaitmenizacija atveria neribotas galimybes į knygų pasaulį pasinerti ir netradiciniais būdais.
Merkinės V. Krėvės gimnazijos lietuvių kalbos mokytoja metodininkė Rita Černiauskienė teigė, kad situacija dirbant kaimo teritorijoje nėra labai lengva, nes ne visų vaikų galimybės mokytis iš namų yra vienodos, tačiau mokytojai stengiasi vaikams duoti kuo daugiau užduočių, kurioms nereikia labai sudėtingo būdo atlikti, pavyzdžiui, parašyti tekstą, jį nufotografuoti ir atsiųsti mokytojui.
Pasitelkia dalykų integracija
Pačiai R. Černiauskienei mokymas nuotoliniu būdu nėra visiška naujiena. Ji jau pernai nuotoliniu būdu dirbo su užsienyje gyvenančiais lietuviais ir lietuvių kalbos jų mokė naudodama „Skype“ programėlę.
Tačiau per pastarąsias dvi savaites pedagogė įvaldė ir daugiau nuotoliniu būdu bendrauti leidžiančių programų – „ZOOM“, „Google“ platformas.
„Žinoma, mokytojams darbo dabar daug daugiau, nes turi numatyti daugiau į priekį veiklos. O tos veiklos turi būti tiek, kad vaiko neperkrautum, nes nervingas, pervargęs vaikas kels tik daugiau nerimo šeimoje“, – kalbėjo specialistė.
Mokytoja teigė, kad stengiasi kuo daugiau užduočių integruoti su kitais mokomais dalykais, kad mokymosi procesas vaikams būtų kuo lengvesnis.
„Pavyzdžiui, labai gerai pavyko sujungti kūrinius su tikyba. Sutarėme su mokytoja, kad, jei vienuoliktokas nagrinėja Antano Baranausko „Anykščių šilelį“, jis turėtų galėti tekstą paaiškinti per religinę prizmę“, – nuotolinio darbo specifika dalijosi mokytoja.
Pasak R. Černiauskienės, apie galimybes integruoti skirtingus dalykus mokytojams nuolat akcentuoja ir mokyklos administracija.
Lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja stengiasi su mokiniais turėti bent dvi vaizdo pamokas per savaitę, jei įprastai mokiniai turi penkias pamokas per savaitę klasėje.
„Tačiau tai daugiau konsultacinė pamoka. Kol kas man nepavyksta pravesti tradicinės pamokos, nes ir interneto trikdžių yra, ir pati dar iki galo nesu įvaldžiusi sistemų. Tačiau labai džiaugiuosi, kad vaikai yra labai tolerantiški ir protingi. Tai aš juos konsultuoju, tai jie konsultuoja mane. Taip ir mokomės abipusiai“, – tęsė mokytoja.
Pedagogė taip pat džiaugėsi, kad nuotoliniam mokymui galima panaudoti ir daug anksčiau sukurtų užduočių internete.
„Mokytojai dirba moderniai. Visuomet turėjome užduočių, kurias galima atlikti internetu įvairiose platformose. Džiaugiuosi ir tuo, kad kai grįšime į klases, man nebereikės užduočių kopijų daryti, nes išmokusi visas nuotolinio mokymo priemones, užduotimis ir toliau galėsiu dalintis su vaikais internetu“, – džiaugėsi pašnekovė.
Skaityti knygas ne tik įprastiniu būdu
Mokytoja pabrėžė, kad dabar, kai visi nuo viruso saugosi būdami namuose, puiki proga atsigręžti ir į knygas. R. Černiauskienė džiaugėsi, kad jau sulaukė vienos mokinės pastebėjimų, kad ji per praėjusias dvi savaites pagaliau rado laiko paskaityti tas knygas, kurioms anksčiau laiko nerasdavo.
„Vaikams akcentuoju, kad knyga yra nuostabiausias dalykas ir nesvarbu, kokiu būdu tas knygas skaitai. Juk jų galima ir klausytis. Jei mokinio atmintis vizuali, galima žiūrėti ir pagal knygą sukurtus filmus. Dabar lakai pasikeitę. Manau, kad net ir komikso forma išleista knyga yra būdas šviestis“, – savo pastebėjimais dalijosi pašnekovė.
Pedagogė įžvelgė ir dar vieną teigiamą pokytį, kurį į lietuvių kalbos sritį gali atnešti nuotolinis mokymas.
„Pajaučiau viltį, kad vaikai galbūt pradės kreipti dėmesį į lietuvių kalbą. Pastebime, kad vaikai, rašydami ranka, visiškai nekreipia dėmesio į tai, kaip rašo. Kai paklausi, kodėl, pavyzdžiui, parašė žodį be nosinės, jis sako, kad jam taip norisi. Kai vaikai bendrauja internetu tarpusavyje, jie rašo taip, kaip nori. Bet dabar, kai mokiniai turi nuolat kontaktuoti su mokytoju „Messenger“ žinute, mokytojas turi atkreipti dėmesį į vaiko lietuvišką rašybą. Ką jau pastebiu, kad tie vaikai, kurie turi bėdų su rašyba, bendraudami grupėje, pradeda taisyti vienas kitą“, – džiaugėsi mokytoja.
R. Černiauskienė turi patarimų ir tėvams. Mokytoja nuolat dalijasi su mokinių tėvais patarimais, kaip pasirūpinti, kad nuotolinio mokymo procesas būtų lengvesnis.
„Pirmiausiai tėvams reikia labai daug kantrybės, ramybės ir žinojimo, kad vaikas neliks nuskriaustas. Mokytojas nėra piktas, o jei vaikui uždavė per daug, tėvai turi pranešti apie tai mokytojui“, – patarė ji.
O svarbiausia – nepamiršti meilės, kurios taip reikia vaikams.
Labiau nei vaikai nerimavo tėvai
Anykščių A. Baranausko pagrindinės mokyklos lietuvių kalbos mokytoja ekspertė Dangira Nefienė prisipažino, kad sunkiausia šią savaitę buvo pati pirma diena. Po jos nuotolinis mokymas pradeda įsivažiuoti ir judėti reikiama linkme.
„Orientuojuosi daugiau į užduotis ir kontaktus su mokiniais telefonu ar „Messenger“ programėle. Esame padarę „Padlet“ lentas, kur skelbiame užduotis su visais aiškinimais, o ten mokiniai gali ir atsiskaityti. Taip pat visą informaciją skelbiame el. dienyne. Nuolat atsakinėjame į mokinių klausimus“, – apie nuotolinio mokymosi procesą kalbėjo pašnekovė.
Kol kas D. Nefienė vaizdo pamokų nevedė, nes dar ne visi vaikai namuose gali prie jų prisijungti.
„Vis dėlto pirmadienį didžiausia problema buvo nuraminti tėvus. Jie jautė didelį stresą, jiems atrodė, kad turi labai padėti vaikams. Kai kuriuos dalykus vaikai suprato net geriau nei tėvai. Dar pusė 11 vakare su tėvais bendravau ir bandžiau paaiškinti, kad viskas bus gerai“, – atviravo mokytoja.
Pasak D. Nefienės, tėvai itin nerimavo, kad vaikai nesupras, kaip prisijungti, kažko nepadarys. Nerimą didino ir pirmadienį strigęs el. dienynas.
„Nepaisant to, pastebėjau, kad vaikai ištroškę bendravimo, o gal ir mokymosi. Sekmadienį sukėliau užduotis, kurias mokiniai turėjo atsiskaityti iki trečiadienio. Tai jau pirmadienio vakare praktiškai visi mokiniai atsiuntė padarytas užduotis. Net ir tos klasės, kur pamokose sunku išsireikalauti namų darbų“, – pasakojo pašnekovė.
Anykščiuose lietuvių kalbos mokanti specialistė taip pat džiaugėsi, kad mokytojai jau anksčiau buvo prisiruošę užduočių internetu, todėl tereikia prisiminti, kas jau padaryta ir iš naujo susiplanuoti mokymo procesą.
Patarimai tėvams
Kartu mokytoja pasakojo, kad vaikai prisipažįsta, kad jiems jau trūksta bendravimo su bendraamžiais ar įprastinių veiklų lauke. Vis dėlto jie atsakingai žiūri į mokymosi procesą ir atlieka jiems duotas užduotis.
„Mane stebina ir tai, kad kai kurie mokiniai užduotis atlieka ranka ir rašo į sąsiuvinį, nors galėtų tai daryti ir internetu. Vėliau pasidalina nuotraukomis“, – pridėjo pašnekovė.
Nereikėtų pamiršti, kad mokykla – tai ne tik mokytojai ir mokiniai, bet ir tėvai. D. Nefienė patarė tėvams padėti vaikams susitvarkyti dienos režimą.
„Jis turi būti išlaikytas, kad nebūtų tai tik prisėdimas prie mokslų po pietų. Darbo tvarka turėtų būti išlaikyta, kiek tai įmanoma. O jei šeimoje yra keli vaikai, tai yra dar svarbiau. Reikia tėvelių sutarimo, kada kuris vaikas sės prie kompiuterio, kada atliks užduotis“, – patarė pašnekovė.
Taip pat tėvai turėtų nepamiršti pasižiūrėti, ar prie kompiuterio sėdintis vaikas tikrai užsiima mokymusi, o ne žaidžia ar tiesiog bendrauja internetu su draugais.
Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka dalijasi keletu nuorodų, kur rasite nemokamų ir legaliai prieinamų knygų vaikams:
• Tematiškai surūšiuotos garsiausios užsienio ir lietuvių rašytojų pasakos www.pasakos.lt.
• Literatūros kūriniai 5-8 klasėms ebiblioteka.mkp.emokykla.lt.
• Fondas „Švieskime vaikus“ siūlo pilnatekstes savo knygas www.svieskimevaikus.lt/knygu-lentyna.
• Vyturio biblioteka karantino laikotarpiu visiems suteikia slaptažodžius. Skaitmeninės knygos: https://vyturys.lt/kodas/corona, garso knygos: http://bit.ly/vyturioknygos.
• IBBY Lietuvos skyrius balandžio 2-9 dienomis organizuoja Vaikų literatūros savaitę ir virtualius susitikimus su rašytojais https://bit.ly/2X1Y3s2.