Prasidėjus nuotolinio mokymo procesui pasigirdo žinių apie tai, kad per atstumą vykstančiose pamokose pasitaiko patyčių ar kito netinkamo elgesio, kai vaizdo konferencijų metu virtualioje lentoje pradedami piešti netinkami paveiksliukai ar mokytojos balsą permuša netinkamų vaizdo įrašų garsai. Situacijai iškilus į viešumą atsakingos institucijos parengė rekomendacijas mokytojams, kaip tinkamai reaguoti į netikėtai iškylančius trikdžius virtualių pamokų metu.
Ryšių reguliavimo tarnybos (RRT) direktoriaus pavaduotoja Ieva Žilionienė teigė, kad staigus persijungimas į virtualią erdvę daugeliui tapo iššūkiu. Žinoma, vieni mokytojai turėjo daugiau patirties dirbant kompiuteriu ir virtualiai, kiti – mažiau. Visgi visi buvo priversti išmokti naujų įgūdžių ar jau esamus kaip reikia timptelėti į viršų.
Galimybė kontroliuoti virtualią pamoką
„Kalbant apie nuotoliniam mokymui skirtas priemones labai svarbu įvertinti ne tik tai, kiek jos yra patogios, bet ir saugios. Svarbu, kad virtualioje klasėje, kaip ir įprastoje, dalyvautų tik tie žmonės, kuriems priklauso. Tai yra – mokiniai“, – kalbėjo pašnekovė.
Pasak jos, viena iš rizikų, su kuriomis susiduria mokytojai, yra ta, kad prie virtualių klasių gali prisijungti žmonės, kuriems būti pamokoje nepriklauso. O taip nutikus pastarieji pradeda elgtis netinkamai ar rodyti netinkamus vaizdus, pavyzdžiui, piešti ant virtualios lentos.
„Juk įprastinės pamokos metu, mes netoleruotume, jei kažkas svetimas įsiveržtų į klasę. Lygiai taip pat tai netoleruotina ir virtualioje klasėse. Todėl mokytojams svarbu rinktis tuos skaitmeninius sprendimus, kuriuose mokytojai gali kontroliuoti aplinką: kas prisijungia prie klasės, kaip prisijungia, kontroliuoti, kad pamokoje dalyvautų tik mokiniai“, – aiškino I. Žilionienė.
Kitas iššūkis, kuris pašnekovei žinomas ir kelia rūpesčių mokytojams, – netinkamas pačių mokinių elgesys virtualiose erdvėse.
„Kai kurie mokiniai gali pradėti elgtis ne visai tinkamai ir taip, kaip įprastoje klasėje, tikėtina, nedarytų. Mokiniai galvoja, kad virtualioje erdvėje jų niekas nemato ar nepagaus, o tada ir pradeda netinkamai elgtis“, – pastebėjo ji.
Čia, pasak RRT atstovės, labai svarbu, kad mokytojas mokiniams aiškiai pasakytų, kad virtualioje pamokoje galioja tokios pačios taisyklės, kaip ir tradicinėje pamokoje.
Pašnekovė ragina nepamiršti ne tik nuotolinių pamokų, bet ir to, kad apskritai vaikai, tikėtina, dabar praleidžia daug daugiau laiko internete nei įprastai.
„O čia jau atsiranda ir kitos grėsmės – kenkėjiškos programėlės, virusai ir panašiai. Todėl čia labai svarbu kompiuterio higiena bei vaikui paaiškinti, kaip apskritai saugiau elgtis internete ir su skaitmeninėmis technologijomis“, – pridėjo ji.
Pasiteiravus, ar Ryšių reguliavimo tarnyba yra pastebėjusi atvejų, kai nuotolinio ugdymo metu interneto sukčiai ar programišiai nusitaiko į mokyklos bendruomenę, pašnekovė teigė, kad yra gauti keli pranešimai, kurie susiję su nuotolinio mokymo metu vykstančiais trikdžiais.
„Paprastai tai susiję su tėvų pranešimais apie tai, kad vaiko mokymosi metu pasirodo vaizdai ar garsai su žalingu nepilnamečiams turiniu. Žinant situaciją nuotolinio ugdymo erdvė gali būti dar viena terpė, kur gali būti bandoma pasinaudoti prieinant prie vaikų, su jais kontaktuojant ar dalijantis nepilnamečiams žalą darančia informaciją. Todėl tėvus raginame taip pat atkreipti dėmesį į tai, kaip užtikrinti, kad aplinka, kurioje vaikai susijungia ir dirba kartu su mokytojais, būtų jiems saugi“, – tęsė pašnekovė.
Mokiniai vėl išbando mokytojus
Kaip jau minėta, be saugumo internete nuotolinio mokymo metu vėl išryškėjo patyčių problema, su kuria kovojama jau ne vienerius metus.
Nacionalinės švietimo agentūros Psichologijos skyriaus vedėjas Remigijus Auškelis pripažįsta, kad pasikeitusi situacija, kai mokyklos turėjo persiorientuoti nuotolinį mokymą pakankamai greitai, sukėlė pakankamai daug įvairių jausmų.
„Jau nekalbant apie nerimą, kurį lėmė technologiniai iššūkiai. Pradėjus dirbti nuotoliniu būdu susidurta su problema, kad vaikai pradėjo krėsti išdaigas virtualių pamokų metu“, – kalbėjo pašnekovas.
R. Auškelis teigė, kad mokytojai turi išaiškinti vaikams, kaip vyksta darbas nuotoliniu būdu ir kad jo metu turi būti laikomasi tų pačių taisyklių, kaip ir įprastinių pamokų metu.
„Galbūt kai kurie mokytojai nesijautė visiškai saugiai virtualioje aplinkoje, nepagalvojo, kad vaikai gali pradėti elgtis netinkamai virtualių pamokų metu. Patyčios ir netinkamo elgesio išpuoliai ištiko spontaniškai nepasiruošus mokytojams“, – teigė pašnekovas.
Vis dėlto, pasak jo, į visą tai buvo greitai sureaguota ir mokytojai pasiruošė ir išmoko, kaip valdyti situaciją virtualių pamokų metu.
„Žinoma, mokytojai visą laiką susiduria su klasės valdymo iššūkiu. Kai kuriose klasėse yra nemotyvuotų mokinių. Jei įprastinių pamokų metu, kai mokiniai bando išprovokuoti incidentą, suvaldyti situaciją sunkiau, dabar galima tai suvaldyti techninėmis priemonėmis. Pavyzdžiui, išjungiant netinkamai besielgiančio vaiko balsą ir vaizdą, o užduotis nusiųsti mokiniui dirbti savarankiškai“, – komentavo R. Auškelis.
Vis dėlto Nacionalinės švietimo agentūros atstovas pridėjo, kad ne visada situaciją suvaldyti lengva ir technologinėmis priemonės. Vaikai, dalyvaudami kompiuteriu virtualioje pamokoje, gali dar naudotis ir išmaniuoju telefonu. Jame siuntinėti žinutes savo klasės draugams alternatyvioje grupėje, o mokytojas tuomet gali tik matyti, kad kažkas su klasės drausme ne taip, tačiau kas vyksta iš tiesų, gali ir nesuprasti.
„Kaip ir atėjus naujam mokytojui į mokyklą, vaikai dažnai išbando mokytoją, sugalvoja provokacijų, kol mokytojas randa priemonių, kaip su tuo tvarkytis ir kol mokiniai pripažįsta mokytoją. Panaši situacija yra ir persikėlus ir nuotolinį mokymą“, – pastebėjo pašnekovas.
Anot jo, visas problemas nesunku išspręsti, tereikia šiek tiek kantrybės, kol bus išugdyti nauji įgūdžiai.