– Kas jūsų akimis yra gatvės menas, o kas – tiesiog terlionė? Ko jokiais būdais negalime laikyti gatvės menu?
– Gatvės menas nėra oficialiai atestuojama veikla, tačiau dalį jo kuria kvalifikuoti menininkai, dirbantys įvairiose srityse, o tai gali pagrįsti gatvės meno kūrinio vertę.
Be to, gatvės menas yra ganėtinai abstrakti sąvoka, kuri apjungia įvairias apraiškas.
Punk judėjimas/manifestacija – šioje vietoje turbūt svarbiausia yra siunčiama žinutė, žodžio laisvė, o ne kūrinio estetinis perteikimas.
Graffiti paprastai yra geriausiai suvokiama šio žanro atlikėjams.
Šiuolaikinės freskos – fundamentaliosios dalies atstovų kūriniai. Pastarieji vysto nuoseklesnę menininko karjerą ir jų kompetencijas galima lengviau įvertinti.
O štai ko jokiais būdais negalima laikyti gatvės menu, tai jau ne mano kompetencijų klausimas.
– Dažniausiai tėvai tikisi, kad jų vaikai taps teisininkais, medikais ar pasirinks kitą „daug žadančią“ profesiją. Kaip reagavo jūsų artimieji, sužinoję, kad norite būti menininku?
– Meninė veikla vyko visą mano gyvenimą. Lankiau teatrą, muzikos ir dailės būrelius, vėliau ir tapybą. Gimnazijoje pasirinkau humanitarinių mokslų profilį, tad tėvų nenustebino mano pasirinkimas studijuoti meninę specialybę. Turiu puikius tėvus, kurie visada skatino mano norą atrasti save mėgstamoje veikloje.
– Ar tam, kad save pavadintume gatvės menininku, reikia turėti „diplomą“?
– Gatvės menininkas man skamba kaip abstrakti ir ne iki galo aiški sąvoka. Manau, vizualiųjų menų srityje svarbiausia pasiekimai, įgyvendinti darbai.
Apskritai, kaip ir minėjau anksčiau, gatvės menu užsiima žmonės, vystantys kūrybines kompetencijas, o tai padeda pasiekti geresnių rezultatų. Taip pat ir daugelyje kitų sričių. Įdirbis yra kertinis dalykas.
– Kiek laiko užtrunka kūryba ant sienos ir kiek – galvoje arba ant popieriaus?
– Kūrybinis procesas galvoje nėra lengvai išmatuojamas. Tai priklauso nuo įvairių aplinkybių – užduoties, komunikacijos su užsakovu (jei toks yra). Įgyvendinimas ant fasado yra tarsi desertas – iki šio etapo jau būna aiškus kūrybinis sprendimas ir jo išpildymas, belieka įgyvendinti.
Vis dėlto, priklausomai nuo užduočių, mano „lubos“ – savaitė.
– Gatvės menas Lietuvoje – įgauna populiarėjimo pagreitį ar dreifuoja, nes yra neįdomus paprastiems žmonėms?
– Manau, gatvės menas Lietuvoje auga ir yra pakankamai aukšto lygio.
Mūsų šalyje daugėja gatvės meno iniciatyvų (pavyzdžiui, „Vilnius Street Art“, „Kuriu Vilnių“, privačių įmonių ir korporacijų iniciatyvos), lengvėja darbų įgyvendinimas ir leidimų gavimas savivaldybėje.
– Ar dalyvaujate įvairiuose gatvės meno renginiuose užsienyje, o galbūt tokių turime ir Lietuvoje?
– Esu dalyvavęs įvairiuose renginiuose tiek Lietuvoje, tiek užsienyje. Vienas paskutiniųjų mano kūrinių – sostinės Konstitucijos prospekte – ant namo fasado įgyvendintas darbas „Aukštyn“. Netrukus ketinu įgyvendinti ir savivaldybės gatvės meno iniciatyvos „Kuriu Vilnių“ darbus.
– Ar gatvės menas gali pasitarnauti socialiniams projektams, pavyzdžiui, iniciatyvai prieš narkotikų ar alkoholio vartojimą?
– Tai gali būti puiki užimtumo priemonė ar sudėtinė veiklų dalis. Užimtumas yra labai svarbus faktorius svaigalų prevencijai.
– Kaip, jūsų nuomone, turėtų būti baudžiami pastatus darkantys vandalai?
– Edukacija ir sąmoningumas yra labai svarbu, ypač kalbant apie jaunus žmones. Manau, kad vien bausmių neužtenka, reikalingas ir tinkamas nukreipimas, tinkama įtaka, argumentai apie legalios veiklos teikiamus pliusus.
Dėl bausmių – nenorėčiau dirbti kitų žmonių darbo ir filosofuoti apie tai.
– Tikriausiai kiekvienas menininkas svajoja, kad prie jo piešinio driektųsi eilės norinčių nusifotografuoti žmonių. O galbūt yra ir kitokių svajonių, tikslų?
– Iš tiesų, svajonių apie eiles besifotografuojančių žmonių prie mano darbų neturiu. Vienas iš pagrindinių tikslų – kūrybinis entuziazmas vystant projektą, taip artėjant prie jo įgyvendinimo. Tai procesas, kuris įprasmina kasdienybę.
– Kokią Lietuvos vietą norėtumėte papuošti labiausiai ir kodėl?
– Man patinka dideli formatai, įdomi architektūra ir tai, kas nėra susiję su paveldu. Mano akimis, sienų dailė pagyvina miegamųjų rajonų, ypač senesnių, fasadus. Gatvės meno ten nedaug, tad priešiniai praturtina aplinkos vaizdą, be to, gali prisidėti prie gyventojų vaizduotės lavinimo.
Taip pat gražu, kai išnaudojami pramoniniai pastatai – jie puikiai sąveikauja su sienų daile.
– Kaip manote, ar Lietuvoje yra menininkų, pajėgių apsiimti didelio masto projektais, pavyzdžiui, išpiešti visą pastatą?
– Tikrai yra ir ne vienas. Tai puikiai atsispindi įvairiose iniciatyvose.
Jūsų išrinktuose miestuose esančius pastatus neatpažįstamai gali pakeisti ir Lietuvos gatvės menininkų kūriniai. Projekto „Nuspalvink vasaros miestus“ balsavimas jau prasidėjo, miestų rinkimai vyksta iki liepos 16 dienos.
Balsą už savo vasaros miestą galite atiduoti ČIA.