Kauno apskrityje jau beveik pusantrų metų šeimas, iš kurių buvo paimti vaikai, lanko iš trijų specialisčių sudaryta mobilioji komanda. Vos pradėjus darbą socialinė darbuotoja Gitana Salickienė, psichologė Giedrė Starkevičiūtė ir priklausomybių nuo alkoholio specialistė Birutė Jojaitė vienu metu dirbo ir su 11–12 šeimų. Šiuo metu jos lanko apie 5–6 šeimas, kurios sulaukė didžiulio smūgio – iš jų dėl nesaugios aplinkos buvo paimti vaikai.
Atsisakė tik vieną kartą
Socialinė darbuotoja G. Salickienė pasakojo, kad mobiliosios komandos pagrindinis tikslas – kad paimti vaikai grįžtų gyventi į šeimas. Mobilioji komanda su šeima dirba dvi savaites, per kurias bandoma atrasti pagrindinę šeimos problemą, dėl kurios buvo paimti vaikai.
Kauno apskrityje problema dažniausia ta pati – nepilnamečių tėvai kenčia nuo priklausomybės alkoholiui, o dėl jos sukeltų pasekmių tenka vaikus ištraukti iš jiems nesaugios aplinkos. Kaip pastebi specialistė, alkoholis, kaip problema, aptinkama daugiau kaip 90 proc. atvejų, kai iš šeimos paimamas vaikas. Nuo mobiliosios komandos veiklos pradžios (2018 m. liepos) specialistės jau vyko į 153 šeimas.
„Iš visų šių atvejų turėjome tik vieną atvejį, kai tėvai atsisakė bendradarbiauti. Tai rodo, kad šeimos nori priimti pagalbą, joms svarbu būti išklausytoms ištikus krizei. Atvykę pas tėvus, iš kurių buvo paimti vaikai, mes leidžiame jiems išsikalbėti, pasakyti, kaip jaučiasi, kokios problemos slegia. Pastebime, kad jie mums atsiveria kartais daug atviriau nei socialiniams darbuotojams, su kuriais kartais dirba ilgus metus“, – pasakojo G. Salickienė.
Socialinė darbuotoja tikino, kad mobilioji komanda tėvų priimama atvirai ir dėl to, kad specialistės stengiasi niekada tėvų neteisti, priimti juos tokius, kokie yra, nekaltinti.
„Bandome jiems pasakyti, kad jie yra situacijoje, kurią galima keisti, bandome suprasti, kodėl jie taip elgiasi. Praeities pakeisti negalime, bet galime pakeisti ateitį“, – tvirtino ji.
Įsipareigoja spręsti problemą
Šiuo metu Lietuvoje iš viso veikia 12 mobiliųjų komandų. Pagrindinis jų tikslas – padėti krizę išgyvenančiai šeimai, kai yra nustatytas antras grėsmės vaikui lygis ir vaikas jau nebegyvena jam nesaugioje aplinkoje.
G. Salickienė teigė, kad komandos darbo efektyvumą galima tikrai pastebėti – kartais tėvai išvyksta ilgalaikei reabilitacijai gydytis nuo priklausomybės alkoholiui, ieško pagalbos pas kitus specialistus. Vis dėlto, kad įprastas gyvenimas, kupinas stikliukų kilnojimo, pasikeistų, turi norėti patys tėvai. „Kai žmogus atsiduria krizinėje situacijoje, jis pasirenka arba kažką daryti, arba lieka prie seno savo gyvenimo būdo“, – tęsė pašnekovė.
Pastebima, kad vaiko paėmimas iš šeimos dažnai tampa skambučiu, kuris priverčia šeimas susiimti ir keisti savo gyvenimo būdą tam, kad galėtų vėl šalia turėti savo vaikus.
„Krizėje žmogus arba atsispiria ir stengiasi eiti į priekį, arba pasilieka joje ir grimzta dar giliau. Mobilioji komanda bando parodyti, kad būtent dabar yra ta situacija, kai galima pasirinkti tinkamus kelius situacijai išspręsti“, – kalbėjo ji.
Socialinė darbuotoja prisipažino, kad dažnai tėvai, iš kurių buvo paimti vaikai, jau laukia mobiliosios komandos skambučio, kadangi vaiko teisių specialistai informuoja, kad su jais susisieks ir jiems padės mobilioji komanda.
Per dviejų savaičių periodą paėmus vaikus Kauno apskrities mobiliosios komandos specialistai su tėvais susitinka 5–6 kartus. Per šį laiką stengiamasi kuo geriau susipažinti su šeima, pasiūlomas galimas sprendimas gydytis nuo priklausomybės alkoholiui, tėvai motyvuojami keisti savo gyvenimą.
„Kai baigiame darbą su šeima, vyksta šeimos atvejo peržiūra, kurioje dalyvauja atvejo vadybininkai ir kiti specialistai. Posėdžio metu sudaromas pagalbos šeimai planas ir tėvai prisiima tam tikrus įsipareigojimus, kad šeimos problema būtų sprendžiama“, – aiškino pašnekovė.
Kartojasi karta iš kartos
Kartu su G. Salickiene Kauno apskrities mobiliojoje komandoje dirbanti psichologė G. Starkevičiūtė teigė, kad kol kas vieno atsakymo, kodėl žmogui išsivysto priklausomybė, nėra. Tačiau visuotinai sutinkama, kad didesnė tikimybė, kad nuo priklausomybės alkoholiui kentės tie žmonės, kurie patys augo nesaugioje aplinkoje, kurių tėvai vartojo daug alkoholio, namuose buvo patiriamas smurtas.
„Visgi atsakymo, kodėl vieniems vėliau priklausomybė išsivysto, kitiems – ne, nėra. Net jei priklausomybė neišsivysto, nesaugioje aplinkoje užaugęs žmogus gali dažniau sirgti depresija, būti uždaresnis, negalėti užmegzti pasitikėjimo ir pagarba grįsto ryšio su kitais asmenimis“, – kalbėjo pašnekovė.
Pasak specialistės, nuvykus į šeimas, iš kurių buvo paimti vaikai, nuo priklausomybės alkoholiui kenčiantys tėvai labai dažnai patys prisipažįsta augę alkoholikų šeimose. „Pastebime, kad problemos modelis kartojasi iš kartos į kartą“, – tęsė G. Starkevičiūtė. Psichologė pasakojo, kad tėvams pradėjus atvirauti su specialistėmis neretai prisiminus vaikystę tėvams pradeda byrėti ašaros: dažnai jie patys užaugo alkoholikų šeimoje.
Psichologai sutinka, kad nesaugioje aplinkoje užaugę vaikai patiria sunkumus ne tik vaikystėje, bet vaikystės potyriai turi ir ilgalaikių neigiamų pasekmių: „Jei nėra patenkinami pagrindiniai vaiko poreikiai, jis augo nesaugioje aplinkoje, tai pažeidžiamos visos vaiko raidos sritys – ir emocinė, ir socialinė, ir protinė. Vaikas patiria ir mokymosi sunkumų. Dažnai vaikai, pas kurių tėvus važiuojame, jau turi elgesio ir emocinių sunkumų, atsilikusią raidą. O pasitaiko ir tokių atvejų, kur maži vaikai jau vedami ne tik pas psichologus, bet ir psichiatrus, turi gilių emocinių ir mąstymo sutrikimų ir pažeidimų“.
Psichologė teigė, kad tiek Lietuvos, tiek užsienio tyrimai rodo, kad nesaugioje aplinkoje užaugęs vaikas dažnai susiduria su problemomis ir įžengęs į suaugusiojo pasaulį – turi didesnę tikimybę susirgti psichikos ligomis, depresija, kentėti nuo nerimo, dažniau gali patys turėti priklausomybių.
„Be to, augant nesaugioje aplinkoje įvyksta ir asmenybės pakitimų, nes pati asmenybė esant tokioms sąlygoms neturi sąlygų užaugti sveika, tvirta, gebanti adaptuotis visuomenėje. Augimas nesaugioje aplinkoje dažnai susijęs su negebėjimu sukurti pilnavertį ir laimingą gyvenimą, užmegzti santykius su kitais“, – vardijo specialistė.
Vien nustoti gerti neužtenka
Vaikui augti šeimoje, kurioje dažnas svečias alkoholis, nesaugu ir todėl, kad ilgai alkoholį vartojantiems žmonėms gali pasireikšti psichozė, o tokiu atveju asmuo nesupranta, ką daro ir gali stipriai sužaloti vaiką. „Alkoholis pažeidžia savikontrolę, emocinį stabilumą, žmogaus asmenybę, todėl alkoholį vartojantis žmogus gali nebeturėti jėgų ar gabumų suvaldyti savo elgesio, sustabdyti save nuo didelės žalos padarymo“, – pastebėjo G. Starkevičiūtė.
Mobilioji komanda, bendraudama su tėvais, bando parodyti suaugusiems, kokią žalą jų ir vaikų gyvenimui daro alkoholis, padeda rasti motyvacijos gydytis. Tiesa, išgyti nuo šios priklausomybės neužtenka vien nustoti gerti.
„Priklausomybė pažeidžia asmenybę, žmogaus vertybes, todėl nuo priklausomybės besigydantiems žmonėms reikalingas dėmesys psichologiniams dalykams – vidiniam pasauliui atkurti. Net nustojęs vartoti alkoholį žmogus po kurio laiko dar bus emociškai pažeidžiamesnis nei neturėjęs priklausomybės, nes pati priklausomybė sutraumuoja žmogų, todėl norint atkurti stabilumą ir asmenybę labai svarbi psichologinė pagalba“, – akcentavo specialistė.
Psichologė pastebėjo, kad dažniausiai jų lankomose šeimose nuo priklausomybės kenčia abu tėvai: jei šeimoje nuo alkoholio priklausomas vos vienas iš tėvų, neretai nevartojantis žmogus pasitraukia iš santykių, kenkiančių šeimai ir vaikams. Visgi pasitaiko nemažai atvejų, kai vaikai paimami iš vieną iš tėvų turinčių šeimų.
Po neigimo – abejonių metas
Kauno apskrities mobiliajai komandai priklausanti priklausomybių ligų specialistė Birutė Jogaitė pasakojo, kad net iš šeimos paėmus vaikus ne visi tėvai dar supranta, kad viena iš didžiausių priežasčių šiai tragedijai nutikti – priklausomybės alkoholiui sukeltos pasekmės.
„Dažniausiai šeimos, pas kurias vykstame, jau kuris laikas yra socialinės rizikos šeimos. Taigi, problema juose jau tęsiasi ilgai. Tai reiškia, kad paslaugos jau buvo teikiamos kaip socialinės rizikos šeimai, tačiau žmogus tikriausiai dar yra problemos neigime“, – pasakojo pašnekovė.
Net netekę vaikų dėl pastariesiems nesaugios aplinkos tėvai dar ne visada supranta, kad problema – alkoholis.
„Vis dėlto yra ir tokių tėvelių, kurie jau yra svarstymo stadijoje. Ji ateina po neigimo, kai žmogus pradeda viduje abejoti, ar tikrai neturi problemos. O abejonės dažniausiai kyla ir jų daugėja, kai susiduriama su pasekmėmis: kuo daugiau pasekmių, susijusių su alkoholio vartojimu, tuo dažniau jis sustoja ir pradeda galvoti, kad problema yra“, – aiškino specialistė. Taigi, vieni tėvai atvykus mobiliajai komandai jau būna nusprendę ar bandę gydytis nuo priklausomybės, kitus tenka šviesti apie ligą nuo pat pradžių.
Dvi savaites su tėvais dirbanti mobilioji komanda bando atskleisti nuo priklausomybės kenčiantiems žmonėms, kad alkoholis – ne sprendimas, o dažnai pasekmė ar priežastis – didelių gyvenimo sunkumų.
Vis dėlto paėmus vaikus iš jiems nesaugios aplinkos tėvai patys dažnai sustoja ir susimąsto, kas nutiko.
„Kad po vaiko paėmimo žmogus dar labiau pradėtų gerti, beveik nebūna. Dažniau nutinka priešingai – tuo momentu jie sustoja gerti, nes jiems vaikai yra vertybė. Kad ir koks būtų sudėtingas tėvų gyvenimas, daugelis myli savo vaikus ir nori juos susigrąžinti“, – toliau pasakojo mobiliosios komandos specialistė.
Pasak jos, žmogus susiima tuomet, kai priklausomybė alkoholiui pakerta jo vertybinius dalykus. Jei žmogui vaikas – vertybė, jis bent kuriam laikui sugeba sustoti gerti.
„Ir būtent tuo momentu reikia pasinaudoti, kad žmogus gautų reikalingą gydymą“, – akcentavo pašnekovė.
Baimė ligos nesustabdo
B. Jogaitė taip pat priminė, kad vien nustoti vartoti alkoholio neužtenka. Dažniausiai priklausomybė yra gilesnių žmogaus asmeninių sunkumų pasekmė.
„Jei augdamas vaikas matė būtent tokį gyvenimo būdą, kai tėvai nuolat geria, jam tai tampa normaliu gyvenimu ir nieko keisto, kad jis pats susikuria tokį gyvenimą. Todėl šiai ligai reikalingas nuoseklus, ilgalaikis ir tęstinis darbas. Ne vien tam, kad žmogus nenorėtų gerti, bet ir tam, kad būtų gydomi asmenybės pažeidimai. Priklausomybė turi įtakos ne tik žmogaus savivertei, bet ir socialumui, gyvenimo kokybei, todėl čia reikalinga ilga terapija“, – aiškino ji.
Kauno apskrityje su šeimomis, iš kurių buvo paimti vaikai, dirbanti specialistė paminėjo, kad gydytis nuo priklausomybės alkoholiui bus neįmanoma, kol pats žmogus nepripažins, kad serga šia liga.
„Todėl ir kodavimas pasirodė neefektyvus būdas. Jis pagrįstas baimės principu: išgersi – mirsi. Deja, ši priklausomybė didesnė už baimę mirti. Juk net tie žmonės, kurie žino, kad serga kepenų vėžiu, būna ir toliau geria. Baimė nesustabdo ligos. Ją stabdo suvokimas ir sąmoningumas, savianalizė“, – konstatavo ji.
www.pagalbavaikams.lt – pagalbos vaikams linijos interneto svetainėje skelbiama informacija apie tai, kas yra smurtas prieš vaikus, kur kreiptis tokiais atvejais.
