Kitąmet vaiko teisių apsaugos sistemoje numatomi pokyčiai, kuriems Seime buvo pritarta balandžio mėnesį, tačiau įsigaliojimas numatytas nuo 2020 metų pradžios.
Pagrindinė naujiena, kad atsisakoma grėsmės lygių bei pereinama prie šeimos ir vaiko situacijos ir poreikių vertinimo, o apsaugant vaiką nuo smurto padėti pirmiausia bus prašoma močiučių, senelių, krikšto tėvų, šeimos draugų ar kitų vaikui artimų asmenų. Jie galės padėti šeimai laikinai prižiūrėdami vaiką savo šeimoje arba kartu su tėvais rūpindamiesi vaiko saugumu tėvų namuose, kol su tėvais dirbs mobiliosios komandos specialistai.
Kita galimybė – visos šeimos arba vaiko su vienu iš tėvų, gebančiu pasirūpinti vaiko saugumu, apgyvendinimas krizių centre.
Oficialus artimųjų arba šeimos draugų įsipareigojimas užtikrinti vaiko saugumą arba apgyvendinimas krizių centre vadinamas laikinąja priežiūra, kurios metu mobilioji komanda dirbs su šeima, kad suaugusieji keistų gyvenimo būdą, atsisakytų smurto prieš vaikus.
Vaiko atskyrimas – kai nėra jokių vilčių, kad tėvai pakeistų savo elgesį
Socialinės apsaugos ir darbo viceministrė Vilma Augienė pasakoja, kad fizinės bausmės prieš vaikus Lietuvoje buvo uždraustos 2017 metais. Lenkija tą padarė 2010 metais, Latvija – 1998-aisiais, Estija – 2015-aisiais, o Suomija net 1983 metais.
Susitarus, kad smurtas ir fizinės bausmės prieš vaikus yra negalimos, taip pat siekiant, kad Lietuvoje laikytumėmės vienodų standartų ir praktikos saugodami vaikus nuo smurto, išnaudojimo ir kitų teisių pažeidimų, nuo 2018 metų liepos buvo centralizuota vaiko teisių apsaugos sistema – vaikų teisėmis pradėjo rūpintis jau ne atskiros savivaldybės, o viena Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba. Bet savivaldybės ir jų socialinių paslaugų įstaigos liko atsakingos už paslaugų šeimoms teikimą, kai šeimai sunkiau sekasi rūpintis vaikais.
Pasak viceministrės, būtent pagalba šeimoms bandant įveikti krizes turi esminę reikšmę, kai kalbama apie tikrą ir ilgalaikę vaikų apsaugą nuo smurto, nepriežiūros, išnaudojimo. Todėl kitąmet įsigaliosiančios pataisos iš esmės yra nukreiptos į pagalbą šeimai.
Nuo kitų metų gavę pranešimą vaiko teisių apsaugos specialistai atliks vaiko situacijos vertinimą. Jeigu po pokalbių su tėvais, vaikais ar kitais žmonėmis, bus matyti, kad nėra jokio pažeidimo, pranešimo nagrinėjimas bus tiesiog užbaigiamas.
Jeigu paaiškės, kad situacija nėra itin gera ir vaikui arba visai šeimai reikia paslaugų, tuomet šeima bus nukreipiama pas atvejo vadybininką nustatyti, kokios pagalbos ir paslaugų jai reikia. Tai vadinama pagalbos šeimai, vaikui poreikio nustatymu. Dėl konkrečių paslaugų paskyrimo būtų tariamasi atvejo vadybos posėdyje, kuriame dalyvauja tiek tėvai, tiek savivaldybės atstovai, vaiko teisių apsaugos specialistai bei kitų institucijų deleguoti asmenys.
O jeigu vaikui bus nustatomas apsaugos poreikis, tuomet pirmiausia bus pasitelkiami giminaičiai, krikšto tėvai ar kiti vaikui emociškai artimi asmenys, kurie galėtų laikinai užtikrinti vaiko saugumą neatskiriant jo nuo tėvų ar globėjų. Šiems žmonėms už tokią paslaugą bus atlyginama – mokama laikinosios priežiūros išmoka, kuri pradedama mokėti nuo ketvirtosios laikinosios priežiūros dienos ir kurios tikslus dydis priklausys nuo priežiūros dienų skaičiaus.
Tokiu atveju laikinoji priežiūra gali trukti iki 30 dienų, esant poreikiui – pratęsta dar iki 30 dienų.
„Vaikas neatskiriamas iš karto nuo šeimos, tačiau kreipiamasi į močiutes, tetas, kitus artimuosius, kuriuos tėvai pažįsta, kuriais pasitiki, kad artimieji padėtų ir vaikui būtų sukuriama saugi aplinka. Tačiau tėvai tuo metu nepraranda savo teisių ir pareigų vaiko atžvilgiu, ir kartu stengiasi su specialistais tą krizinę situaciją įveikti“, – laukiančius pokyčius komentuoja socialinės apsaugos ir darbo viceministrė.
Per tą laiką, kol vaikui užtikrinamas saugumas padedant giminaičiams, su tėvais dirba mobilioji komanda. Nuo kitų metų taip pat ilgėja ir mobilios specialistų komandos darbas padedant šeimoms įveikti krizes. Anksčiau mobilioji komanda, kurioje dirba psichologas, socialinis darbuotojas ir specialistas, dirbantis su priklausomais asmenimis, šeimai paslaugas teikdavo 2 savaites, o nuo 2020 metų šių specialistų darbas ilginamas iki mėnesio su galimybe šį laiką pratęsti.
Jeigu nėra artimų žmonių, kurie galėtų užtikrinti laikinąją priežiūrą, tuomet galimas ir kitoks vaiko apsaugojimas neatskiriant nuo tėvų – apgyvendinimas krizių centre su abiem ar vienu iš tėvų, jeigu jie nekelia pavojaus vaikui. Tai ypač aktualu smurto šeimose atvejais, kai teisėsaugos institucijos nėra nutarusios imtis griežtų priemonių prieš įtariamą smurtautoją, tačiau vaiko teisių apsaugos specialistams akivaizdu, jog vaiką reikia apsaugoti, nes, pavyzdžiui, nesmurtaujanti mama negali viena pasirūpinti vaiko saugumu. Apgyvendinimas krizių centre gali trukti iki 12 mėnesių.
Jeigu darbo su šeima metu aiškėja, kad situacija gerėja, tuomet tolesnį pagalbos teikimą užtikrina savivaldybės socialinių paslaugų įstaigos. Bet jei tėvai nededa pastangų ir išlieka realus pavojus vaiko saugumui, sveikatai, tuomet jau bus kreipiamasi į teismą dėl leidimo apsaugoti vaiką. Tačiau tėvams bus užtikrinama nemokama advokato pagalba, o šeimos bus informuojamos apie tarnybų veiksmus ir apie tai, kokius duomenis tarnyba rinks apie šeimą.
Nuolatinis žeminimas, menkinimas – taip pat smurtas
Smurtas apibrėžiamas kaip tyčia daromas fizinis, psichologinis ar seksualinis poveikis vaikui, kuris sukelia konkrečias pasekmes: pavyzdžiui, vaikas miršta, jam sutrikdoma sveikata, raida, sukeliamas skausmas, pavojus gyvybei, sveikatai, normaliai raidai, žeminamas vaiko orumas. Svarbu pabrėžti, kad prie smurto priskiriama ir nepriežiūra. Pavyzdžiui, jei kūdikis paliekamas šaltyje ar itin pavojingoje aplinkoje, tai turi konkrečių pasekmių vaiko sveikatai ir gyvybei.
Nors fizinis ir seksualinis smurtas visuomenėje paprastai atpažįstamas, psichologinį smurtą pastebime ne taip lengvai. Todėl pastaruoju metu apie tai, kaip jį atpažinti, vis daugiau kalbama ir ugdymo įstaigose, kuriose, pagal vaikų pasakojimus mokytojams ar socialiniams pedagogams, galima įtarti, kokioje aplinkoje vaikas auga ir ar jam reikia pagalbos.
„Vaikai irgi patiria psichologinio smurto formas. Jie gyvena tarp mūsų, ir mums patiems, tėvams, reikėtų stengtis to nenaudoti. Dažniausiai tai yra nuolatinis labai nepagarbus elgesys su vaiku, šaukimas, žeminimas, menkinimas. Manau, kad visi viduje tikrai puikiai jaučiame, kada įžeidinėjame vaiką, žeminame jo orumą. Tokios patyčios netoleruotinos – jei šeimos gyvena tokioje aplinkoje, vaiko psichikos raidoje paliekami labai ryškūs randai. Tai yra rimta smurto rūšis, kuri gali labai stipriai sužaloti vaiką dvasiškai ir turėti įtakos jo raidai“, – pabrėžia V. Augienė.
Centralizuota vaiko teisių apsaugos sistema veikia jau nuo 2018 m. liepos. Kaip pastebi V. Augienė, nuo to laiko bendri smurto prieš vaikus rodikliai nežymiai mažėjo ir aiškiai matyti, kad mažiau vaikų nukenčia nuo tėvų, patėvių, įtėvių ar giminaičių.
„2017 metais šeimose žuvo net 6 vaikai. Labai džiaugėmės, kai 2018 – reformos metais – nebuvo šeimose žuvusių vaikų, bet 2019 metais situacija vėl šiek tiek pablogėjo: žuvo jau 3 kūdikiai. Manyčiau, tai susiję su tuo, jog krizinio nėštumo atvejais dar nepajėgiame suteikti paslaugų mamoms, kurios laukiasi vaikelio ir nusprendžia jo atsisakyti palikdamos kūdikius žūti. O smurto prieš vaikus tendencijos rodo, kad vis mažiau vaikų nukenčia artimoje aplinkoje – šie skaičiai mažėja, nors bendra statistika išlieka panaši. Tai gali būti susiję su visuomenės sąmoningumu, kai buvo uždraustos fizinės bausmės. Žmonės labiau kreipia į tai dėmesį, dažniau praneša, specialistai labiau atpažįsta įvairias smurto rūšis ir formas“, – teigia V. Augienė.
Skaičiuojama, kad nuo vaiko teisių apsaugos sistemos centralizavimo 2018 metų liepą, iki šiol gauta per 43 tūkst. pranešimų apie vaiko teisių pažeidimus, beveik pusė jų nepasitvirtino.
„Tai reiškia, kad kartais kaimynai ar sutuoktiniai, tarpusavyje kovodami ir piktnaudžiaudami vaikų teisėmis, praneša ir tiesos neatitinkančią informaciją, į kurią vaiko teisių apsaugos specialistai turi reaguoti. Dėl to atnaujintame įstatyme yra įtvirtinta atsakomybė už žinomai melagingus pranešimus, kad visuomenė žinotų, jog negalima piktnaudžiauti tarnybų darbu“, – teigia V. Augienė.
Tačiau ne kiekvienas nepasitvirtinęs pranešimas yra melagingas, nes nei kaimynai, nei pedagogai ar kiti asmenys nėra tyrėjai ir negali patys tiksliai įvertinti situacijos – dėl to ir kreipiamasi į policiją ar vaiko teisių apsaugos specialistus. Kad pranešimas melagingas, būtina įrodyti.
Kada galima palikti mažus vaikus vienus?
Tėvams bei globėjams taip pat aktualu, kuriais atvejais mažus vaikus galima palikti vienus ar su kitų vaikų priežiūra ir ką reiškia trumpalaikis palikimas.
Kaip pasakoja socialinės apsaugos ir darbo viceministrė, tėvai ar globėjai neturėtų vaiko iki 6 metų amžiaus palikti vieno ir be vyresnių kaip 14 metų vaikų priežiūros, nebent būtų kokia nors objektyvi būtinybė, pavyzdžiui, būtina gelbėti kitą vaiką, reikia kažkam suteikti skubią pagalbą.
Tačiau tai netaikoma, jei tėvai trumpam, pavyzdžiui, iki 15 minučių, palieka mažą vaiką su 7-13 metų vaikų, kurie pagal savo brandą yra pajėgūs pasirūpinti mažesniu už save. Tai rekomendacinė nuostata.
„Turime pavyzdžių, kai buvo palikti maži vaikai ir kilo gaisras, o vaikai sudegė. Siekiame, kad tokios ir panašios tragiškai pasibaigusios situacijos nesikartotų. Įstatymas sako, kad vaikų iki 6 metų tėvai ar globėjai neturėtų palikti jų vienų, be suaugusiojo ar vyresnių vaikų priežiūros. 15 minučių nebus laikoma jokiu vaiko teisių pažeidimu, tačiau noriu pasakyti, kad vaiko teisių apsaugos specialistai šiaip sau į šeimas nevažinėja ir nežiūri pro langą, ar ten nėra netyčia paliktų vaikų. Kaip bebūtų gaila, jie atsiranda šeimose tik tada, kai kažkas įvyksta, ir dažniausiai įvyksta skaudūs, liūdni dalykai“, – sako viceministrė.