Šiuo metu Telšių globos centre, kuris aptarnauja visą Telšių rajoną, dirba trys budintieji globotojai, kurie jau prižiūri devynis vaikus.
Telšių globos centro globos koordinatorė Jurgita Venclovienė pasakoja, kad laikinoji globa – globos forma, kai atsitikus krizei šeimoje vaikas ir paimamas iš šeimos ir laikinai apgyvendinamas pas budinčiuosius globotojus. Tuomet per keletą dienų yra kreipiamasi į teismą ir, esant tam tikroms sąlygoms, vaikams gali būti nustatyta laikinoji globa.
Prioritetas – sugrąžinti vaiką biologiniams tėvams
„O jei šeimoje nebuvo labai gilios krizės ir didelis grėsmės lygis vaikui nenustatomas, krizė šeimoje įveikiama, vaikas po kelių dienų grįžta į biologinę šeimą“, – aiškino pašnekovė.
Budinčiaisiais globotojais gyventojai gali tapti tik atitikę konkrečius reikalavimus ir sėkmingai pabaigę tris mėnesius trunkančius mokymus.
„Tuomet savivaldybė su jais sudaro vaikų priežiūros sutartį, pagal kurią jie į savo šeimą priima globoti iki trijų vaikų. Išimtinais atvejais šeimoje gali būti ir keturi vaikai, jei nenorima išskirti broliukų ir sesučių“, – tęsė J. Venclovienė.
Laikinoji globa gali būti nustatyta iki vienerių metų, išimtinais atvejais ji gali būti pratęsta dar pusmečiui. Per visą laikinos globos laiką dirbama su vaikų tėvais, kad jie išspręstų savo šeimos problemas ir galėtų vėl priimti savo vaikus į saugią aplinką. „Jei tėveliams visgi nepavyksta išlipti iš sudėtingos situacijos, kurios dažniausia priežastimi būna priklausomybė alkoholiui, tuomet po metų vaikams ieškomi nuolatiniai globėjai ar įtėviai“, – pridėjo globos koordinatorė.
Budintieji globėjai priimti vaikus yra pasiruošę bet kuriuo paros metu. Pasak J. Venclovienės, tai – labai sunkus darbas, reikalaujantis daug dėmesio, pasiruošimo ir kantrybės.
Pradeda nuo sveikatos stiprinimo
„Net jei budintieji globotojai neturi prižiūrimų vaikų, jie nuolat palaiko ryšį su mumis, informuoja, jei savaitgalį kur išvažiuoja, kad prireikus mes žinotume, kur jie yra, – kalbėjo pašnekovė. – O kai gauname žinia apie vaiką, kuriam reikia pagalbos, skambiname budintiems globotojams ir šie turi greitai pasiruošti. Pavyzdžiui, jei vaikas dar kūdikis, reikia pasiruošti maistelio, kitų reikalingų priemonių“.
Jei vaikams nustatoma laikinoji globa ir jie lieka budinčiojo globotojo šeimoje, vaikai įsilieja į jį globojančios šeimos gyvenimą. Visgi iš pradžių globotojams tenka daug dėmesio skirti vaikų sugrąžinimui į normalų gyvenimą.
„Pagrindinė veikla, tenkanti, budintiesiems globotojams, kai vaikas atkeliauja, – sveikatos stiprinimas. Daugiausia problemų būna su vaikų dantukais, o jei kūdikiai – tai kartais turi ir raidos sutrikimų. Tuomet prasideda masažai, reabilitacijos, sanatoriniai gydymai, – atviravo J. Venclovienė. – Taip pat bandome pagal vaiko pomėgius jam ieškoti būrelių, nes dažniausiai, augdamas biologinėje šeimoje, jis tokios galimybės neturi“.
Nuolat vaikai bendrauja ir su globos centre esančiu psichologu. Vieni nepaliekami ir budintieji globotojai. Globos centro specialistai nuolat bendrauja su vaikais priėmusia šeima: nuolat teikia psichologo, globos koordinatoriaus pagalbą.
Budintieji globotojai taip pat pasirūpina, kad vaikai nuvyktų į globos centrą susitikti su savo biologiniais tėvais. Tiesa, čia labai svarbus vaikų netekusių tėvų noras bendrauti ir neprarasti ryšio su savo mažyliais. Pasak J. Venclovienės, deja, ne visi biologiniai tėvai reguliariai lanko savo vaikus.
„Esame turėję atvejų, kai džiaugėmės, kad tėvai, iš kurių buvo paimti vaikai, lanko vaikus, tačiau vėliau dingsta, nebeatsiliepia į skambučius, o į jų gyvenamąją vietą nuvykę socialiniai darbuotojai jų neberanda namuose“, – patirtimi dalijosi pašnekovė.
Globos koordinatorė pabrėžė, kad toks elgesys itin skaudus vaikams: jiems labai sunku paaiškinti, kodėl, pavyzdžiui, mama pažada ateiti į susitikimą, o paskui neatvyksta.
Negalvojo, kad taip galima prisirišti prie svetimų vaikų
Nijolė Vaznienė – viena iš Telšių rajone dirbančių budinčiųjų globotojų. Šiuo metu moters šeimoje keturi vaikai, kuriems prireikė saugios aplinkos – du broliukai ir broliukas su sesute.
„Visų pirma, nusprendžiau būti budinčia globotoja, nes norėjau padėti tokiems vaikams. Taip pat turiu vieną dukrą, su kuria pagalvojome, kad jai būtų gerai turėti brolių ar sesių. Todėl galvojau, kad, jei atsirastų galimybė, ir vaikas nebūtų grąžinamas į biologinę šeimą, galėčiau gauti nuolatinę globą“, – pasakojo pašnekovė.
Moteris prisiminė, kad, kai į jos šeimą atvyko pirmasis mažylis, jai buvo pakankamai baisu: didelė atsakomybė, baimė, kad tik kas vaikui nenutiktų, tačiau dabar moteris jau įpratusi ir drąsiai šiuo metu šilumą dovanoja net keturiems iš nesaugios aplinkos paimtiems vaikams.
Į N. Vaznienės namus buvo patekę ir kūdikių. Pavyzdžiui, iš jos namų neseniai pas naujai rastus įtėvius iškeliavo pusės metų vaikas. Praėjusių metų vasarą moteris priėmė tik iš ligoninės iškeliavusį kūdikį, kuriam po trijų mėnesių vėl buvo rasta nauja šeima.
Moteris prisipažino, kad niekada negalvojo, jog galima taip stipriai prisirišti prie svetimų žmonių vaikų, todėl išsiskyrimus kartais lydi ir ašaros.
„Pirmąjį vaiką turėjome pusę metų ir po to, kai tėvai susitvarkė, vaikas grįžo į šeimą, bet mes prie jo jau buvome labai prisirišę. Tikrai buvo nelengva“, – prisipažino pašnekovė.
N. Vaznienė teigė, kad budinčiojo globotojo darbas reikalauja daug kantrybės ir pasiaukojimo. Be to, moteris pridėjo, kad ir ne visi aplinkiniai iš karto suprato, kodėl ji pasiryžo tokiam darbui. „Tačiau yra daug ir tų, kurie supranta. Pati galvoju, kad tokio darbo nedirbęs žmogus niekuomet nesupras, nes darbas yra sunkus ir begalinis“, – akcentavo pašnekovė.
www.pagalbavaikams.lt – pagalbos vaikams linijos interneto svetainėje skelbiama informacija apie tai, kas yra smurtas prieš vaikus, kur kreiptis tokiais atvejais.
