Apie tai, kaip padėti anafilaksinio šoko ištiktam žmogui, kokie alergenai šoką sukelia dažniausiai, ir ar galima taikyti gydymą, kalbamės su Santaros klinikų alergologe ir klinikine imunologe, Lietuvos alergijos ir astmos asociacijos prezidente Violeta Kvedariene.
Anafilaksinis šokas – perteklinė imuninės sistemos reakcija į įvairias medžiagas: vabzdžių nuodus, maisto produktus, vaistus, žiedadulkes ar net lateksą. Nors šios medžiagos gali sukelti ir paprastą alergiją, anafilaksinis šokas – itin ūmi alerginės reakcijos forma, kuri gali pažeisti širdies ir kraujagyslių, virškinimo, kvėpavimo ir odos sistemas. Laiku nesuteikus pagalbos, žmogus galėtų mirti.
– Anafilaksinis šokas: kokie jo požymiai?
– Tuo metu, kai nukrenta spaudimas, mes kalbame apie anafilaksinį šoką – labai stiprią, kartais net mirtiną reakciją. Tačiau lengvesnio laipsnio anafilaksija pasireiškia greitu raudimu, tinimu, švokštimu krūtinėje.
– Kaip padėti žmogui, kurį ištiko anafilaksinis šokas?
– Jeigu jūsų draugui ar kaimynui atsiranda tokie simptomai, pirma pagalba – adrenalino švirkštelis. Jį reikėtų suleisti žmogui į raumenį, tik prieš tai jį ramiai paguldykite ir pakelkite kojas aukštyn. Taip pagerėja kraujotaka smegenyse. Vėliau, žinoma, reikalingos priešalerginės tabletės. Žmogus, kurį ištiko anafilaksinis šokas, stebimas turėtų būti bent parą.
– Kokie alergenai pavojingiausi?
– Jeigu vaikystėje buvo bėrimų, pasireikšdavo atopinis dermatitas, sloga, čiaudulys, kuris atsiranda tam tikru sezonu, pavyzdžiui, pavasarį, tai toks žmogus gali dažniau čiaudėti, ašaroti pavasarį ir kartu negalėti valgyti žalių morkų, skusti bulvių, nes tuomet pradėtų čiaudėti ir ašaroti nuo jų.
– Kokie tyrimai būna atliekami?
– Pirmas dalykas, tai, aišku, gydytojas renka anamnezę, žmogaus pasakojimą, kaip ir kas įvyko. Vėliau atliekami standartiniai odos dūrio mėginiai. Galime daryti Prick Prick mėginius su natyviniais produktais, jeigu kalbame apie maistą. Kitas etapas – kraujo tyrimai.
– Ar galima taikyti gydymą?
– Galime taikyti ir gydymą – nujautrinimą tais alergenais. Alergologas įvertina, kad tai yra tikrai jautrumas, pavyzdžiui, bitei ar vapsvai ir mažomis dozėmis leidžia preparatą tam, kad to alergiško žmogaus organizme susiformuotų tam tikra tokių ląstelių limfocitų generacija, kuri pati pakovotų, kad organizmas taip nebereaguotų. Vadinasi, mes galime desensibilizuoti arba nujautrinti. Tai yra labai ilgas darbas, 3 – 5 metai, bet tai įmanoma. Ir tokiam žmogui tada toks pavojus gyvybei nebegresia.
Atsisiųsk LIETUVOS DRAUDIMO pirmosios pagalbos atmintinę.