„Pirmieji traukuliai man prasidėjo prieš metus, po operacijos. Jiems nutikus užvaldo baimė ir didžiulis skausmas, didesnis nei mėšlungio“, – pasakoja Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro visuomenės sveikatos edukologė Vida Dubinskienė.
Kaip suteikti pirmąją pagalbą visuomenę mokanti specialistė teigė, kad traukuliai nėra toks retas reiškinys. Pasak jos, nuo jų gali kentėti jau ir vaikai, kurie kartais ir išauga iš šios ligos.
„Kai lankausi darželiuose, tenka išgirsti, kad taip nutinka ir vaikams. Būna, kad tėvai slepia savo vaiko negalavimą, bet to daryti tikrai nereikėtų. Lygiai taip pat reikėtų elgtis ir suaugusiam žmogui, kenčiančiam nuo traukulių. Apie juos reikėtų pranešti kolegoms ar aplink esantiems žmonėms, kad traukuliams nutikus aplinkiniai nepasimestų ir žinotų ką daryti“, – patarė V. Dubinskienė.
Didieji ir mažieji traukuliai
Pasak specialistės, epilepsija, sukelianti traukulių priepuolius ir kartais savaiminį sąmonės netekimą yra neurologinis susirgimas, kurio priežasčių gali būti daug ir įvairių.
„Epilepsija gali pasireikšti po vaikystėje turėto meningito, po galvos traumos, insulto, gali priepuoliai nutikti ir dėl alkoholio vartojimo. Dažniausiai tai būna susiję su galvos sužalojimais“, – vardijo pašnekovė.
Visuomenės sveikatos edukologė pastebėjo, kad traukuliai gali būti dviejų tipų: mažieji ir didieji. Didieji traukuliai yra tie, kurie išplinta visame kūne, o mažieji – dažnai vienoje kūno vietoje ir sunkiau pastebimi. Mažuosius traukulius galima pastebėti pagal tai, kad žmogus kelias ar keliolika minučių nereaguoja į aplinką, šiek tiek trūkčioja jo veidas, lūpos, vokai, asmuo nevalingai kramto, čepsi, o pasibaigus traukuliams jų neprisimena.
„Jei traukulių metu žmogus yra vienas ir nepraranda sąmonės, jis turėtų sėstis ar gultis. Jei gulamasi, reikia gultis ant šono, nes gali prasidėti vėmimas ir taip kilti rizika užspringti“, – pasakojo specialistė.
Daug pavojingesni ir sudėtingesni yra didieji traukuliai, kur žmogus praranda sąmonę, iš burnos gali pradėti eiti putos. Tai taip pat sukelia užspringimo galimybę.
„Tokiais atvejais labai svarbu, kas esant aplinkiniams šalia jie traukulių apimtą žmogų paverstų ant šono. Taip pat rekomenduojama paguldžius asmenį pakišti jam kažką po galva, kad besitęsiant traukuliams jis jos nesusižalotų. Svarbu ir apkloti šiltai ir stebėti asmenį“, – instrukcijomis dalijosi pašnekovė.
Kokių klaidų nedaryti?
V. Dubinskienė pridėjo, kad svarbu nutikus tokiai situacijai nedaryti klaidos ir nieko nedėti žmogui į burną tarp dantų.
„Būna, kad tokios būsenos žmogus ir lūpas sau sukandžioja, bet tai nėra taip pavojinga, kaip, tarkime, įdėti kietą daiktą, nes tokiu atveju asmuo gali išsilaužyti dantis“, – tęsė specialistė.
Traukulių priepuolis, nors gali užtrukti ir vos porą minučių ar trumpiau, labai skausminga patirtis ligoniui, todėl po priepuolio labai svarbu žmogui leisti ilgai ir gerai pailsėti.
Dar viena klaida, kurią gali padaryti aplinkiniai, norėdami padėti traukulių apimtam asmeniui, – laikyti žmogų prispaudus: „Ligonis turi išsikratyti, nes jį prispaudus asmeniui gali trūkti raumenys. Būtinai pasirūpinkite, kad žmogaus galva niekur nesitrankytų. Taip pat tikslinga patraukti aplink esančius daiktus, kurie gali asmenį sužaloti. Priepuoliui pasibaigus, svarbu ir toliau stebėti žmogaus būklę“.
Pasak V. Dubinskienės, jei traukuliai žmogų ištiko pirmą kartą, labai svarbu vykti į ligoninę ir daryti galvos nuotrauką. Taip pat medikų aplankymas reikalingas, jei priepuoliai kartojasi vienas po kito. Visuomenės sveikatos edukologė pabrėžė, kad nuo epilepsijos kenčiantiems žmonėms labai svarbus geras poilsis. Būtent nuovargis, stresas gali būti tos aplinkybės, kurios išprovokuos dar vieną priepuolį.
„Būtų labai gerai, jei sergantis žmogus kasdien rastų laiko nors valandėlei prigulti dienos metu, pailsėti“, – patikino pašnekovė.
Atsisiųsk LIETUVOS DRAUDIMO pirmosios pagalbos atmintinę.