Pavojus, kuris lydi vaikus kiekviename žingsnyje: nesuteikus pagalbos, jų gyvybė užgesti gali per kelias minutes

Ne be reikalo smulkių detalių turinčių prekių etiketėse aptinkame užrašą „saugoti nuo vaikų“ – mažieji pasaulio tyrinėtojai, ragaudami viską iš eilės, taip susipažįsta su aplinka. Deja, tokius tyrinėjimus visuomet lydi pavojus užspringti. Jei tokiu atveju imsite vaiką purtyti ar bandysite aklai ištraukti gerklėje įstrigusį svetimkūnį – darysite didelę klaidą. Kaip tinkamai reaguoti užspringus vaikui ir kokių klaidų nedaryti?

Užspringsta baterijomis, sąvaržėlėmis ir net apelsino koteliais

Kuo dažniausiai užspringsta kūdikiai ir vaikai? Kauno klinikų vaikų ligų gydytojas Tomas Kondratas teigia, kad yra susidūręs su pačiais įvairiausiais atvejais, kurių dalis gali net pasirodyti sunkiai įsivaizduojama.

„Vaikas springsta, nes svetimkūnis patenka į kvėpavimo takus. Dažniausiai pas mus patenka tie, kurie dar tik pradeda šliaužioti ir tyrinėti pasaulį. Jie viską į burną deda, nes taip vyksta jų susipažinimas su aplinka. Viską, ką šliaužiodami randa ant žemės, jie deda į burną: pradedant baterijomis, monetomis, sąvaržėlėmis, net apelsino koteliu – ta maža žvaigždute“, – vardija T. Kondratas.

Anot vaikų ligų gydytojo, kartais bėdos gali pridaryti rūpestingos mamos, norinčios vaikams duoti kuo daugiau vitaminų.

„Rūpestingos mamos pradeda riešutais maitinti vienerių metų vaiką, vos tik jam atsiranda pirmieji dantukai. Jos nori, kad vaikai valgytų riešutukus, saulėgrąžas. Iš maisto produktų, būtent šie dažniausiai pas mus atveda – springimas riešutu ar sėklomis yra dažnas. Pagrindinis kontingentas yra vaikai nuo vienerių iki šešerių“, – aiškina T. Kondratas.

Užspringus vaikui, norime jam padėti, tačiau gydytojas pastebi ne vieną atvejį, kai tai daroma neteisingai.

„Dažniausia klaida yra vaiko purtymas. Tėvai galvoja, kad žemyn galva purtomas vaikas išspjaus svetimkūnį. Dar klaidingas yra aklas piršto kišimas į burną – taip dažnai elgiasi aplinkiniai. Šie būdai nėra veiksmingi, o tai, kas veiksminga, parodo mokslo studijos, laboratoriniai tyrimai. Taip nustatyta, kad springstant efektyviausia atlikti Heimlicho manevrą“, – aiškina jis.

Mano, kad pirmosios pagalbos turime mokytis mokyklose

Vaikų ligų gydytojas įsitikinęs, kad springimas – ne medicininė, o visuomenės problema. Apie tai, kaip teisingai reaguoti į springimą, turėtų žinoti kiekvienas.

„Visuomenė turi mokėti suteikti pirmąją pagalbą, nes greitoji iš paskos nevaikščioja ir čia pat pagalbos tikrai nesuteiks – yra laikas, privažiavimas, o to laiko laukimui tikrai nėra. Čia tas pats, kas nerti po vandeniu ir pabandyti išbūti, kol atvažiuos greitoji. Kai užspringsti, turi tiek laiko, kiek gali išbūti nekvėpavęs“, – sako T. Kondratas.

Anot jo, vien perskaityti ar išgirsti apie tai, kaip suteikti pirmąją pagalbą, nepakanka. Jo manymu, į pirmosios pagalbos mokymus turėtų būti žiūrima kur kas rimčiau, nei dabar.

„Pirmosios pagalbos turėtų būti mokoma ne tik kažkokiuose tai kursuose. Tai turi būti privaloma visiems, net ir mokyklose. Kalbant apie gaivinimą, skandinavai čia yra pasiekę daugiausiai: jie įdiegė tai, kad gaivinimo pas juos mokoma mokyklose. Vyresnių klasių mokiniai tam skiria per metus dvi valandas. Pas juos labai sąmoninga visuomenė, kuri teikia pagalbą. O kas nutiktų, jei pas mus nukristų žmogus? Labai mažai kas pribėgtų. Aišku, pultų skambinti, bet niekas nesuteiktų tikros pagalbos“, – teigia gydytojas.

T. Kondratas pastebi, kad beveik visi suaugusieji yra vairuojantys ir išklausę privalomuosius pirmosios pagalbos klausimus, tačiau gydytojas kelia klausimą: o kuri dalis šių vairuotojų išties mokėtų suteikti pirmąją pagalbą?

„Greičiausiai tai būtų juokingi rezultatai. Juk neiname vairuoti tik pažiūrėję filmuką apie vairavimą – mes darome tai praktiškai. Kalbant apie pirmąją pagalbą, reikėtų irgi tą patį daryti“, – teigia jis.

Mažai tikėtina, kad svetimkūnį vaikas iškosės pats

„Northway“ medicinos centro šeimos gydytoja Regina Balčiūnienė pastebi, kad vaikai dažniausiai užspringsta, kai valgant dedami į burną per dideli maisto gabalėliai ar prisikišama daug maisto į burną, taip pat dažna vaikų užspringimo priežastis yra į burną įdėti smulkūs žaislai ar kiti daiktai. Kūdikiai užspringsta, kai paguldyti atpila valgytą maistą.

„Užspringus mažam vaikui mažai tikėtina, kad jis iškosės svetimkūnį. Nei kūdikiui, nei vaikui negalima aklai šalinti svetimkūnio iš kvėpavimo takų, nes yra tikimybė jį nustumti giliau į kvėpavimo takus. Vaiką reikia pasodinti ant kelių, palenkti galvą žemiau krūtinės ir suduoti delno pagrindu 5 kartus tarp menčių – svetimkūnis turėtų pasišalinti“, – aiškina R. Balčiūnienė.

Vis dėlto, jeigu svetimkūnis po šių veiksmų nepasišalina, o būklė blogėja, reikia atlikti paspaudimus, tačiau rankas reikia dėti ne ant pilvo, bet ant krūtinės. Apkabinkite krūtinę iš nugaros pusės, uždėkite delnus, sugniaužtus į kumštį, ant vidurinės krūtinkaulio dalies spenelių aukštyje, atlikite paspaudimus, kol svetimkūnis pasišalins.

Jei užspringo kūdikis:

1. Paguldykite jį ant rankos kniūbsčią, veidu žemyn ir penkis kartus stuktelkite delnu tarp menčių. Galvytę pirštais prilaikykite už apatinio žandikaulio, kad kvėpavimo takai būtų atviri;

2. Apverskite kūdikį, palikite ant rankos veiduku aukštyn ir patikrinkite burnytę. Jei svetimkūnis matosi, atsargiai išimkite jį;

3. Jei svetimkūnis neiškrito, ant savo rankos paguldykite kūdikį veiduku aukštyn ir penkis kartus pirštais staigiai spustelkite krūtinę krūtinkaulio viduriniame trečdalyje dviem pirštais. Vėl patikrinkite, ar burnoje nėra svetimkūnio.

4. Jei nesiseka pašalinti svetimkūnio, kartokite šiuos veiksmus kol kūdikis pradės kvėpuoti, kosėti, verkti.

„Atlikdami minėtus veiksmus ir nepaleisdami kūdikio iš rankų, skubėkite kviesti greitąją medicinos pagalbą. Kartokite veiksmus tol, kol svetimkūnis pasišalins arba kol atvyks medicinos pagalba“, – aiškina R. Balčiūnienė.

Jei esate kam nors padėję nelaimėje, o galbūt kas nors padėjo jums – kviečiame sudalyvauti konkurse ČIA ir laimėti prizus.

Atsisiųsk LIETUVOS DRAUDIMO pirmosios pagalbos atmintinę.