Statistiškai maždaug kas penktas žmogus bent kartą gyvenime nualpsta. Dėl kokių priežasčių tai nutinka ir kodėl tai tokia dažna problema? Uosto poliklinikos vyr. šeimos gydytojas Vaidas Paltarackas aiškina, kad dažniausiai alpstama dėl nepavojingų būklių, tokių kaip stresas, nuovargis, ilgas buvimas nepatogioje pozoje.
Vis dėlto, jis perspėja, kad alpstama ir dėl sudėtingesnių būklių. Tai gali būti tokios pavojingos ligos kaip infarktas, insultas, bet kokios kilmės kraujavimas, išorinis ar vidinis, arterinio kraujospūdžio staigus kritimas.
„Jeigu alpimai kartojasi, jeigu yra kitų simptomų prieš arba po alpimo, reikia kreiptis į savo šeimos gydytoją, kuris paskirs detalesnius tyrimus. Gali būti daug ligų: nuo paprasto alpimo dėl nuovargio, skysčių trūkumo, streso, iki gyvybei pavojingų ligų – infarkto ar insulto“, – teigia V. Paltarackas.
Išvydus nualpusį žmogų, priėjus reikėtų jį lengvai pajudinti ir paklausti, ar nereikia pagalbos. Jeigu žmogus neatsako, reikia patikrinti, ar yra pulsas, ar kvėpuoja, jei ne – kviesti greitąją medicinos pagalbą ir laukti, kol atvyks, stebėti būklę.
„Jeigu manoma, kad tai ne trauminio pobūdžio sužeidimas, galima paversti žmogų ant šono – viršutinė apalpusiojo ranka po galva, o viršutinė koja sulenkta per kelio sąnarį. Tai – stabili šoninė padėtis. Jos atveju neužkrenta liežuvis, ir, jeigu būtų vėmimas, išvengiama skrandžio turinio patekimo į kvėpavimo takus ir užspringimo“, – aiškina V. Paltarackas.
Tuo metu „Medgintras“ šeimos gydytoja Viktorija Kazerskaitė prideda, kad dažniausios alpimų priežastys yra neurorefleksinės, sutrikus kraujagyslių tonuso palaikymui, pavyzdžiui: ilgai stovint ir nekeičiant padėties, spaudžiant rūbams, ypač apykaklei, ryjant, kosint, tuštinantis, šlapinantis, jaučiant baimę, stiprų skausmą.
Anot šeimos gydytojos, kita priežastis – širdies kaip siurblio funkcijos sutrikimas, kas galėtų būti sąlygota per dažno ar per reto pulso, širdies struktūros pakitimų: vožtuvų patologijos, plaučių tromboembolijos, infarkto.
Dėl to gali būti kalti net ir medikamentai, ypač juos vartojant neatsakingai, koreguojant dozes savo nuožiūra. Tai gali būti vaistai nuo kraujospūdžio, ritmą palaikantys, skysčius varantys vaistai.
Sąmonės praradimas galimai sietinas su širdies problemomis, kai atsiranda fizinio krūvio metu, jaučiamas dažnas ar retas, neritmiškas širdies plakimas, žinomos kardiologinės problemos, yra vartojamų vaistų, veikiančių širdies-kraujagyslių sistemą“, – aiškina V. Kazerskaitė.
Kol atvyks pagalba, veiksmų turime imtis ir patys
Anot jos, kiekvienai situacijai teikiant pirmą pagalbą reikėtų prisiminti ABC taisyklę (airway – kvėpavimo takai (laisvi), breathing – kvėpavimas (judesiai, krūtinės ląstos kilimas ir nusileidimas) bei circulation (kraujotaka).
„Vertinama sąmonė, klausoma, stebima, ar pacientas kvėpuoja, čiuopiamas pulsas. Kviečiama kvalifikuota medicininė pagalba. Atlaisvinama apykaklė, veržiantys drabužiai, galva atlošiama, smakras išstumiamas į priekį, nesant kvėpavimo ir nečiuopiant pulso pradedami suderinti krūtinės ląstos paspaudimai (15 kartų) ir ląstos paspaudimai (2 kartai), kartojami ritmiškai, ciklais, kol atvyks pagalba“, – aiškina V. Kazerskaitė.
„Esant pulsui ir kvėpavimui, turi būti pakeliamos kojos – tokiu principu daugiau kraujo gali priplūsti į galvos smegenis. Esant galimybei, įleidžiam gryno oro arba žmogus gali būti išnešamas į lauką. Galima naudoti dirgiklius: suploti per skruostus, šlakstyti šaltu vandeniu, sudirginti nosies gleivinę duodant uostyti aštraus kvapo medžiagos. Vis tikrinamas pulsas ir stebimas kvėpavimas“, – pabrėžia ji.
Jei esate kam nors padėję nelaimėje, o galbūt kas nors padėjo jums – kviečiame sudalyvauti konkurse ČIA ir laimėti prizus.
Atsisiųsk LIETUVOS DRAUDIMO pirmosios pagalbos atmintinę.