Staigi mirtis, kai medikai tampa bejėgiais: ar gyvensite, priklauso tik nuo esančių šalia

Jei jūsų artimąjį ar šalia esantį nepažįstamąjį ištiktų širdies smūgis, iškviesti greitąją pagalbą nepakaktų. Laukti – pražūtinga, nes kiekviena minutė be gaivinimo tikimybę išgyventi sumažina dešimčia procentų. Ar žinosite, ką daryti, kai šalia esančio žmogaus gyvybė priklausys nuo jūsų?

Staigios mirties atveju žmogaus gyvybė – aplinkinių rankose

Defibriliatorius – įrenginys, galintis išgelbėti gyvybę staigios mirties atveju. Kauno klinikų gydytoja anesteziologė-reanimatologė, Europos gaivinimo tarybos gaivinimo instruktorė Asta Krikščionaitienė paaiškina, kas nutinka staigios mirties metu ir kuo svarbi skubi pagalba.

„Kai sustoja širdis, pirmomis minutėmis būna vadinamasis skilvelių virpėjimas. Tai reiškia, kad nėra įvykęs visiškas širdies sustojimas – širdis, kaip pompa, nebedirba, bet virpa atskiros jos skaidulos. Ji dirba chaotiškai, o defibriliatorius yra tas įrenginys, kuris priverčia širdį vėl dirbti reikiamu ritmu. Jis nutraukia netvarkingą skilvelių virpėjimą“, – aiškina A. Krikščionaitienė.

Gaivinimo instruktorė teigia, kad defibriliacija efektyviausia per pirmąsias 4 minutes, nes skilvelių virpėjimas netrunka ilgai. Kuo anksčiau defibriliatorius atnešamas ir panaudojamas, tuo didesnė tikimybė išgelbėti žmogų. Prijungtas prietaisas išanalizuoja širdies ritmą, o tikimybė, kad žmogus atsigaus be jokių liekamųjų reiškinių, lygi 75 proc.

„Kiekvieną minutę, nepanaudojant defibriliatoriaus ir negaivinant, tikimybė išgelbėti žmogų mažėja maždaug po 10 proc. Jei staigi mirtis ištinka, pavyzdžiui, sporto klube ar namuose, jūs iškviesite pagalbą ir lauksite jos nieko nedarydamas, tikimybė išgyventi bus labai menka ir turbūt sieks vos 2 proc., nes pagalba geriausiu atveju atvyks per 8–10 minučių“, – perspėja A. Krikščionaitienė.

Todėl galima sakyti, kad staigios mirties ištikto žmogaus gyvybė yra aplinkinių žmonių rankose.

Gelbėjant staigios mirties ištiktą žmogų, nepasimesti padės dispečeris

Nors sakoma, kad defibriliatorius gali išgelbėti ne vieną gyvybę, informacijos apie sėkmingus prietaiso panaudojimo atvejus Lietuvoje galima rasti labai mažai. A. Krikščionaitienė paaiškina, jog taip yra dėl to, nes Lietuva – viena iš nedaugelio šalių, kurioje vis dar nėra staigių mirčių registro. Ji įsitikinusi, kad toks registras yra būtinas.

Gydytojai anesteziologei-reanimatologei žinomi du sėkmingo defibriliatoriaus panaudojimo atvejai. Laikoma, kad viena pirmųjų išgelbėtų gyvybių panaudojant šį prietaisą – 2017 metais, futbolo stadione.

Treniruotės metu futbolo veteranui sustojo širdis, o treneriai Mantas Gintalas ir Marius Čeliauskas skubiai pradėjo daryti krūtinės ląstos paspaudimus ir panaudojo defibriliatorių. Netrukus futbolo veteranas atsigavo – treneriai išgelbėjo jo gyvybę.

Tad nuo ko pradėti, kai netoliese pamatome nesąmoningą žmogų – iš kur žinoti, kada reikia panaudoti defibriliatorių?

„Jei radote ant žemės susmukusį žmogų, reikia pajudinti jį už pečių ir paklausti, kas atsitiko. Jei jis nereaguoja ir neatsimerkia, reikia stebėti, ar jis kvėpuoja. Jei per 10 sekundžių to nematote, reikia skambinti pagalbos telefonu 033. Atsilieps greitosios medicinos pagalbos (GMP) dispečeris, kuris, per užduodamus klausimus, įvertins, ar įvyko staigi mirtis. Jei tai tikėtina – iškvies pajėgas, paprašys nepadėti ragelio ir toliau teiks gaivinimo instrukcijas. Jei netoliese jūsų yra defibriliatorius, dispečeris praneš, kur jį rasti“, – aiškina A. Krikščionaitienė.

Defibriliatorių tinklas plečiasi: kartu auga ir tikimybė išgyventi

A. Krikščionaitienė pabrėžia, kad tik 20 proc. atvejų greitoji pagalba randa skilvelių virpėjimą – kitais atvejais jis jau būna pasibaigęs. Tokiu atveju, net jei gelbėtojai ir turi defibriliatorių, jo panaudojimas bus beprasmiškas. Kaip tik dėl to stengiamasi padaryti defibriliatorius prieinamus visiems, supaprastinant prietaisus iki dėžučių, kurias belieka įjungti ir klausytis nurodymų.

„Defibriliatorių dėžutės išdėliojamos viešose vietose, kur stebimas didžiausias žmonių srautas ir kur yra didžiausia staigios mirties tikimybė. Taip defibriliatorius atnešamas staigios mirties ištiktam žmogui greičiau nei atvyksta greitoji medicinos pagalba. Įrodyta, kad tokių priemonių diegimas ir visuomenės subūrimas žymiai padidina išgyvenamumo rezultatus“, – aiškina A. Krikščionaitienė.

Vis dėlto, dispečeriams žinomi tik registruoti defibriliatoriai, apie kuriuos informuota dispečerinė. „Jei aš pats asmeniškai sau nusiperku aparatą, pasidedu savo namuose ir niekas apie jį nežino – toks aparatas mano gyvybės tikrai neišgelbės. Aš turiu būtinai apie tai informuoti dispečerinę. Lietuvoje yra įmonių, kurios įsigyja defibriliatorius, tačiau apie juos dispečerinė nežino“, – problemą pastebi pašnekovė.

Statistika rodo, kad 70 proc. staigių mirčių įvyksta namuose – dėl to labai svarbu aktyvuoti bendruomenę, esančią aplink mus.

Asta Krikščionaitienė

Vienas iš standartinių ženklų, žyminčių defibriliatoriaus vietą – baltas kryžius žaliame fone. Šiuo metu Lietuvoje įrenginėjama 120 papildomų defibriliatorių viešose vietose, kuriose prietaisai galėtų būti pasiekiami bet kuriuo paros metu.

A. Krikščionaitienė atskleidžia, kad nuo kito mėnesio Lietuvoje startuos pirmosios pagalbos teikėjų tinklo projektas, kurio metu visi žmonės, mokantys suteikti pirmąją pagalbą, galės užsiregistruoti specialioje programėlėje. Pagal tai staigios mirties atveju dispečeriams bus matomi arčiausiai įvykio vietos esantys pirmosios pagalbos teikėjai.

„Pavyzdžiui, aš esu geležinkelio stotyje Kaune. Dispečeris mato kilometro spinduliu esančius 20 žmonių, mokančių suteikti pagalbą. Jiems į telefonus išsiunčiami pranešimai, kad įvyko staigi mirtis – bėkite padėti. Apskaičiuota, kad į tokį aliarmą atsiliepia maždaug 1 iš 20 žmonių – tokia programa veikia daugelyje šalių. Statistika rodo, kad 70 proc. staigių mirčių įvyksta namuose – dėl to labai svarbu aktyvuoti bendruomenę, esančią aplink mus“, – pabrėžia A. Krikščionaitienė.

Sustojus širdžiai, negrįžtami pakitimai smegenyse įvyksta per 4–5 minutes

Anot Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro vyriausiosios specialistės Vandos Markauskienės, defibriliatorius yra nesudėtingas ir patikimas kompiuterizuotas prietaisas, kuris garso ir vaizdo nurodymais dėl kokybiškų krūtinės paspaudimų atlikimo, padeda neprofesionaliems gelbėtojams saugiai atlikti defibriliaciją.

Ištikus nelaimei, greitoji medicinos pagalba į įvykio vietą miestuose atvyksta per maždaug 10 minučių, užmiestyje – per 25 minutes. V. Markauskienė pabrėžia, kad negrįžtami pakitimai galvos smegenyse, sustojus širdies veiklai, įvyksta per 4–5 minutes, todėl žmonių, kurie būna šalia įvykio vietos, gaivinimo veiksmai yra labai svarbūs.

Kiekviena uždelsta minutė iki defibriliacijos mažina išgyvenamumo tikimybę 7–10 proc. Greitoji medicinos pagalba neturi galimybės atlikti defibriliacijos per pirmas minutes po iškvietimo.

„Paprastai defibriliatorių buvimo vietos žymimos specialiu žaliu ženkliuku. Realios situacijos atveju, žmogus, paskambinęs greitosios pagalbos numeriu, iš dispečerio gali gauti informaciją, kur yra artimiausias defibriliatorius. Pavyzdžiui, Vilniaus mieste dispečeriai turi miesto žemėlapį, kuriame pažymėtos privačių įstaigų įsigytų defibriliatorių buvimo vietos. Taip pat neseniai pasirodė Google informacija apie pažymėtas defibriliatorių buvimo vietas Vilniuje“, – aiškina Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro vyriausioji specialistė V. Markauskienė.

Ji prideda, kad 2019–2020 m. laikotarpyje bus formuojamas naujas defibriliatorių tinklas. Šiuo metu 35 Lietuvos savivaldybėse vyksta nemokami mokymai (finansuojami ES lėšomis), kaip teikti pirmąją pagalbą staigios mirties ištiktam žmogui esant ūmiems širdies ir kraujagyslių susirgimams bei traumoms, taip pat kaip naudoti išorinį automatinį defibriliatorių ir stabdyti kraujavimą turniketu.

Mokymams pasibaigus, tų savivaldybių teritorijoje bus įrengtas 120 defibriliatorių ir turniketų tinklas.

Jei esate kam nors padėję nelaimėje, o galbūt kas nors padėjo jums – kviečiame sudalyvauti konkurse ČIA ir laimėti prizus.

Kaip naudoti defibriliatorių?

1. Greitosios medicinos pagalbos kvietimas. Paprašykite, kad aplinkiniai skubiai skambintų numeriu 033. Jei defibriliatorius prijungtas prie GMP, jį išėmus iš stendo automatiškai siunčiamas signalas medikams.

2. Defibriliatoriaus įjungimas. Paspauskite ant defibriliatoriaus esantį žalią (įjungimo) mygtuką (kai kurie aparatai įsijungia patys juos atidarius).

3. Veiksmai. Padėkite aparatą šalia nukentėjusiojo galvos, sekite jo žodinius nurodymus. Apnuoginkite nukentėjusiojo krūtinę. Paimkite elektrodus, nuplėškite apsauginę juostelę, klijuokite ant sausos krūtinės ląstos, kaip parodyta paveiksliukuose ant elektrodų. Pirmąjį elektrodą klijuokite dešinėje krūtinės pusėje, žemiau raktikaulio, o kitą – kairėje pusėje, į šoną nuo kairiojo spenelio.

4. Analizė. Jei aparatas automatinis, analizę pradės pats. Atsitraukite nuo nukentėjusiojo kūno. Defibriliatorius atliks širdies ritmo būklės analizę. Aparatas praneš, ar reikia defibriliuoti. Nereikia – asmuo gaivinamas rankomis atliekant 30 krūtinkaulio paspaudimų ir 2 įpūtimus. Reikia – aparatas praneš, kad reikalingas šokas.

5. Šokas. Atsitraukite nuo nukentėjusiojo kūno – niekas neturi jo liesti, kol aparatas kraunasi. Aparatui pranešus, garsiai įspėkite aplinkinius apie atsitraukimą ir spauskite raudoną šoko („SHOCK“) mygtuką. Vykdykite tolesnius defibriliatoriaus nurodymus.

Ir sėkmingo, ir nesėkmingo gaivinimo atvejais elektrodai paliekami. Juos nuims atvykę greitosios pagalbos medikai.

Atsisiųsk LIETUVOS DRAUDIMO pirmosios pagalbos atmintinę.