VUL Santaros klinikų gydytojas kardiologas Rokas Šerpytis papasakojo, ką būtina žinoti apie miokardo infarktą – kaip jo išvengti ir ką daryti, jei jaučiame, kad agresyvi liga jau apima kūną. Pirmosios pagalbos patarimus kviečiame įsiminti visiems – nežinia, kada skubių veiksmų, galinčių išgelbėti gyvybę, gali prireikti jūsų kolegai ar artimajam.
Kokie miokardo infarkto rizikos veiksniai?
Miokardo infarkto rizikos veiksniai būna modifikuojami ir nemodifikuojami.
Nemodifikuojami veiksniai mažai priklauso nuo mūsų elgsenos. Visų pirma tai – genai, kuriuos gauname iš mūsų tėvų, senelių. Lytis ir amžius – taip pat nemodifikuojami veiksniai. Širdies ir kraujagyslių ligomis anksčiau pradeda sirgti vyrai ir pradeda nuo 40-45 metų, moterys šiek tiek vėliau – 55-65 metų.
„Šių rizikos veiksnių mes negalime pakeisti, bet galime daryti įtaką sveikatai savo gyvensena, – sako kardiologas.
– Žmogus, kurio šeimoje buvo miokardo infarkto atvejų jaunesniame amžiuje, turi padidėjusią riziką susirgti miokardo infarktu. Kaip bebūtų, riziką galima sumažinti gyvenimo būdo pakeitimu, bet panaikinti jos neišeina.“
Modifikuojami miokardo infarkto rizikos veiksniai į gyvenimą ateina su mūsų įpročiais ir pomėgiais.
Kaip galime padėti savo širdžiai ir kraujagyslėms?
Gydytojas sako, kad pirmiausia reikėtų laikytis sveikos gyvensenos principų.
„Pagrindinis veiksnys, kuris gali būti yra modifikuojamas ir dažnai yra žmonių ignoruojamas yra rūkymas. Žmonės rūkydami daro sau labai didelę žalą. Todėl labai svarbu nepradėti rūkyti, mesti rūkyti arba bent vietoje įprastų rinktis elektroninines, kurios yra mažiau kenksmingos“, – tvirtina R. Šerpytis.
Pavyzdžiui, 40-45 metų rūkantiems vyrams yra 6 kartus didesnė tikimybė patirti miokardo infarktą negu tokio pat amžiaus nerūkantiems.
„Antras veiksnys, kuris labai paskutiniu metu yra aktualus - nejudra“, – pabrėžia gydytojas.
Šiuolaikinė visuomenė juda vis mažiau. Dėl šios priežasties jau dažnas 30-metis kenčia nuo antsvorio, padidėjusio kraujo spaudimo.
„Dažniausiai tai yra dėl to, kad žmonės juda ne tiek, kiek turėtų. Taip pat didelę įtaką turi mūsų mitybos įpročiai. Šiuo metu mes gyvename pertekliniais laikais. Dabar turime labai daug maisto, jis labai pigus. Pigus maistas dažniausiai yra nesveikas“, – sako kardiologas.
– Pasaulio sveikatos organizacija rekomenduoja 18-65 metų amžiaus žmonėms per savaitę skirti ne mažiau kaip 150 minučių vidutinio intensyvumo aerobinei fizinei veiklai (važiavimas dviračiu ar spartus ėjimas) arba ne mažiau kaip 75 minutes didelio intensyvumo aerobinei fizinei veiklai (bėgimas, plaukimas, įvairūs kontaktiniai sporto žaidimai). Paskutiniu metu stebima tendencija matuoti fizinį aktyvumą žingsniais. Todėl reiktų kasdien nueiti bent 6000 žingsnių, o geriausia –10 000 žingsnių.“
Pasak gydytojo, aukštas kraujo spaudimas žalą daro ilgus metus. Problemos pasirodo 45-55 metų vyrams ir 55-65 metų moterims. „Tai amžius, kai padidėja rizika susirgti miokardo infarktu“, – tvirtina gydytojas. – Kiekvienas žmogus turėtų sekti savo kraujo spaudimą ir jeigu jis yra padidėjęs – kreiptis į savo gydytoją.“
Aukštas cholesterolio kiekis – dar vienas iš rizikos veiksnių. Cholesterolio mūsų organizmui labai reikia, tačiau ne per daug.
Cholesterolis skirstomas į gerąjį ir blogąjį. „Blogasis mums irgi naudingas, bet kai jo atsiranda per daug, jis mums tampa žalingas. Iš esmės, jo mums reikia labai nedaug“, – sako R. Šerpytis.
Pasak jo, žmogui užtenka 1 mmol/l mažojo tankio cholesterolio, tačiau daugelio šis rodiklis siekia 4-5 ar net daugiau.
„Cholesterolio perteklius turi kažkur pasidėti. Dažnai jis nusėda kraujagyslių sienelėse ir atsiranda cholesterolio sankaupos – ateromos. Yra nustatyta, kad cholesterolis yra vienas pagrindinių veiksnių, kuris skatina aterosklerozės progresavimą. Todėl jei žmogus turi aukštą cholesterolį – dėl tolimesnio jo gydymo dieta, fiziniu aktyvumu ar vaistais reikia pasitarti su savo šeimos gydytoju arba kardiologu.“
Kitas galimas rizikos veiksnys susirgti miokardo infarktu ar insultu – šokinėjantis kraujospūdis. Taip pat miokardo infarkto rizika padidėja susirgus viršutinių kvėpavimo takų ligomis (virusu ar plaučių uždegimu) bei dvi savaites po ligos.
„Tuo metu padidėja tikimybė, kad kažkuri kraujagyslėse esanti plokštelė gali plyšti ir sukelti miokardo infarktą. Todėl tuo laiku žmogus turėtų ypač pasisaugoti“ , – aiškino kardiologas.
Miokardo infarkto simptomai
Pasak R. Šerpyčio, svarbu žinoti miokardo infarkto simptomus ir žinoti, ką daryti, jei jie atsiranda.
„Dažniausiai būna spaudžiantis skausmas krūtinėje, dažnai susijęs su fiziniu krūviu. Jis plinta į kairę ranką, petį, į penktą-ketvirtą pirštus, į apatinį žandikaulį ir tarp menčių, – vardija gydytojas.
– Skausmas iš pradžių gali trukti trumpiau, gali paūmėti fizinio krūvio metu, išnyksta pailsėjus. Vėliau skausmai kartojasi, būna ilgesni. Jei toks skausmas apima ir trunka ilgiau nei 20 minučių, reikėtų nelaukti – kviesti greitąją pagalbą, vykti į ligoninę. Toks pacientas turi būti tiriamas.“
Kiti galimi skundai: dusulys, prakaitavimas, didelis nerimas, mirties baimės, ritmo sutrikimai.
„Žmones tada apima toks skausmas krūtinėje, kokio iki tol nėra patyrę. Jiems gali atrodyti, kad jie tuoj mirs, – sako gydytojas.
– Moterims neretai pasireiškia netipiniai skundai, todėl dažnai liga būna pražiūrima. Moterys jaučia labai įvairius skundus, tokius kaip pilvo, rankų ar galvos skausmas, dusulys. Tokie simptomai net nėra aprašomi vadovėliuose.“
Pirmoji pagalba
R. Šerpytis įspėja – pajutus tokius simptomus, jei turite namuose, suvartokite aspirino (300 mg). Taip pat po liežuviu galima įsidėti nitroglicerino. Patariama šiais preparatais pasirūpinti iš anksto – nežinia, kada jų gali prireikti.
Kai jaučiami galimi miokardo infarkto simptomai, patariama pasitikrinti kraujo spaudimą ir, jei jis aukštas, mažinti bei išsikviesti greitąją pagalbą.
„Pusė žmonių, kurie miršta nuo širdies ir kraujagyslių ligų, žinojo, kad jie sirgo širdies liga, tačiau kita pusė iki tol jautėsi sveiki ir nežinojo, kad serga. Tais atvejais pirmas simptomas, kuriuo pasireiškia koronarinė širdies liga, yra staigi mirtis“, – pasakoja kardiologas.
Staigios mirties ištiktas žmogus staiga netenka sąmonės. Jei kažkas staiga sukniubo, pirmiausia reikėtų:
- pribėgti ir paklausti, ar viskas gerai;
- atverti kvėpavimo takus – fiksuoti kaktą ir pakelti žandikaulį. Žiūrėti, ar žmogus kvėpuoja;
- jei nekvėpuoja arba kvėpuoja nenormaliai (dažnai pasireiškia nenormalus agoninis kvėpavimas, kai kas kelias minutes žmogus spazmiškai vis įkvepia), tada iškart reikėtų kviesti pagalbą – skambinti greitajai pagalbai (112);
- paprašyti, kad kas nors iš aplinkinių atneštų defibriliatorių.
„Jei esate vieni, reikėtų surinkti 112, įjungti garsiakalbio režimą, padėti šalia telefoną, tuo pačiu metu pradėti išorinį širdies masažą ir kartu kalbėti su dispečeriu, – pataria gydytojas. – Greitosios medicinos pagalbos dispečeriai yra apmokyti, ką reikėtų patarti tokioje situacijoje. Tada galime tikėtis gerų rezultatų“, – sako R. Šerpytis.
Gydytojas pasakojo neseniai įvykusią sėkmės istoriją. Į Reanimacijos skyrių buvo atvežtas 30 metų vyras, jam buvo skilvelių virpėjimas.
„Jo kolegos nepasimetė, kažkas vykdė gaivinimo veiksmus, kiti paieškojo internete, ką reikėtų daryti. Jie jį gaivino, atvažiavo greitoji, defibriliavo. Kai vyras buvo atvežtas pas mus, jis buvo be jokio neurologinio deficito – nebuvo jokių neurologinių pasekmių. Žmogus toliau sėkmingai gyvena. Tokia sėkmės istorija galėtų būti kiekvieną dieną, nes tų staigų mirčių būna“, – sako kardiologas.