Žmogus užspringo: kaip žinoti, kad jis išsikosės pats, o kada negalima delsti nė minutės?

Kasmet netikėtas užspringimas pražudo dešimtis tūkstančių žmonių visame pasaulyje. Šis skaičius nebūtų toks žiaurus, jei kiekvienas iš mūsų mokėtume atlikti pirmosios pagalbos veiksmus. DELFI TV Gyvai transliacijos metu apie pirmąją pagalbą ir jos svarbą kalbėjome su Lietuvos Raudonojo Kryžiaus pirmosios pagalbos instruktore Irma Bukotiene ir „Lietuvos draudimo“ atstove Aurelija Kazlauskiene.

Nutikus nelaimei, pagalbą suteiktų mažiau nei pusė gyventojų

Ar žinotumėte, ką daryti, jei šalia jūsų esantis žmogus užspringtų, o jo veidas pradėtų mėlynuoti? „Lietuvos draudimo“ iniciatyva atlikta gyventojų apklausa leidžia manyti, kad dažnas Lietuvos gyventojas nežinotų, kaip suteikti pirmąją pagalbą nelaimėje. A. Kazlauskienės teigimu, tyrimo eigoje ją labiausiai nustebino tai, kad situacijose, kuomet prireikia suteikti pirmąją pagalbą, atsiduria net ketvirtadalis Lietuvos gyventojų.

Pasirodo, kad, nutikus nelaimei, tik 43 proc. Lietuvos gyventojų sugebėtų atlikti pirmąją pagalbą – daugiau nei pusei gyventojų atrodo, kad jiems tai būtų neįveikiamas iššūkis.

„Kodėl turime tokią situaciją? Nes žmonės bijo, kad gali pakenkti, bijo, nes trūksta žinių. Nustebino ir tai, kad 15 proc. Lietuvos gyventojų išvis niekada nėra turėję pirmosios pagalbos mokymų, o 55 proc. žmonių yra mokęsi prieš 5 metus ar daugiau. Ką tai reiškia? Žinios ir įgūdžiai yra pasenę, visuomenei trūksta žinių“, – problemą įvardija A. Kazlauskienė.

Jos manymu, tokie tyrimo rezultatai rodo, kad Lietuvos visuomenė turi rimtų spragų, kurios, nelaimės atveju, kelia grėsmę.

Tad ką reikėtų daryti, kad kiekvienas iš mūsų gebėtų suteikti pirmąją pagalbą? A. Kazlauskienei patinka Skandinavijoje įgyvendinta idėja, kuomet pirmosios pagalbos mokymai įtraukiami į privalomą mokyklų programos dalį.

„Svarbu proaktyviai ir savarankiškai siekti atnaujinti žinias bent kas du metus. Ką aš pati patyriau per mokymus – teorija nuo mokymų gigantiškai skiriasi mokymų naudai, nes mokymų metu yra sudaroma galimybė su manekenais pereiti per konkrečias situacijas: kaip kūdikiui padėti užspringus, kaip daryti širdies masažą. Atrodo, girdi žinias, kiek sekundžių ir ką daryti, bet kai atsistoji ir pats bandai daryti, atrodo, kad viską pamiršau. Keletą kartų pakartojus, kūnas lengviau prisimena“, – pastebi A. Kazlauskienė.

Baisiausia, kai užspringęs žmogus nustoja kosėti: ką daryti?

Viena iš dažnai kasdienybėje pastebimų nelaimių – užspringimas. Nors dalinio užspringimo atveju žmogui pakanka pakosėti ir springimas praeina, visiško užspringimo atveju situacija kur kas pavojingesnė ir į ją reikia nedelsiant reaguoti.

Lietuvos Raudonojo Kryžiaus pirmosios pagalbos instruktorė Irma Bukotienė aiškina, kad spontantiniu kosuliu pasižyminčio dalinio užspringimo atveju aplinkiniams jokių specifinių veiksmų daryti nereikia – pakanka stebėti žmogaus būklę. Visiško užspringimo atveju pirmosios pagalbos veiksmai tiesiog būtini.

„Pagalba labai reikšminga ir be galo reikalinga, kai užspringusiam žmogui kosulys dingsta, nebėra kosulio, o tik pavienis oro gaudymas. Dažniausiai mėlynuoja oda. Tokiu atveju reikalingi koordinuoti veiksmai gelbėti užspringusį žmogų“, – aiškina ji.

Svarbu žinoti, kad pirmoji pagalba kūdikiui ir suaugusiam žmogui atrodo skirtingai. Kadangi gelbėjimo metu reikalingi stiprūs ir staigūs smūgiai, būtina saugoti kūdikį nuo vidaus organų sužalojimo – dėl šios priežasties kūdikio ir suaugusio žmogaus gelbėjimas atrodo skirtingai.

Pirmoji pagalba kūdikiui. Kūdikį reikia paguldyti ant savo rankos kniūbsčią, veidu žemyn. 5 kartus stuktelti delnu tarp menčių. Galvą reikia prilaikyti pirštais už apatinio žandikaulio. Tuomet, apvertus kūdikį, reikia patikrinti, ar matosi svetimkūnis. Jei matosi – išimti, jei ne, paguldyti kūdikį veidu aukštyn ir penkis kartus pirštais staigiai spustelėti krūtinę krūtinkaulio viduriniame trečdalyje dviem pirštais. Jei svetimkūnio vis tiek nepavyko pašalinti, veiksmus reikia kartoti tol, kol kūdikis pradės kosėti, kvėpuoti.

Pirmoji pagalba suaugusiam. Stovintį užspringusį žmogų reikia sulenkti taip, kad jo galva būtų kuo žemiau ir svetimkūniui būtų lengviau pasišalinti. Pasilenkusiam žmogui atsistojus už nugaros, reikia 5 kartus suduoti į tarpumentį delnu. Jei žmogus nepradeda kosėti, atliekamas Heimlicho manevras. Veiksmai kartojami tol, kol žmogus pradeda kosėti, kvėpuoti. Vaizdo siužetą, kaip teisingai atlikti pirmąją pagalbą užspringusiam suaugusiam žmogui galite pamatyti čia:

Pirmoji pagalba esant vienam. Tokiu atveju reikia bandyti Heimlicho smūgį atlikti sau pačiam: nuleisti galvą kuo žemiau, į vieną kumštį sugniaužtas rankas sudėti pilvo srityje virš bambos. Atliekant smūgį, galima išnaudoti savo kūno svorį ir pasinaudoti aplinkoje esančiomis priemonėmis. Stalas, kėdės atlošas, laiptų turėklas gali padėti suteikti stabilumą atliekant kuo stipresnį smūgį.

Daugiau apie tai, kaip teisingai suteikti pagalbą – transliacijos įraše.

Nuotraukos iš konferencijos: