Popiežių vizitai – vieni sudėtingiausių ir daugiausia pasiruošimo reikalaujantys įvykiai. Vieno įtakingiausių pasaulio žmonių kelionės reikalauja itin kruopštaus pasiruošimo. Privalu ne tik užtikrinti apsaugą, tačiau iki smulkmenų pasirūpinti visomis vizito detalėmis. Lietuvoje tai bus antras aukščiausio katalikų bažnyčios dvasininko vizitas.
Neilga kelionių tradicija
Popiežius Pranciškus – vos ketvirtas aktyviai maldininkus kitose pasaulio valstybėse lankantis Šv. Petro sosto įpėdinis. Pirma savanoriška kelione už Romos ribų laikytina Jono I-ojo į Konstantinopolį 523 metais. Tačiau dauguma išvykų už Romos ankstesniais laikais siejamos su popiežių tremtimis.
1307 – 1377 metais popiežių sostas buvo priverstinai iškeldintas iš Romos miesto ir įsikūrė Avinjone. Dėl to smarkiai krito popiežių prestižas. Iki XX a. popiežiai dažniausiai keliaudavo tik labai ypatingomis progomis. Pavyzdžiui, 1804 metais Napoleonas buvo tituluotas imperatoriumi, o titulą priėmė iš specialiai šioms iškilmėms į Paryžių atvykusio popiežiaus Pijaus VII.
Priežasčių retoms ankstesnių popiežių kelionėms galima rasti kelias. Pirmoji – nestabili politinė situacija Europoje. Antroji, ir pati svarbiausia, techninės to meto galimybės: keliauti susisiekimo priemonėmis savaitę, dvi ar mėnesius neleisdavo ir garbus vyriausiųjų ganytojų amžius.
Didelę sensaciją sukėlė pirmoji kelionė nuo 1809 metų, kuomet popiežius Paulius VI-asis 1964 metais išvyko į Vatikano nepripažintą Izraelį bei Jordaniją. Paulius VI laikomas pirmuoju skridusiu lėktuvu bei pirmuoju po daugelio metų vykusiu už Europos ribų.
Sostą 1978 m. perėmusio Jono Pauliaus I pontifikatas dėl silpnos sveikatos truko kiek daugiau nei mėnesį, o kelionių tradiciją tęsė Jonas Paulius II. Viena iš jų buvo skirta Lietuvai ir kitoms Baltijos šalims. Benediktas XVI Lietuvą aplenkė, tačiau jo trumpas pontifikatas taip pat neapsiėjo be dažnų kelionių.
Kartais viešojoje erdvėje Pranciškus minimas kaip retai keliaujantis pontifikas. Pasiruošimo popiežiaus vizitui generalinis sekretorius kunigas dominikonas Saulius Rumšas OP nelinkęs sutikti su tokia nuomone.
„Pranciškus per 5 metus vyko į 24 keliones (kelionė į Baltijos šalis 25-ta - DELFI) už Italijos ribų. Kelionių vidurkis per metus - 4,6. Jonas Paulius II per 27 metus vyko į 109 keliones. Tai jo vidurkis yra 4 kelionės per metus (Benedikto XVI – 3,6 kelionės per metus – DELFI). Pagal kelionių vidurkį Pranciškų galima laikyti daugiausiai keliaujančiu popiežiumi istorijoje“, - teigia dvasininkas.
Kelionės planas gali šiek tiek keistis
Popiežių vizitai į užsienio valstybes dažniausiai būna susiję arba su tam tikromis problemomis lankomoje šalyje, arba su tikėjimo stiprinimu. Pavyzdžiui, prieš vizitą į Baltijos šalis popiežius lankėsi Airijoje, kurioje lankėsi pasauliniame šeimų susitikime. Tačiau ten jį pasitiko ir seksualinio priekabiavimo skandalai, kurie pastaruoju metu persekioja bažnyčią.
„Popiežius važiuoja atkreipti dėmesį ir į tokius taškus, kur kažkas negerai ir kažkas skauda. Kita vertus, jis važiuoja sustiprinti tikinčiųjų. Dažnai ir viešojoje erdvėje kalbama apie pakraščius. Bet jeigu popiežius čia atvažiuoja, tai, turbūt, tie pakraščiai yra svarbūs ir viso pasaulio mastu“, - teigia kunigas Saulius Rumšas OP.
Dažniausiai popiežių vizito detalės saugomos paslaptyje ir žinomos tik Vatikanui. Kelionės maršrutai, kalbos būna ruošiamos paties popiežiaus ir kitų aukščiausių Vatikano valstybės hierarchų. Dėl kokios priežasties pasirinktas vienas ar kitas maršruto taškas – galima tik spėlioti ir bandyti suprasti to reikšmę
Dvasininko teigimu, pagrindinę žinią kelionės metu paskelbs pats popiežius savo kalbose, kuriomis bus kreipiamasi į Lietuvos žmones.
Kelionių metu numatytų maršrutų griežtai laikomasi. Didesnių pokyčių tikėtis neverta, tačiau neretai popiežiai skiria vietos ir nedidelėms improvizacijoms, kurių metu nedaug keičiasi maršruto planas. Žinoma, kartais gali sutrukdyti ir gamtinės aplinkybės, stiprios liūtis, tačiau taip nutinka retai.
„Maršrutai yra derinami iš anksto, bet spontaniškų sprendimų galima tikėtis. Apsauga, pavyzdžiui, galbūt norės tiesiausiu keliu nuvežti popiežių prie scenos Katedros aikštėje, o popiežius sakys, kad palaukite, aš noriu ten pasisveikinti su žmonėmis ir lieps sukti ratus.
Tokių dalykų gali būti ne vienas, nes popiežiaus tikslas yra būtų kuo arčiau žmonių“, - teigia Saulius Rumšas OP.
Tiesa, prieš keletą dienų paskelbta, kad rugsėjo 23 dieną, grįždamas iš Kauno, popiežius sustos prie buvusio Vilniaus geto pagerbti Holokausto aukų atminimo. Būtent tą dieną bus minimos 75-osios Vilniaus geto sunaikinimo metinės.
Ar prabils lietuviškai?
Popiežių vizitai paprastai sutraukia viso pasaulio katalikų dėmesį į lankomą vietą. Visuotinės Katalikų Bažnyčios vadovo aukojamos mišios – tai ir aukščiausio Bažnyčios vyskupo aukojamos šv. Mišios. Dvasininkai linkę teigti, kad kur yra popiežius – ten ir visa Bažnyčia.
Popiežiaus lankomose vietose kuriami ir specialūs, šiai progai skirti bažnytiniai simboliai. Kunigas Artūras Kazlauskas tikisi, kad per ceremoniją Kauno Santakoje šalia altoriaus stovės ir į UNESCO paveldą įtrauktas lietuviškas koplytstulpis.
„Pirmą kartą turėtų skambėti specialiai šiai progai parašytos šv. Mišių giesmės. Jos įkvėptos lietuvių liaudies melodikos ir jas sukūrė geriausi mūsų kompozitoriai. Mišios turi subtilių ir paprastų dalykėlių, kurie bendrą vaizdą kuria ir kalba kai ką svarbaus“, - teigia Kauno arkikatedros parapijos kunigas Artūras Kazlauskas.
Šalyse, kuriose popiežiai lankosi, aukoja šv. Mišias, siuvami ir specialūs liturginiai rūbai, kurie skirti tik šiai progai. Dvasininkas atskleidžia, kad ir jie bus papuošti lietuviška, tautine ornamentika.
Dvasininkai taip pat teigia dažnai sulaukiantys klausimo, ar Pranciškus Lietuvoje prabils lietuviškai. Anot jų, tokias kalbas dažniausiai kursto prisiminimai apie praėjusį Jono Pauliaus II vizitą, kuriame dvasininkas prabilo mūsų gimtąja kalba.
„Iš popiežiaus Pranciškaus vizito galima tikėtis visko, bet abejočiau, kad jis prabils lietuviškai. Jono Pauliaus II ryšys su Lietuva buvo išskirtinis, tačiau iš Pranciškaus tikrai to nevertėtų tikėtis. Galima nebent tikėtis, kad jis palinkės geros dienos ar gero apetito lietuviškai ar kažką panašaus“, - teigia kunigas Saulius Rumšas OP.
Panašios nuomonės laikosi ir kun. Artūras Kazlauskas: „Popiežius yra pasakęs: „Aš esu Romos vyskupas, tai man reikėtų kalbėti itališkai“. Tačiau kartais girdžiu, kad kalba angliškai, ispaniškai. Nemanau, kad Pranciškus kalbės lietuviškai. Būtų stebuklas, jeigu jis sakytų „garbė Jėzui Kristui“ arba „laba diena“. Manau, kad jis yra labai nuolankus ir nevaidins, kad moka lietuviškai“.
Papamobilio Lietuvos meistrai nemontuos
Greta popiežių lydinčių dvasininkų, vieną svarbiausių jo kelionių atributų galima laikyti ir specialų popiežių kelionėms kurtą automobilį – papamobilį, kuriame popiežius gali stovėti ir šitaip būti pastebėtas didesnėje žmonių minioje, kurios įprastai susiburia popiežių vizitų metu.
SCV (lot. Status Civatatis Vaticanae; liet. Vatikano miesto valstybė) numeriais pažymėti automobiliai bus ir Lietuvoje. Saulius Rumšas OP juokauja, kad lietuvišką papamobilio variantą paruoš vietos meistrai savo garažuose.
„Jeigu rimtai kalbant, tai šiomis dienomis iš kitų šalių jau atvyko keletas papamobilių. Specialiai atvežama daugiau papamobilių, kad būtų Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje, skirtingose vietose“, - teigia dvasininkas.
Po pasikėsinimo į Joną Paulių II 1981 metais papamobilio dalis, kurioje stovi popiežius, buvo aptraukta neperšaunamu stiklu. 2014 m. popiežius Pranciškus atsisakė neperšaunamo stiklo teigdamas, kad jaučiasi it „silkių skardinėje“ ir nori būti arčiau žmonių.
„Tiesa, kad kažkas gali įvykti, tačiau sutikime, kad savo amžiuje aš neturiu ko prarasti“, - komentavo popiežius Pranciškus.
Dažniausiai kelionėse pasitelkiami „Mercedes“ markės papamobiliai, tačiau rugpjūčio pabaigoje viešėdamas Airijoje popiežius keliavo stovėdamas „Dodge“ markės automobilyje. Lietuvą taip pat pasiekė būtent „Dodge“ markės ir vienas „Isuzu“ automobilis, kuriuo popiežius keliaus Lietuvoje, rodysis miniai žmonių.
Baltos spalvos automobiliai taip pat yra atviro korpuso, todėl popiežių bus galima matyti ne tik per stiklą.
Visi žmonės kviečiami pasitikti pravažiuojantį popiežių ir į nurodytas Vilniaus bei Kauno gatves ateiti nešdamiesi Lietuvos vėliavas, sveikinti popiežių džiugiais šūksniais, dainomis ar giesmėmis.