V. Putino Rusija. Kremliaus siekis Nr. 1

Šį kartą straipsnių ciklo “Vladimiro Putino Rusija” analitinį žvilgsnį nusprendžiau skirti pastangoms rasti atsakymą į klausimą, kuris tiek Lietuvoje, tiek Vakaruose apskritai vis dažniau tampa kone svarbiausias kalbant apie vis agresyvėjančius Kremliaus veiksmus.

Ir nesvarbu, ar klausiama tiesiogiai, ko siekia V.Putinas ir Kremlius, ar bandoma suprasti, kur kaimynams grasinanti Maskva ketina ir ar iš viso ketina sustoti.

Nors vieningo atsakymo į šį klausimą nėra ir tikriausiai negali būti, pabandyti analitiškai ir remiantis istorinėmis paralelėmis atsakyti į jį tikrai verta. Juo labiau, kad nuo atsakymo į šį klausimą gali priklausyti ir mūsų pačių veiksmai – netgi Rusijos sulaikymo strategija, jei tokia Vakaruose kada nors bus sukurta.

Bandydamas nagrinėti Kremliaus troškimus ir konkrečius veiksmus nusprendžiau koncentruotis į kelis kelis svarbiausius aspektus.

Pirma - Rusijos užsienio politikos teorijos ir praktikos analizę.

Antra - “aktyviųjų priemonių”, itin dažnai naudojamų Vakarų silpninimui ir griovimui arsenalo apžvalgai.

Trečia - istorinėms paralelėms su dabartimi trijose specialiai pasirinktose valstybėse – Graikijoje, Čekijoje ir Vokietijoje. Visos jos, mano manymu, gali būti puiki iliustracija grėsmių, kurias KGB kėlė ir kelia Vakarams.

Būtent todėl šį kartą tai bus net ne vienas rašinys, o net šešių tarpusavyje susijusių rašinių ciklas ta pačia tema.

Ar tikrai bandoma atkurti imperiją?

Dažniausiai yra teigiama, kad V.Putino tikslas – atkurti imperiją.Tam itin dažnai pasitelkiama Rusijos prezidento citata, kai Sovietų Sąjungos iširimą jis pavadino didžiausia XX amžiaus geopolitine katastrofa. Tačiau remiantis vien tokiais posakiais bandyti apibrėžti V.Putino, o juo labiau visos Rusijos tikslus, ko gero, būtų gerokai paviršutiniška. Ypač žinant, kad egzistuoja ir dar viena V.Putino citata, kurios kalbantys apie V.Putino tikslus ir dabartinę Rusiją apskritai kažkodėl nenori prisiminti.

“Kas nesigaili dėl Sovietų Sąjungos iširimo - tas neturi širdies, bet kas nori jos atkūrimo buvusia forma – tas neturi proto (galvos)”, - šiuos žodžius net labai garsiai ir viešai 2010 metų gruodį per televiziją transliuotos klausymų-atsakymų sesijos “Pokalbis su Vladimiru Putinu. Tęsinys” metu taip pat ištarė Rusijos prezidentas, SSRS iširimą didžiausia geopolitine XX amžiaus katastrofa pavadinęs, gerokai seniau - dar 2005 metais.

Šią citatą nusprendžiau priminti todėl, kad tiek V.Putinas, tiek dabartinės Rusijos valdžioje įsitvirtinę buvę SSRS slaptųjų tarnybų atstovai apskritai, mano įsitikinimu, gerai apgalvoja, išanalizuoja ir planuoja ne vien savo veiksmus, bet net ir norus.

Ir jie tikrai nėra “atitrūkę nuo realybės”, kaip po agresijos Ukrainoje vienu metu buvo tapę kone populiaru teigti Vakaruose.

Maža to, manau, kad ši citata iliustruoja V.Putino įsitikinimą, kad SSRS atkurti net ir kokia nors kitokia forma jau niekuomet nepavyks. Todėl ir Rusijos tikslas kažin, ar galėtų toks būti.

Net ir kartais asmeniniu V.Putino projektu vadinamos Eurazijos Ekonominės Sąjungos (EES) kūrimo vingiai, ko gero, negalėtų būti jokiu įrodymu, kad Kremlius iš tiesų bando taip atkūrinėti buvusią imperiją. Įvairiausių pavidalų jau turėjusi kažkokios posovietinės erdvės integracijos idėja, panašu, taip ir neįgavo jokios strateginės vizijos, nes dabar jau prabilta apie EES ir Kinijos projekto “Šilko kelio ekonominė juosta” sinchronizavimą ir net galutinį šių projektų sujungimą į vieną visumą.

Maža to, nors kol kas tai tik kalbos, skelbiama apie Sirijos norą prisijungti prie Eurazijos ekonominės sąjungos bei Jordanijos, Mongolijos ir net Zimbabvės ketinimus jungtis prie laisvosios prekybos zonos su šiuo Rusijos dominuojamu klubu. Vietnamas laisvosios prekybos sutartį su EES jau yra pasirašęs.