„Konkretus sprendimas inicijuoti greitųjų testų įsigijimą ir įpareigoti Nacionalinę visuomenės sveikatos priežiūros laboratoriją (NVSPL) įgyvendinti šį pirkimą buvo priimtas operacijos vadovo [Aurelijaus Verygos]“, – sako L. Savickas.
– Greitųjų testų pirkimą, dėl kurio įtarimai pareikšti buvusiai sveikatos apsaugos viceministrei Linai Jaruševičienei, inicijavo Vyriausybė, o tiesioginį pavedimą skubiai vykdyti pirkimą davėte jūs. Taip skelbia LRT tyrimas. Dabar tai tiria FNTT. Ar nesvarstote trauktis iš pareigų?
– Šiuo momentu tikrai nesvarstau šio klausimo. Manau, labai svarbu atkreipti dėmesį į laiką: pirkimas, apie kurį kalbama tyrime, įvyko prieš gerą pusmetį, o visi klausimai keliami likus mėnesiui iki Seimo rinkimų. Manau, tai – keista situacija.
Kad ir kaip būtų, sau ir savo darbams visada kėliau aukščiausius skaidrumo reikalavimus. Asmenys ir įstaigos, kurie turėjo priimti ir priėmė sprendimus dėl šio konkretaus pirkimo vykdymo, ir turėtų atsakyti į iškeltus klausimus.
Vyriausybės kanceliarijos ir mano kaip premjero patarėjo vaidmuo tuo metu buvo iš esmės koordinacinis. Siekėme užtikrinti, kad valstybė, susidūrusi su precendento neturinčia situacija, kuriai nebuvo pasiruošusi ne tik Lietuva, bet ir visos kitos pasaulio valstybės, ieškotų greitų sprendimų, kad atremtų iškilusią grėsmę.
Šiandien lengva vertinti sprendimus, kurie buvo priimti didžiausio neapibrėžtumo sąlygomis. Tačiau turėtume įvertinti ir pasiektus rezultatus. Daug kas jau įvertinta – tai, kaip mums pavyko susitvarkyti su pirmąja COVID-19 banga, Lietuvos ekonominiai rodikliai Europos kontekste.
– LRT tyrimų skyriaus duomenys rodo, kad sprendimai dėl teisėsaugos dėmesio sulaukusios greitųjų testų pirkimo sutarties buvo priimti ne Sveikatos apsaugos ministerijoje, bet Vyriausybės kanceliarijoje. Tai tiesa?
– Ne. Konkretus sprendimas inicijuoti greitųjų testų įsigijimą ir įpareigoti Nacionalinę visuomenės sveikatos priežiūros laboratoriją (NVSPL) įgyvendinti šį pirkimą buvo priimtas operacijos vadovo.
– Aurelijaus Verygos?
– Aurelijaus Verygos. Esant ekstremaliai situacijai, pagal įstatymą, tokią teisę turi ir sprendimą gali priimti operacijos vadovas. Jo sprendimu nacionalinė laboratorija buvo įpareigota greitųjų testų pirkimą atlikti.
Visos Vyriausybės kanceliarijoje vykusios diskusijos buvo apie tai, kokių reikia priemonių ir kokiais kiekiais, buvo koordinuojamas procesas išklausant ekspertų. Turėjome užsitikrinti, kad būtų pasirinkta teisinga taktika, kuri, savo ruožtu, formuojama girdint ekspertų nuomonę.
Pandemijos pradžioje susidūrėme su tuo, kad žodžiu pateikta informacija ne visuomet atitikdavo faktus. Tam, kad būtume tikri, jog sprendimai įgyvendinami vadovaujantis numatyta taktika, mums reikėjo informacijos. Greičiausiai tas laiškas, apie kurį kalbama, tą ir įrodo: mes norėjome aiškios informacijos.
– Prie laiško dar prieisime. Kitas žurnalistinio tyrimo teiginys: kovo 16 d. UAB „Profarma“ vadovė Edita Mištinienė ir veiklos direktorius Redas Laukys buvo pakviesti į pasitarimą pas premjero patarėją sveikatos apsaugos klausimais Joną Kairį. „Profarma“ siūlė valstybei įsigyti testus, nors neturėjo tvirtų sutarčių su galimais tiekėjais. Taip ir buvo?
– Negaliu detaliai komentuoti to susitikimo. Aš jame nedalyvavau, o mano turimomis žiniomis, pasitarime dalyvavo J. Kairio pakviestas nepriklausomas šios srities ekspertas, kuris galėjo objektyviai įvertinti ir rekomenduoti technines savybes.
To susitikimo tikslas buvo – įvertinti, kokio pobūdžio greitieji testai yra galimi ir kokią metodiką taikyti, jei šalis pasirinktų naudoti greituosius testus.
Svarbu prisiminti, kokiomis aplinkybėmis mes to metu gyvenome. Tada pradėjo labai greitai augti nustatytų koronaviruso atvejų skaičius. Buvo didinamos testavimo apimtys. Tačiau situacija reikalavo didesnio testų skaičiaus.
Matėme, kad užsitikrinti tiekimą darėsi vis sudėtingiau, nes šalys dėl šios produkcijos ėmė dramatiškai konkuruoti, sutartys ne visada buvo įgyvendinamos. Natūralu, kad buvo vertinamos įvairios alternatyvos, tarp jų – ir greitieji testai.
– Kitas LRT tyrimo aspektas – apie jūsų vaidmenį: skelbiama, kad kovo 18-ąją sveikatos apsaugos viceministrė L. Jaruševičienė gavo jūsų elektroninį laišką, kuriame nurodyta tą pačią dieną pateikti užsakymą greitiesiems testams įsigyti.
– Mane labai stebina, kad šitas elektroninis laiškas minimas kaip kažin koks atradimas. Tą dieną po Vyriausybės posėdžio vyko spaudos konferencija, ir joje, kaip ir premjero feisbuko įraše, būta informacijos apie kolegialiai priimtą sprendimą dėl egzistuojančio poreikio.
To laiško esmė – informacija apie bendro pobūdžio sprendimą, kad šaliai reikia įsigyti greituosius testus, ir prašymas informuoti apie tai, kaip šis sprendimas vykdomas. Tuo metu, beje, Seimas priėmė reikalingas Viešųjų pirkimų įstatymo pataisas, sudarančias galimybes operatyviems pirkimams.
– Įdomūs skaičiai: „Profarmai“ pervesta 6,05 mln. eurų už 510 tūkst. greitųjų testų. Vieneto kaina – maždaug 12 eurų. Tokius testus iš kitos bendrovės pirkusi Krašto apsaugos ministerija už juos mokėjo kiek daugiau nei po 3 eurus. Iš kur toks skirtumas?
– Klausimai – teisingi, ir atsakymai į juos – reikalingi. Kas į tuos klausimus turėtų atsakyti? Vyriausybės kanceliarija nereguliavo ir nenurodinėjo nei už kokią kainą, nei kokį konkretų produktą ar iš kokio tiekėjo reikėtų pirkti. Mūsų siekis buvo – viso labo fiksuoti poreikį, pripažinti, kad jis – skubus, ir kad reikalingi operatyvūs sprendimai.
Jei neklystu, tą pačią dieną, kaip ir mano laiškas, buvo operacijos vadovo sprendimas, įpareigojantis NVSPL atlikti pirkimą. Būtent ten yra asmenys, kurie gali atsakyti į klausimus apie tai, kodėl buvo pasirinktas šis tiekėjas ir kaip minėta kaina atitinka kokybę.
– LRT Tyrimų skyriaus turimi duomenys rodo, kad gamintojams iš 6 mln. eurų sandorio galėjo tekti vos kiek daugiau nei 1,5 mln. eurų. Jums tai atrodo normalu?
– Galiu reikšti tik savo asmeninę nuomonę šiuo klausimu. Tikrai norėtųsi, kad tokiose krizinėse situacijose susitelktume, kad padėtume vienas kitam. Galiu tik dar kartą pakartoti, kad konkrečiais sandorio aspektais galėtų komentuoti nebent perkančioji organizacija.
– Ką manote apie kalbamus LRT ir FNTT tyrimus?
– Šiomis aplinkybėmis nesinorėtų per daug komentuoti. Norėčiau tik pabrėžti, kad šiuo metu artėjame prie antros pandemijos bangos. Mes visi priklausomi nuo valstybės tarnautojų, kurie turi priimti šį iššūkį, demonstruoti asmeninę atsakomybę, lyderystę, kitas savybes, darbo, kad reikalingi sprendimai būtų priimti laiku.
Aš labai tikiuosi, kad šis kontekstas netaps argumentu mūsų valstybės tarnautojams bijoti priimti reikiamus sprendimus, užtikrinančius piliečių ir valstybės saugumą.
Antras dalykas – kaip jau sakiau mūsų pokalbio pradžioje: stebina laikotarpis. Kalbama apie pirkimą, kuris vyko prieš pusmetį, o šiandien yra likęs mėnuo iki Seimo rinkimų.
– Kodėl atėjote į Sauliaus Skvernelio Vyriausybę, o dabar esate ir valstiečių žaliųjų kandidatų į Seimą sąraše? Šios partijos politinė ideologija atitinka jūsų politinę pasaulėžiūrą?
– Savo karjerą Lietuvoje pradėjau grįžęs iš studijų ir darbo užsienyje – pradėjau dirbti agentūroje „Investuok Lietuvoje“. Premjero kvietimą jungtis prie jo komandos mačiau kaip savo darbų tęstinumo galimybę.
Mane labai motyvavo galimybė įgyvendinti pokyčius keliose srityse. Man svarbu, kaip kurti daugiau kokybiškų ir gerai apmokamų darbo vietų. Ne veltui buvome iškėlę ambicingą tikslą tapti viena konkurencingiausių verslo aplinkų Europoje. Matome, kad pavyksta pritraukti nemažai investicijų – ne tik į didžiuosius, bet ir mažuosius miestus.
Kas mane asmeniškai labai motyvavo – galimybė realizuoti tuos pokyčius, didinant kompetenciją viešajame sektoriuje. Labai daug dėmesio skyriau tam, kad atneštume naująsias kompetencijas: orientaciją į rezultatą, komandinį darbą, projektų valdymo kompetencijas. Sukūrėme tarptautinius standartus atitinkančią projektų valdymo metodiką…
– Apie savo atėjimą į politiką kalbate taip, lyg jūsų sprendimas būtų buvęs visiškai technokratinis. Bet juk esate valstiečių žaliųjų kandidatas į Seimą. Tai – politika. Kalbant apie politines priežastis – kodėl jums pakeliui su šia partija?
– Iš tiesų mano sprendimas iš pradžių buvo visiškai technokratinis. Turėjau konkrečių darbų sąrašą, ir džiaugiuosi, kad didžiąją jo dalį pavyko realizuoti. Tačiau tai, kas liko, yra aiškus politinis motyvas, kalbant apie tų darbų tęstinumą.
Siekiant šią kryptį išlaikyti ir norint, kad gerasis įdirbis niekur nedingtų, nebeužtenka tiesiog būti technokratu Vyriausybėje ir užsiimti tų darbų realizavimu. Reikia tas idėjas ginti viešai ir turėti galimybę joms atstovauti Seime.
– Kalbate apie darbų tęstinumą. Jis bus įmanomas, jei po Seimo rinkimų liks ta pati – bent jau to paties branduolio – Vyriausybė. Kas, jūsų manymu, laimės Seimo rinkimus?
– Turbūt niekas negalėtų atsakyti į šitą klausimą. Dabar turime šansą, kad ta pati valdančioji dauguma formuos ir kitą Vyriausybę. Tai patvirtina ir naujausios apklausos. Turime tikėtis, kad Lietuvos žmonės pritars darbų tęstinumui.
– Su kuriomis partijomis planuojate formuoti valdančiąją koaliciją? Gedimino Kirkilo vadovaujama partija gali nebeturėti frakcijos Seime.
– Pagrindinis lūkestis būtų – centro kairės koalicija.
– O jūs pats pagal pažiūras esate centro kairės politikas?
– Sutikčiau su tokiu vertinimu.
– 2016 metų pavasarį pradėjote dirbti Investuotojų forume. Kaip tik tada socialdemokratų dauguma Seime labai norėjo ir stengėsi priimti naująjį Darbo kodeksą. Valstiečiai žalieji kodeksą kritikavo, o Investuotojų formumas, jei neklystu, gyrė. Kuriai pusei jūs tada pritarėte?
– Darbo kodekso ir socialinio modelio apskritai reforma buvo inicijuota ir beveik įgyvendinta Algirdo Butkevičiaus Vyriausybės. Pabaigė reformą dabartinė valdančioji dauguma. Teko dalyvauti įvairiuose formatuose ir pasisakyti ta tema, atstovaujant ir agentūrai „Investuok Lietuvoje“, ir asociacijai „Investuotojų forumas“.
Nemanau, kad Darbo kodeksas buvo blogas sprendimas ir sukėlė dramatiškų pokyčių darbo rinkoje, kurie būtų buvę neigiami darbuotojų atžvilgiu.
– Jūs manote, kad šis Darbo kodeksas – ne dešiniosios politinės minties produktas, bet geras centro kairiosios politikos pavyzdys?
– Didelius ir komplikuotus dalykus lengva apibūdinti skambiomis antraštėmis, kurios nebūtinai susijusios su faktiniais pokyčiais. Pasiūlytas socialinis modelis buvo lankstaus saugumo modelis, kurio pagrindinis principas buvo ne darbo santykių liberalizavimas ir darbuotojo atleidimo supaprastinimas, bet – darbo santykių pritaikymas prie teisės aktų.
Labai blogai, kai teisės aktai išgyvena didelį atotrūkį nuo realybės, o realus darbdavys ir darbuotojas nebeturi ryšio su įstatymu. Darbo kodekso senoji versija buvo smarkiai atitrūkusi nuo realybės – to, kas iš tiesų vyksta darbo rinkoje. Tas modernizavimas, kuris dažnai vadinamas liberalizavimu, ir buvo pagrindinė tema.
Man asmeniškai teko dalyvauti siekiant kompromiso tarp profesinių sąjungų ir darbdavių. Galiojančiame įstatyme yra tai, dėl ko buvo sutarta.
– Grįžtant prie FNTT tyrimo – ar gali susiklostyti tokios aplinkybės, kuriomis jūs vis dėlto nuspręstumėte atsistatydinti iš Vyriausybės pirmojo vicekanclerio pareigų?
– Tokį klausimą sau užduočiau, jei formuotųsi kokios nors naujos aplinkybės. Atėjęs į šitą darbą aiškiai sau pasakiau, kad niekada nesilaikysiu įsikibęs kėdės, nes ne postas yra tai, dėl ko čia atėjau. Man svarbu – darbai, ir jei matysiu, kad neturiu galimybių toliau dirbti, tai nebematysiu prasmės toliau toje kėdėje sėdėti.
Kartu tikiuosi, kad informacija, kuri pasirodys, bus objektyvi. Jei bus tik keliami klausimai, ir tie klausimai bus skirti net ne man, o kitiems asmenims, tai tikiuosi, jog tie kiti asmenys (kurie buvo atsakingi) ir išsklaidys esamas abejones.
Pokalbis įrašytas 2020-09-03