Ne ką mažesniu gausiausios valdančiosios jėgos komunikacijos akcentu tapo ir R. Karbauskio aiškinimai, kaip po rinkimų ketina elgtis Gintauto Palucko vadovaujami socialdemokratai. Politikas įsitikinęs, kad pastarieji ne tik atitrūko nuo vertybių, kurias jiems, kaip kairiesiems, priderėtų išpažinti, bet ir planuoja koalicijos formavimą su konservatoriais. Visgi politiko žeriama aštri kritika socialdemokratų vedamai politikai ir partijos lyderiams nereiškia, kad „valstiečiai“ bendro darbo su šia kairiąaą jėga neįsivaizduoja.
Pasak R. Karbauskio, „valstiečiai“ galėtų dirbti ir su konservatoriais, jei ne Gabrielius Landsbergis, kuriam, „valstiečio“ žodžiais tariant, trūksta „komandinio žaidimo“ įgūdžių.
„Atsidūrę priešpriešoje – mes tiesiog blogai vienas kito atžvilgiu jaučiamės“, – Eltos parengtame Seimo rinkimams skirtame interviu cikle sako „valstiečių“ lyderis.
Pokalbio metu R. Karbauskis taip pat paaiškino, kodėl, nepaisant kontroversiškų Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos lyderių užimtų pozicijų, „valstiečiai“ ir toliau juos laiko patikimais partneriais, kodėl pastaruoju metu paaštrėjo valdančiųjų ir Prezidentūros santykiai bei kodėl jis nemato problemos, kai paties draugu laikomas premjeras Saulius Skvernelis per ketverius metus taip ir neapsisprendė formalizuoti santykių su jį į premjerus atvedusiais „valstiečiais“.
Jūsų 2019 metais išsakytos savivaldos, Europos Parlamento ir prezidento rinkimų prognozės susilaukė daug dėmesio. Nemažai kalbėta ir apie tai, kad nė viena iš trijų rinkiminių prognozių neišsipildė. Prieš šiuos Seimo rinkimus, bent jau aš, negirdėjau jūsų, deklaruojančio, kad „valstiečiai“ laimės.
Aš mokausi iš klaidų. Įdomu kurios partijos pirmininkas nenori laimėti rinkimų – tokios nėra. Kai aš sakiau, kad mes laimėsime rinkimus – tai partijos pirmininkas turi užvesti savo partiją, turi duoti žinutę savo rinkėjams. Bet tai buvo pasukta truputį kita linkme – mes nelaimėjome nei vienų, nei kitų rinkimų, nei trečių. Tačiau visuose rinkimuose mes pagerinome savo partijos rezultatą. Jokia kita partija negali pasigirti, kad ji padvigubino rezultatą Europos Parlamento rinkimuose, 60 proc. savivaldybių rinkimuose, o prezidento rinkimuose mes gavome tiek balsų, kiek negavome Seimo rinkimuose 2016 m. Jei aš dabar kažką pasakysiu, tai vėl bus pasukta, todėl aš nieko nesakau. Sakau tik vieną dalyką: norint, kad Valstiečių žaliųjų sąjunga tęstų darbus ir užtikrintų, jog tas stebuklas – ekonomistų žodžiais, ir kosmosas – prezidento žodžiais tariant, tęstųsi toliau, mes turime būti valdžioje.
Bet jei po rinkimų būsite nebe tokie gausūs valdžioje arba apskritai būsite kaip jaunesnieji broliai sudarytoje valdančiojoje daugumoje, kurioje bus jau kita lyderiaujanti jėga? Tai taptų kliuviniu tęsti tai, ką jūs sakote?
Yra tik dvi alternatyvos, mano įsitikinimu: konservatoriai formuoja valdančiąją daugumą arba „valstiečiai“ formuoja valdančiąją daugumą. Jei kas nors bandys man įrodyti, kad šiandien gali būti trečias variantas, kad kažkas kitas formuos daugumą – tai manęs neįtikins. Mes stebime ir vienmandates apygardas, ir bendrą nuotaiką, ir taip toliau. Yra dvi ašys, kurios gali formuoti valdančiąją daugumą, nežinau tokio politologo, kuris pasakytų, kad yra trečioji ašis. Visi sako, kad gali būti gera Darbo partijos, socialdemokratų pozicija, kad jie gali būti labai svarbūs. Tai yra normalu. Tačiau trečios ašies nėra, ji neatsirado. Buvo šnekama, kad gal kažkas atsiras, kas neva vėl gelbės Lietuvą...
Mes iš jų nieko neatėmėme, žmonės mus pasirinko. Yra rinkėjai, kurie labai lojalūs vienai ar kitai partijai. Jei tu prisitrauktum tuos rinkėjus, tokiu atveju teoriškai gali sakyti, kad atėmei. Deja, LSDP niekada neturėjo tokio (didelio, lojalaus – ELTA) elektorato. Konservatorių elektoratas yra apie 18 proc. ir jis yra stabilus. Ir tai yra akivaizdu, kad tai jų elektoratas. Koks yra šiandien „valstiečių“ elektoratas – aš negaliu net pasakyti. Paprasčiausiai yra žmonės, kurie rinkimų dieną renkasi, jiems labai svarbi rinkimų kampanija ir visa kita. Mūsų pliusas šioje situacijoje yra tai, kad mes esame valdžia, ir mes galime šnekėti apie tai, ką mes padarėme ir tai ko nepadarėme per tą laiką ir kur dabar Lietuva yra. Tai yra pliusas. Mes turime geriausią ekonomikos situaciją Europos Sąjungoje ir vieną geriausių pasaulyje. Tai, kad šneka, jog Lietuva praskolinta, yra juokinga, nes pas mus skola yra mažiausia ES.
Bet Lietuvoje ji smarkiai išaugo ir dabar tarp ekonomistų ir apžvalgininkų pasigendama projekcijų, kaip skola bus valdoma.
Šnekėkime konkrečiai. Ekonomistai ekonomistams nelygūs: yra tie, kurie ketverius metus mus mala ir jie niekada kitaip nešneka, ir yra tokie ekonomistai kaip Mačiulis, Mauricas ir t.t. Ir jeigu jų pasiklausius – tai kas nors net gali pagalvoti, kad mes juos pasamdėme. Bet mes jų nesamdėme, jie yra nepriklausomi ekonomistai. Ir jie sako, kad tai yra stebuklas.
Jei šnekėtume apie valdymą – tai Lietuva šių metų pradžioje turėjo 1 mrd. 700 mln. eurų rezervą. Kada Lietuva yra turėjusi rezervų? Niekada, nes visi biudžetai iki mums ateinant buvo deficitiniai. Nuo 2018 m. visi biudžetai yra pertekliniai. Mes gyvename taip, kad išleidžiame mažiau nei surenkame. Kai kuriais skaičiais šiandien mes lenkiame praėjusius metus.
Grįžkime prie ankstesnio klausimo – sakote, kad kairėje negali būti alternatyvų „valstiečiams“. Tačiau ar tai nėra kalbėjimas iš siauros perspektyvos. Dabar taip, yra apklausos, „valstiečiai“ ir konservatoriai yra lyderiai. Tačiau situacija iki koronos viruso – sutiksite, „valstiečiams“ buvo kilusių realių rizikų patirti labai rimtų problemų rinkimuose. Ir pandemija tapo tam tikru išsigelbėjimo šiaudu.
Aš atsakysiu paprastai, naudodamas ministro Verygos pavyzdį. Prokonservatoriška propaganda – aš turiu teisę sakyti taip, kaip aš noriu... ir tame yra ir liberalai, ir socdemai – jų tikslas visada buvo suskaldyti „valstiečių“ frakciją... Pirmos, antros ir trečios bulvės. Propaganda ėjo per daugelį žiniasklaidos priemonių. Žiniasklaidos priemonės pyksta, kad mes uždraudėme alkoholio reklamą.
Bet mes tą turėjome padaryti. žmogus, kuris prieš 9 mėnesius buvo su didžiausiu minusiniu reitingu...
Jis ir dabar yra su dideliu minusiniu reitingu.
Paklausykite manęs... Vėl įsijungė propaganda, kuri buvo sustojusi koronaviruso krizės metu ir automatiškai, kas dieną, kas dieną... Kiekvieną politiką tai gali nukirsti. Taip, jūs esate teisus, jei nebūtų koronaviruso ir tos situacijos, kai atsirado tiesioginis eteris, kai žmonės pamatė Verygą be propagandos šnekantį... Taip, aš bijau, kad be viso to mus būtų sutrypę. Jie taip ir planavo.
Jeigu man būtų davę pasirinkimą, jei galėčiau aukoti viską, ką aš turiu dėl to, kad nebūtų koronaviruso – aš tai daryčiau. Bet negaliu. Tokio pasirinkimo nėra. Bet šioje situacijoje koronavirusas mums davė šansą parodyti tai, kaip mes valdome krizę, kaip mes tvarkome ir sveikatos, ir ekonomikos sistemą. Parodyti tai, ko nesugebėjo mūsų pirmtakai...
Pone Ramūnai, nebuvo tokios krizės anksčiau.
Atleiskite man krizė 2008-2009 m. buvo visiškai tokia pat.
Buvo visiškai kitokios krizės ištakos, vartojimas sustojo dėl labai skirtingų priežasčių.
Vienintelis skirtumas yra pinigų kaina. Mes dabar skolinamės praktiškai už dyką, o tada reikėjo mokėti kažkokias palūkanas. Kodėl Lietuva skolinosi už tokias palūkanas, kurios buvo tris kartus didesnės nei galėjome pasiskolinti? Grybauskaitė ir Kubilius gali atsakyti į ši klausimą.
Konservatoriai stabdė vartojimą, išgąsdino žmones, nieko nebandė remti tuo momentu. Esate girdėjęs tokį profesorių Shillerį?
Jūs jį labai dažnai cituojate.
Dažnai, nes mes su juo konsultavomės krizės metu, mes jo knygas skaitėme ir aš pats skaičiau, nors ir esu agronomas, o ne ekonomistas. Vienas iš pagrindinių dalykų, ką šis ekonomistas sako – tai yra naratyvas. Ne ekonominės priemonės, bet naratyvas. Jeigu formuosime teigiamą naratyvą, kad viskas bus gerai, kad valstybė padės, įsikiš – žmonės tuomet neįsibaimina ir nepradeda taupyti. Ir jei tą naratyvą valstybė sugeba įgyvendinti – krizė būna daug mažesnė, nes vartojimas nestringa.
Na bet dėl daugelio dalykų kilo diskusijų. Tarkime, pasiskolintų pinigų panaudojimas išmokant vienkartines išmokas...
Atleiskite man... Mums tikriausiai Nobelio premijos laureatai parašytų 10 už tai, ką mes darėme. Tik politikai gali sakyti, kad už 200 eurų kažkas norėjo nupirkti pensininkus. Jų už 200 eurų negalima nupirkti. Tai tiesiog yra tie žmonės, kurie tikrai vartoja. Jie nėra tie, kurie taupo. Pensijos yra tokios mažos, kad pensininkai, gavę 200 eurų, jų į sąskaitą nepadės. Jie juos suvartos.
Jūs kalbate, kaip Lietuva išplaukė. Grįžkime prie to, kaip „valstiečiai“ išplaukė. Pats sakote, kad būtų buvę nežinia kaip... Kokie „valstiečiai“ yra prieš šiuos rinkimus, lyginant su tuo, kaip buvo 2016 m. Kokie esminiai pokyčiai?
Esminis pokytis yra patirtis ir žinojimas, kas yra gerai ir negerai. Mes matome tai, ko mes nesugebėjome padaryti, tai, ką padaryti galėjome anksčiau.
Bet savo rinkiminėje kampanijoje jūs daugiau kalbate ne apie tai, kas buvo padaryta ar tai, ką ketinate padaryti – labai daug kalbos apie konservatorių darbus. Tas pats leidinys „Neliečiamieji“.
Aš tik sakau žmonėms, kad jie lygintų tai, kas buvo prieš 10-12 metų, su tuo, kas yra dabar, kad jie suprastų, jog ir valdžia prie to prisidėjo, kad šiandien mes turime pačią geriausią situaciją Europos Sąjungoje. Ir mūsų rinkimų kampanija nėra negatyvi. Jūs esate neteisus. Šnekėjimas apie „neliečiamuosius“ yra ryškus žingsnis. Viskas, kas ten sudėta, buvo skelbta daugybę metų.
Buvo Seimo laikinosios komisijos.
Viskas, kas ten yra ištirta, yra prokurorų parodymai, yra Seimo patvirtinti dokumentai, kurie yra paimti iš viešosios erdvės. Viskas buvo skelbta per ketverius metus, bet nė vienu atveju nebuvo pareikšta pretenzijų. Kodėl dabar visi sako, kad tai negatyvu? Kodėl niekas nesako, kad padarytuose veiksmuose yra neteisybė. Žmonės kelia paprastą klausimą – mes išleidome 400 tūkst. egzempliorių, ir mes leidžiame dar vieną leidimą dėl to, kad žmonės supranta skaitydami, kad tai yra tiesa.
Tačiau ar tai neparodo ir to, kad tai, dėl ko jus kritikavo ta pati opozicija ir konservatoriai, yra tiesa – jog jūsų politinis naratyvas yra ne kas kita kaip senų įvykių archeologija?
Matau, kad jūs mūsų laikraščio taip pat neskaitėte. Jei paimsite mūsų laikraštį, tai jis yra absoliučiai pozityvus. Mūsų klipai, mūsų visa rinkiminė kampanija yra visiškas pozityvas. Mes jokio žodžio blogo apie nieką nesakome. O šis veiksmas buvo tik dėl to, kad mes tiek daug darbo nuveikėme per 4 metus nagrinėdami klaidas... Kiek mes sykių kreipėmės į prokuratūrą ir kitas institucijas. Kodėl mes šį žurnalą pavadinome „Neliečiamieji“? Dėl to, kad tie žmonės gali daryti ką nori, jų niekas niekada netiria (...). Pabandykite tokį dalyką įsivaizduoti iš konservatorių ar liberalų pozicijų.
Bet mes turime „MG Baltic“.
Tai tokių dalykų nepagauti neįmanoma.
Vadinasi, nėra ir neliečiamų.
Jei Landsbergis paimtų dėžutę ir tai nufilmuotų teisėsaugos organai – juk nenuslėpsi nuo visos prokuratūros ar STT tokio įvykio. Bet jei matytų tik tie žmonės, kurie paskirti Dalios Grybauskaitės – tai dar neaišku, ar apie tai sužinotų.
Jūs esate vienas įtakingiausių Lietuvos politikų, dominuojamos partijos lyderis – nepagalvojat, kad tokios priešrinkiminės kalbos apie prokuratūrą, jūsų didelė kritika FNTT dėl pradėto greitųjų testų tyrimo nepadarys daugiau žalos. Nesukelsite dar didesnio nei yra nepasitikėjimo teisėsauga?
Mūsų žmonės klausia, kodėl visa tai, kas ten parašyta, nėra tiriama, mes sakome, kad visi atsisako tirti. Prokurorai, kurie norėjo tirti Visagino istorijas, jiems buvo uždrausta tirti (...)
Na, dėl šios istorijos generalinis prokuroras kitaip pasisakė. Jei laimėsite rinkimus, turėtumėte siekinių FNTT atžvilgiu, kad ji būtų pertvarkyta?
Šios institucijos vadovus skiria prezidentas ir bet kokiu atveju jo iniciatyvos teisė yra. Jei jis mano, kad viskas yra gerai – tokiu atveju taip ir bus. Nėra nei keršto, nei bandymo kažką veikti. Mes tik atkreipiame dėmesį.
Grįžkime prie jūsų partijos. Jūs jau daug komentavote, kas yra LVŽS kandidatas į premjerus, diskusijų dėl to jums nekyla, bet viešojoje erdvėje dar neatsakytas jūsų galimo posto klausimas, jei visgi liksite valdžioje. Ar keistųsi jūsų pozicija ir ar siektumėte, kad užimama pareigybė atpieptų jūsų realią įtaką ir atsakomybę.
Pabandykite suprasti, kad tai opozicijos pastovus šnekėjimas, kad aš nesu ten, kur turėčiau būti. Tai klausimas tam pačiam Landsbergiui – kodėl tu esi tuo, kuo tu esi. Jis yra seniūnas ir aš seniūnas.
Pirmiausia jis nėra valdantysis.
Klausimas yra kitas – jis galėtų būti Seimo pirmininko pavaduotojas. Tai aukščiausia pareigybė, kurią gali gauti būdamas Seime, jei esi opozicijoje. Bet kodėl jis nėra Seimo pirmininko pavaduotojas? Atsakymas yra paprastas – turint tokią didelę frakciją, kokia yra konservatorių ir „valstiečių“, norint užtikrinti Vyriausybės ar opozicijos sėkmingą darbą, reikia šią žmonių grupę padaryti vieningą. Ir man tai pavyko. Aš nesakau, kad jam nepavyko. Abi frakcijos dirbo savo darbą: viena užtikrino Vyriausybei užnugarį, kita dirbo kaip opozicinė frakcija. O kas mano vietoje tai būtų padaręs? Aš manau, kad kitiems būtų trūkę ir tam tikrų žinių, gal autoriteto ir įtakos
O jūs save labiau Vyriausybėje ar Seime įsivaizduojate?
Aš niekada nebuvau politikoje dėl to, kad man reikėtų kažkokių pozicijų dėl ambicijų.
Postai nebūtinai yra ambicijų patenkinimas – tai suteikia galimybę nuveikti konkrečius darbus.
Jei mes turime tam tikroms pozicijoms tinkamų žmonių, tai nereikia bandyti daryti to, ką kitas padarys geriau. Aš iš verslo tai atsinešiau.
Premjero atžvilgiu taip pat esama panašių „pakabintų“ klausimų. Jūs, aišku, sakysite, kad premjeras turi apsispręsti pats. Tačiau ar ketveri metai nėra pakankamas laiko tarpas, kuris leistų suprasti, kokia yra tavo politinė orientacija. Nebūtų kur kas paprasčiau, jei premjeras taptų LVŽS nariu?
Jeigu šiandien grįžtume ir pažiūrėtume visus įrašus gentvilų, landsbergių ir t.t., pamatytume, kad per pastaruosius ketverius metus mus su Sauliumi priešino ir skyrė.
Bet ir pats premjeras yra davęs užuominų – ir tai nebuvo žiniasklaidos interpretacija – kad nežinia, kaip su „valstiečiais“ bus ateityje.
Ketveri metai yra pakankamas laikas suprasti, kad visos kalbos yra tuščios.
Taigi jums esama situacija nėra jokia problema.
Niekada nemačiau. Pasakysiu kodėl: nuo tada, kai tapau LVŽS pirmininku, į partiškumą visada žiūrėjau labai ribotai. Aš pats pirmą sykį Seimo nariu tapau kaip nepriklausomas kandidatas (...)
Bet mes kalbame apie premjerą.
Tai tas pats dalykas, jeigu Saulius yra, o Saulius yra mano bendramintis ir, sakyčiau, – draugas... Nežinau, ar jis taip pat pasakytų, bet aš tai galiu pasakyti. Tai kam jam reikia to bilieto, kad aš jį ar kiti laikytų bendraminčiu. Mums nereikia, kad jis turėtų bilietą. Čia lygiai tas pats dalykas, kaip ir konservatorių partijoje yra Šimonytė. Ji yra įsitikinusi vyresniojo Landsbergio požiūrio teisingumu, ji Vytautą Landsbergį labai gerbia... Ir dabar klausimas, ar tai, kad ji neturi bilieto, yra problema? Ne, tai nėra problema. Kas supranta, kad ji nėra konservatorė? Nors, kai apie pažiūras pradedame kalbėti – tai ji iš tikrųjų yra liberalė.
O jei jau kalbame apie pažiūras. Dabar dažnai kalbate apie socialdemokratų ketinimus ir, pasak jūsų, suokalbiavimą su konservatoriais. Metate griežtą kritika socdemų lyderiams. Nebijote, kad rinkiminės kampanijos metu nubrėšite raudonas linijas ir socialdemokratai, kurie kaip ir 2016 m., ko gero, bus būtini formuojant centro kairės koaliciją, atsuks nugarą.
Aš žinau, kad jie yra susitarę ir, kad jie dalyvaus bendroje koalicijoje (su konservatoriais – ELTA). Aš esu tuo tikras ir aš niekuo nerizikuoju, nes aš žinau, kad jei aš esu neteisus ir visgi pasirodytų, kad yra kitaip – tokiu atveju aš vis tiek nerizikuoju... Aš jokiu atveju nerizikuoju. Jeigu aš klystu, tokiu atveju jie ateis po rinkimų ir sakys, kad norime sudaryti koaliciją.
Ir ką jūs sakysite?
Mes sakysime: prašau, šnekamės.
Prie stalo susėdus su LSDP gal ir išsiaiškinsite, bet kaip jūs visuomenei paaiškinsite? Jūs dabar sakote, kad socialdemokratai suliberalėjo, kad dirba ranka rankon su konservatoriais, kuriems dedikuoti „neliečiamieji“.
Aš sakau, kad balsuodami už socialdemokratus jūs išrenkate Šimonytę į premjerus. O ką aš turiu sakyti, jei taip yra. Jei aš galiu įrodyti, kad taip yra. Nors pas konservatorius ir LSDP yra labai daug skirtingų žmonių. Jei reitingavimas, kuris buvo konservatorių partijoje, būtų panašus į Seimo rinkimus... Jei žmonės balsuotų už tuos, kurie savo pažiūromis yra krikščionys demokratai, mes turėtume labai įdomią frakciją Seime, kuri būtų mums labai artima.
Bet detalės iš platesnio aparato neišimsi. Konservatoriai taip pat gali sakyti, kad ir su „valstiečiais“ dirbti galima, jei tarp jų nebūtų Ramūno Karbauskio ir Agnės Širinskienės.
Bet aš ne apie tai šneku, aš kalbu, kad konservatorių partijoje yra du liberalai, kurie veda rinkimus – Landsbergis ir Šimonytė. Jie net nebando vaidinti krikščionių demokratų. Pasakykite, kaip galima suderinti krikščionio demokrato vertybes su liberalų vertybėmis. Jos tiesiog nesiderina. Partija išgyvena tokį laikotarpį, kai jos lyderiai bando ją padaryti liberalia, o visi rinkėjai, kurie dar žino Vytautą Landsbergį, į ją žiūri kaip į krikščionių demokratų... Grįžkime prie Palucko – jis yra jaunasis konservatorius, jo istorija tokia. Aš suprantu, kad yra partijos pirmininko požiūris ir yra kitų narių požiūris. Kodėl aš apie tai šneku – todėl, kad į mane kreipėsi LSDP prezidiumo nariai, klausdami ar tiesa, kad pirmininkas su mumis šnekasi. Aš sakau, kad tai netiesa, kad mes nesišnekėjome apie tai 4 metus. Jis net savo partijos viduje bando aiškinti, kad nedirbs su konservatoriais. Aš suprantu Andriukaitį, kurio nuomonė išsakyta, kad tai yra neįmanoma. Taip, kolega Andriukaiti, tai neįmanoma, tačiau taip atsitiks (...).
Su manimi neina į debatus nei Landsbergis, nei Šimonytė, nei Paluckas. Jie yra kviečiami, tačiau jie nesutinka. Klausimas dėl ko? Dėl to,kad reikia paneigti mano argumentus. Jie tokių argumentų neturi. Jie sėdi tokioje situacijoje, kad jie negali paaiškinti žmonėms, kodėl antrajame ture jie rems vieni kitus. Jie niekaip nesugalvoja.
Tačiau apie jūsų argumentus, jei po rinkimų jūs dirbsite su socialdemokratais. Ką jūs rinkėjams pasakysite? Dabar sakote, kad socialdemokratai elgiasi taip, kaip socialdemokratams nederėtų, kad jie elgiasi kaip konservatoriai. Labai tikėtina, kad šios partijos lyderis nesikeis ir kad LSDP kursas po rinkimų nesikeis.
Jis visiškai priešingai aiškina Lietuvos žmonėms. Jis sako, kad mes būsime centro kairės koalicijoje, o ji be „valstiečių“ yra neįmanoma.
Bet ji ir be socialdemokratų bus, ko gero, neįmanoma.
Aš turiu galvoje jo žinutę rinkėjams – kad su konservatoriais mes nebūsime. Tai yra jo žinutė. Bet jis meluoja, aš tą ir bandau pasakyti. Nes jei jis sakytų tiesą, visi kiti faktai, kuriuos aš sudedu į visą virtinę įrodymų – jie būtų kitokie. Jeigu sąžiningai sako – tegu jis atsako į vieną klausimą – kaip jie elgsis antrame rinkimų ture, kai susidurs „valstiečių“ kandidatas ir konservatorių kandidatas. Bet koks kitas atsakymas, išskyrus, kad mes paremsime Valstiečių žaliųjų kandidatus netinka, jei tu sakai, kad mes būsime centro kairės koalicijoje.
Aš jums klausimą užduosiu, patikrinantį to, ką dabar sakote, validumą. Jeigu turėtumėte iniciatyvą formuoti valdžią – ar į komandą kviestumėte socialdemokratus, kurie, jūsų nuomone, veikia kaip konservatoriai. Ar tai būtų partija, su kuria bendros komandos nelipdysite?
Jeigu socialdemokratai, konservatoriai ir liberalai neturės pakankamai balsų sudaryti valdančiąją daugumą, tai akivaizdu, net neabejoju, kad LSDP ateis ir pasiūlys savo paslaugas. Be jokių abejonių, mes šnekėsime, nes mes labai gerai suprantame, ką reiškia dirbti su tokiu balsų skaičiumi, kokį mes dabar turime.
Apibendrinkime, jūs sakote, kad dabartiniai jūsų pareiškimai LSDP atžvilgiu nėra raudona lemputė, rodanti, kad partija, dėl pernelyg didelio liberalumo, netinka.
Ir konservatorių atžvilgiu aš tokio pareiškimo nedaryčiau. Labai sunku įsivaizduoti koalicijoje Laisvės partiją, nes vienas iš pagrindinių jos šūkių yra įteisinti narkotikus. Labai sunku įsivaizduoti, kaip būtų galima suderinti pozicijas.
Stabtelkime prie konservatorių. Šis Seimas apskritai buvo pažymėtas „valstiečių“ ir konservatorių akistata. Konfliktai ir laikinosios tyrimo komisijos sudegino daug laiko.
Konservatorių prasme buvo tyrimas dėl krizės. Ir tai buvo labai vertingas sprendimas.
Bet buvo ir Širinskienės komisija. Bet kaip jūs vertinate pačią akistatą. Jei sakote, kad koalicija sunkiai įsivaizduojama, bet įmanoma – tai tiltai nėra sudeginti?
Aš galiu įdomiai atsakyti į šį klausimą: jeigu Landsbergis žaistų krepšinį, tai pastarųjų ketveių metų istorija būtų kitokia. Ir dabar paaiškinu, kodėl. Su tais vaikinais iš konservatorių partijos, kurie žaidžia krepšinį, mes puikiai sutariame. Kasčiūnas, Kupčinckas ir t.t. Mes, matydami vienas kitą salėje, ir atsidūrę šioje priešpriešoje – mes tiesiog blogai vienas kito atžvilgiu jaučiamės. Landsbergis neturi vieno dalyko... Aš gyvenime esu žaidęs visokiose komandose, o jam trūksta to dalyko... Jis neturi įgūdžių suprasti, kad vienas ar kitas žaidėjas (komandoje – ELTA) gali būti tavo konkurentas pozicijoje – tu gynėjas ir dar yra du gynėjai – bet tai yra tavo komanda.
Kitaip tariant, permanentinio konservatorių ir „valstiečių“ ginčo priežastis yra Gabrielius Landsbergis?
Galima sakyti, kad aš esu priežastis, bet iš tikrųjų priežastis yra požiūrių skirtumas. Jeigu kalbėtume apie mano požiūrį, tai mes galime dirbti ir su konservatoriais, ir Liberalų sąjūdžio žmonėmis. Bet kada elementariai bandoma padaryti, kad tavęs tiesiog neliktų... Jų pagrindinė rinkiminė žinutė, kad mes viską atšauksime ir panaikinsime...
Uždarant koalicijos klausimą. Po visų skandalų su Lietuvos lenkų rinkimų akcija-Krikščioniškų šeimų sąjunga: Jedinskio ir Tomaševskio pasisakymai dėl Baltarusijos, Rozovos klausimas. Ši partija, einanti su tais pačiais žmonėmis, vedama jų – jums vis dar yra patikimas partneris?
Kai kuriais klausimais mūsų nuomonė – tik ne Jedinskio pasisakymo prasme – sutampa su Lietuvos lenkų rinkimų akcijos. Dažniausiai vertybiniu atžvilgiu. Šių keistų Jedinskio pasisakymų apie Baltarusiją mes niekaip nesuvokiame... Bet mes partijos klausėme – ir jie balsavo Seime dėl rezoliucijų. Yra tik vieno žmogaus pasisakymai. Taip, jis yra sąrašo lyderis. Keista, bet jo pasisakymai prieštarauja tam, ką daro pati partija balsuodama Seime.
Baltarusijos klausimas juk išryškino aiškias vertybines skirtis: Jedinskis, yra ir Rozova – ji liko frakcijos nare. Nėra jums keista, kad štai Landsbergis trukdo „valstiečiams“ ir konservatoriams bendradarbiauti, o sąrašo lyderis Jedinskis – ne.
Mes kalbame apie skirtingus dalykus: mes kalbame apie darbą Seime ir įstatymų priiminėjimą, ir apie vieno Seimo nario požiūrį į kažkokį klausimą. Jūs man atsakykite į kitą klausimą – Lukiškių aikštė (...).
Mes kalbame apie Baltarusiją.
Klausimas dėl Jedinskio pasisakymo ir bandymo sakyti, kad to žmogaus pasisakymas turi būti priežastis mums išeiti iš koalicijos arba juos pašalinti... Tai jeigu jie būtų balsavę Seime ne kaip visi kiti dėl rezoliucijų – ne dėl vienos rezoliucijos Baltarusijos klausimu... Būtų kilęs klausimas.
Bet jie dėl kitų rezoliucijų visai nebalsavo.
Pagrindinė rezoliucija buvo pirmoji.
Pabaigai santykiai su Prezidentūra – kodėl kritiką skiriate patarėjams, o ne prezidentui. Buvo įvairiausių dalykų: VGT, FNTT, Narkevičiaus tyrimas.
Prezidentas yra žemaitis – užsispyręs žmogus. Jis pakeitimus savo komandoje jau darė ir atitinkamai mes bandome pasakyti... Aš kelis kartus kartojau, kad nesuprantu, kur yra prezidento ir kur yra patarėjo nuomonė. Kelis sykius pagavau, kad patarėjas sakė savo nuomonę, o ne prezidento...Jei dabar imtume patarėją viešiesiems ryšiams – Jasiulionį. Aš atvirai sakau, kad tonas mūsų atžvilgiu pasikeitė. Kai buvęs Kubiliaus patarėjas viešiesiems ryšiams tampa prezidento patarėju, kitaip būti negali. Tai yra konservatorių žmogus.
Bet ką reiškia tai, ką sakote? Prezidentas, jūsų nuomone, siunčia kažkokią žinutę?
Nežinau, kaip jis pasirenka, bet pasirinkti žmogų, kuris net nebando būti neutraliu viešojoje erdvėje... Jis atvirai savo poziciją išsakydavo anksčiau. Pamenu kelias (R. Jasiulionio vestas – ELTA) laidas, kuriose man teko šnekėti. Tai jis neslėpė, kad mūsų nemėgsta, nekenčia... Šioje situacijoje vienintelis klausimas – ką tai reiškia prezidento tarnybai. Tai prezidentui spręsti. Gal jam tiesiog norėjosi, kad jo retorika mūsų atžvilgiu pasikeistų ir pasidarytų labai kritiška.
Bet kodėl jis to galėtų norėti? Gal yra tam priežasčių?
Negaliu atsakyti, gal kiti patarėjai, kitas ratas siūlo kitus patarėjus.
O gal prezidentas tiesiog jumis nusivylė.
Gal, negaliu pasakyti, kad negali. Klausimas yra vienas – mes tikrai nekonfrontavome ir šiandien aš manau, kad santykis tarp prezidento ir valdančiosios daugumos yra darbinis. Jeigu lygintume su Grybauskaitės laikotarpiu – tai yra kosmosas, gerąja prasme.
O kad nuomonės išsiskiria... Tai natūralu. Pavyzdžiui, dėl Virginijaus Sinkevičiaus tapimo Europos komisaru. Šio žmogaus prezidentas nenorėjo, jis norėjo visai kito žmogaus. Tačiau, kadangi tą sprendimą priiminėjo ir Seimas, sprendimas buvo toks, koksp yra. Tai nėra paslaptis, prezidentas taip pat pasakytų, kad siūlė kitą kandidatūrą. Ir čia mūsų nuomonės skyrėsi.
Iš savo patirties, kaip įsivaizduojate Prezidentūros darbą su centro dešinės valdžia, jei po rinkimų tektų? Kaip prezidentui sektųsi kalbėtis su Gabrieliumi Landsbergiu?
Sunku pasakyti, bet yra vienas dalykas... Prezidentas yra žemaitis ir aš esu žemaitis. Mes labai gerai jaučiame vienas kitą kaip du žemaičiai. Gal kai kuriais klausimais ir įsiremiame kaip kokie ožiukai. Landsbergis nėra žemaitis... Mano įsitikinimu, Landsbergis neturi jokio vertybinio pagrindo – jis yra liberalas.
Tai ir yra vertybinis pagrindas.
Sutinku, kad tai vertybės, bet jos prieštarauja prezidento vertybėms, prezidentas nėra liberalas, jis šeimos atžvilgiu nėra liberalas. O mes dėl vertybinių dalykų nesiginčijame, tik dėl sprendimų kelių ir žmonių. Bet ne vertybių. O prezidentas ir Landsbergis, ko gero, susikirstų vertybių prasme.