Jaukiame biure Vilniaus Žirmūnų loftuose dirbantis verslininkas tvirtai teigė, kad ne tik studijos ar socialinė aplinka, bet ir verslas padėjo suformuoti jo pasaulėžiūrą.
J. Janausko vadovaujama įmonė demonstruoja įspūdingus rezultatus, visame pasaulyje turi milijonus klientų, o prieš porą metų jie sulaukė net 25 mln. Eur investicijos iš Vokietijos. Sėkmingas verslininkas pasidalino ir keliais patarimais, kaip studijų kryptį rinktis tiems, kas dar nestudijavo.
– Daugumai jūs esate žinomas kaip sėkmingas verslininkas, įkūręs „Vinted“. Kaip ir kada sugalvojote įkurti savo verslą?
– Viskas įvyko savaime. Judėjimo idėja užsimezgė 2008 m. Lietuvoje. Istorija paprasta: „Manodrabuziai.lt“ bendraįkūrėja Milda Mitkutė kraustėsi į Vilnių ir pati nustebo, kiek daug drabužių turi sukaupusi. Skirtingai nei gimtajame Kaune, čia ji dar neturėjo daugybės draugių, su kuriomis būtų galėjusi mainytis ar dovanoti drabužius, tad sumanė tą daryti internetu. Milda papasakojo savo idėją man ir tada mes sukūrėme svetainę „Manodrabuziai.lt“.
Pirmaisiais metais svetaine rūpinomės laisvalaikiu, neturėjome investicijų, biuro ir komandos. Visgi pastangų užteko, kad „Manodrabuziai.lt“ sparčiai populiarėtų Lietuvoje, o visai netrukus atrastų gerbėjų ir užsienyje. Pirmiausia su draugų pagalba sukūrėme vokišką svetainės versiją, vėliau – ir čekišką.
Pradėjus plėtrą užsienio šalyse prie mūsų prisijungė pirmasis investuotojas, verslininkas Mantas Mikuckas.
– Šiandien pas jus dirba daugiau nei 150 darbuotojų. Su kokiais iššūkiais dažniausiai susiduriate?
– Mūsų įmonėje svarbūs keli elementai, kurie lemia veiksmų kryptingumą ir efektyvumą. Vienas iš pagrindinių iššūkių – suvienyti žmones judėti viena ir ta pačia kryptimi. Tą kryptį formuojame kartu su vadovų komanda. Visa „Vinted“ komanda – tai lyg laivas, kuris plaukia į vieną tašką, ir labai svarbu, kad visi irkluotų į vieną pusę. Todėl mums svarbi vidinė įmonės kultūra ir komunikacija. Turime įvairių įrankių ir praktikų, kurios padeda užtikrinti, kad komanda judėtų kryptingai ir sklandžiai.
– Kaip motyvuojate savo darbuotojus?
– Siekiame, kad kiekvienas žmogus jaustų savo ir jo komandos indėlio vertę. Darbuotojams suteikiame pilną laisvę, nesikišame į jų dienotvarkę. Svarbiausia yra visiems aiškiai suvokti įmonės, savo komandos ir savo asmeninius tikslus ir jų pasiekti. Kaip, kiek laiko, su kokia komanda ir kada žmonės dirbs, paliekame spręsti patiems žmonėms, ir jie tai vertina.
Žmogiški santykiai mums irgi ypač svarbūs, todėl daug dėmesio skiriame komandos formavimui, artimai bendraujame.
– Ar sunku buvo apsispręsti, ką studijuoti? O gal įstojote ne ten, kur norėjote?
– Nebuvo. Susidomėjau programavimu ir kompiuteriais, kai dar buvau trečioje klasėje. Man tai buvo laisvalaikio praleidimo forma. Man nuo vaikystės labai patiko protinė veikla, nes protas įgalina kurti labai daug dalykų, kuriuos riboja nebent vaizduotė. Iš pradžių sukūriau kelis žaidimus sau, vėliau keletą programėlių, kurios buvo naudingos žmonėms, ir jau nuo tada galvojau, kad galiu sukurti daug kitų puikių ir naudingų dalykų ne tik artimiems žmonėms, bet ir tiems, kurių nepažįstu.
Būdamas keturiolikos metų sukūriau apskaitos programinę įrangą, kuria iš pradžių naudojosi mano mama, o vėliau ji pasirodė įdomi vienai įmonei, kuri ją ir nupirko ir aš toje įmonėje įsidarbinau. Taip prasidėjo mano karjera.
– Ar sulaukiate klausimų iš studijas besirenkančių žmonių? Kokį patarimą galėtumėte duoti neapsisprendžiančiam jaunuoliui?
– Taip, tokių klausimų sulaukiu gana dažnai. Mano patarimas visą laiką yra tas pats: rinktis programas, kurios atrodo prasmingos ir įdomios tam, kuris jas renkasi, o ne tam, kuris jas rekomenduoja. Todėl siūlau labiau vadovautis savo vidiniu jausmu ir teigiamomis emocijomis.
Labai nerekomenduoju vadovautis potencialiu programos finansiniu kriterijumi, nes sėkmingiems žmonėms finansinis klausimas išsisprendžia automatiškai.
– Už ką labiausiai esate dėkingas universitetui, turint omeny dabartinį darbą?
– Esu dėkingas už paskaitų įvairovę. Visada maniau, kad kiek mažiau su studijų dalyku susijusios paskaitos yra pačios vertingiausios, nes plečia studento pasaulėžiūrą ir moko dirbti su nežinomybe nepatogioje zonoje. Žinoma, įgytos žinios yra labai svarbios, jos pravertė darbe, o analitinis protas visad tarnauja sprendžiant verslo problemas.
Esu dėkingas, kad sutikau daug dėstytojų ir studentų, kurių skirtingos asmenybės man atvėrė akis. Paauglystėje daug laiko praleidęs prie kompiuterio, universitete susidūriau su tokia žmonių įvairove. Universitete ne tik mokaisi, bet ir gyveni, kuri ryšius, stebi kitus, analizuoji.
– Šiandien daug jaunų žmonių klausia savęs, kaip tapti sėkmingu ir laimingu žmogumi. Kokia visgi yra sėkmės formulė, jūsų manymu? Kokį patarimą duotumėte jauniems žmonėms?
– Aš manau, kad laimė ir pozityvumas Vakarų visuomenėje yra šiek tiek pervertinti dalykai. Gyvenimas yra turtingas įvairių dalykų ir aš labiau kviesčiau ieškoti prasmės nei sėkmės ar laimės. Visi gyvenime nutinkantys dalykai turi prasmę, ir siūlau atsakymų ieškoti juose, nesvarbu, ar įvykiai teigiami ar neigiami.