Kad ir kaip marksistiškai ar socialistiškai skambėtų siūlymai labiau apmokestinti turtingiausius gyventojus, vis tik ši tema šiandien yra viena populiariausių Vakaruose.
Mokesčiai – vienintelė priemonė
2013 m. prancūzų ekonomisto knyga „Kapitalas XXI amžiuje“ tapo dar neregėtu tokio žanro knygos bestseleriu. Akademinės ekonomikos tematikos knygos niekada neprasimušdavo į geriausiai parduodamų knygų dešimtukus, bet 2014 m. ji tapo pirma perkamiausia knyga JAV ir Didžiojoje Britanijoje „Amazon“ prekybos platformoje. Nors gimtinėje pardavimai ėjosi prasčiau, T. Piketty sėkmė anglosaksiškame pasaulyje – fenomenali.
Knygos sėkmė greičiausiai neatsitiktinė: po 2008 m. ekonominės krizės, nepaisant to, kad visos visuomenės grupės prarado daug santaupų ir turto, turtinė nelygybė pasaulyje ne tik, kad nesumažėjo, bet net ir išaugo. Kol valstybės iš lėto laižėsi žaizdas, „veržėsi diržus“ ir kitaip bandė kapstytis iš ekonominės duobės – turtingiausi planetos gyventojai toliau sparčiai turtingėjo.
T. Piketty savo knygoje tapo pirmuoju po krizės, kuris aiškiai įrodė, kad turtinė nelygybė šiandieniniame pasaulyje yra milžiniška ir toliau didėja. Ekonomistas ragino neatidėlioti problemos ir kuo skubiau ją spręsti pasauliniu mastu, o geriausia ir netgi vienintele priemone tai padaryti jis įvardijo mokesčius, o tiksliau: globalų 10 proc. turto mokestį visiems pasaulio turtuoliams.
JAV, kuriose noras tapti ir būti turtingu (ir tuo didžiuotis) daugeliui gyventojų įaugęs į kraują, šis siūlymas buvo tarsi šokas. Tačiau už Atlanto T. Piketty net du metus tapo dažnai kviečiamu svečiu į pokalbių laidas ir interviu, skaityti pranešimus konferencijose ir t.t. Žurnalas „Vanity Fair“ autorių netgi pakrikštijo „ekonomikos roko žvaigždės“ titulu. 2014-2015 m. JAV ir D. Britanijos intelektualinė spauda mirgėjo nuo T. Piketty portretų, nors Lietuvoje jis buvo mažai girdimas.
Pasauliui toliau neriant į nelygybę, T. Pikkety iškeltos idėjos visgi paskatino plačią diskusiją apie mokesčius ir jų vengiančius turtingiausius pasaulio žmones. Garsus JAV milijardierius Warenas Buffetas taip pat paragino savo šalies Vyriausybę kelti mokesčius turtingiesiems, o jo frazė „kodėl aš moku mažiau mokesčių, nei mano sekretorė“ tapo puikiai problemą iliustruojančiu teiginiu.
Stanfordo Universiteto (JAV) prof. Josephas Bankmanas savo straipsniuose nuodugniai bandė atsakyti į T. Piketty iškeltą klausimą: ar tikrai mokesčiai yra vienintelė galimybė realiai sumažinti turtinę nelygybę. Naudodamas skirtingus ekonominius modelius jis teigia, kad yra būtent taip – jokios kitos priemonės, esančios, valstybės rankose, negali reikšmingai sumažinti nelygybės taip kaip mokesčiai. Biudžeto perskirstymai ar mokesčių mažinimas mažiau uždirbantiems kompiuteriniuose modeliuose galiausiai vis tiek baigdavosi didesne pajamų nelygybe. Tiesa, prof. J. Bankmanas nesutiko, kad tam reikalingas „plokščias“ 10 proc. mokestis už turtą, jo manymu galima būtų taikyti bent 6-10 skirtingų mokesčių už įvairias pajamas ir kapitalo rūšis bei taikyti progresyvumą.
Tarptautinis valiutos fondas (TVF)taip pat pareiškė, kad šalys turėtų labiau apmokestinti turtą ir kapitalą, nes auganti turtinė nelygybė pasauliui jau grasina dideliais socialiniais neramumais ir netgi revoliucijomis. Socialiniai neramumai Arabų pavasario metu, Maidano įvykiai Ukrainoje, TVF nuomone, yra didžiulės turtinės nelygybės pasekmės. TVF neretai būna ta organizacija, kuri gina didžiausių pasaulio bankų interesus, tad toks jų pareiškimas buvo kiek netikėtas.
Didžiausia problema – mokesčių rojai
T. Piketty siūlydamas visuotinį pasaulinį mokestį iš tiesų palietė labai svarbią ekonomikos vietą: jeigu vienos šalys ryšis drastiškai didinti mokesčius, kitos nuspręs juos sumažinti ir kapitalą persivilios pas save. Tai įrodo ir ES paradoksas, kai Kipras ir Liuksemburgas surenka nepalyginamai daugiau turto mokesčių nei kitos šalys, kuriose tie mokesčiai didesni. Būtent šios šalys yra įvardijamos kaip didžiausi mokesčių rojai ES.
Visos šalys konkuruoja dėl užsienio investicijų, todėl vienas ar kitas lengvatas taiko visos šalys. Tai akivaizdu ir Baltijos regione, kur Latvija sudarė lengvatines sąlygas mokesčius mokėti buvusių sovietinių respublikų milijonieriams, o Estija užsienio kompanijas vilioja įvairiomis lengvatomis, nuliniu pelno mokesčiu, jei pelnas reinvestuojamas ir t.t. Tad tikėtis, kad kas nors norės savo noru atsisakyti ateinančių užsienio įplaukų – labai nerealu. Kai šiuolaikiniame pasaulyje perkelti verslą ir turtą į kitą šalį trunka vos kelias dienas – sunku tikėtis, kad gali būti kitaip.
Siūlymai kovoti su mokesčių vengimu ir rojais nuskambėjo ir iš su skurdu kovojančios organizacijos „Oxfam“ kreipimosi į pasaulio lyderius. Organizacijos vadovė Angela Corbalan sako, kad pasauliniu lygmeniu būtina siekti panaikinti sąlygas įsigalėjusiam kapitalo mokesčių vengimui.
„Pažaboję mokesčių vengimo problemą, turėtume daugiau lėšų sveikatos apsaugai ir švietimui. Tai labai svarbu, siekiant kovoti su nelygybe. Mes taip pat siūlome įteisinti minimalų atlyginimą, vienodą atlygį už darbą vyrams ir moterims, užtikrinti skurdžiausiųjų apsaugą“, – teigia A. Corbalan.
Kova su vengėjais – prasidėjusi
Didžiulės tarptautinės kompanijos ir pavieniai asmenys pasinaudodami mokestinėmis lengvatomis, mokesčių rojais ir įvairiomis teisinėmis spragomis geba išvengti arba nuslėpti nuo mokesčių inspektorių įspūdingas sumas. JAV šiuo metu vyksta dešimtys bylų, o tyrėjai įvardija milijardines sumas, nuo kurių nesumokėta vidutiniškai apie 35 proc. mokesčių.
Europos Komisijos skaičiavimais, mokesčių vengėjai ES kasmet nesumoka net 1,1 trilijono eurų mokesčių. ES taip pat yra pradėjusi kelias bylas prieš garsias tarptautines kompanijas, kaip „Google“, „Microsoft“, „Apple“, „Starbucks“ ir kt.
Australijos Vyriausybė 2016 m. gegužę pradėjo milžinišką tyrimą, kuris apima 30 tarptautinių kompanijų (ta pati puokštė: „Google“, „Starbucks“, „Apple“, „Microsoft“, „Amazon“ ir kt.) dėl mokesčių vengimo. Spaudoje rašoma, kad sėkmės atveju kompanijoms būtų skirta dešimtys milijardų dolerių baudų. Australijos finansų ministras Joe Hockey paskelbė, kad šis tyrimas pasižymės „geriausia JAV ir ES tiesine praktika“.
„VP Market“ pavyzdys rodo, kad globalios mokesčių problemos pasiekė ir Lietuvą. Šiuo metu vyksta patikrinimai ir teismai, po kurių turės paaiškėti ar Lietuvos prekybos milžinė iš tiesų nuslėpė didžiules sumas nuo mokesčių inspekcijos.
Iš pirmo žvilgsnio atrodo, kad visas šalis vienija noras kovoti su mokesčių vengėjais, bet realybė ta, kad, pavyzdžiui, JAV daugelyje valstijų egzistuoja 35 proc. pelno mokestis, tuo tarpu Airijoje – tik 12,5 proc. Kai JAV kompanijos nusprendžia ten iškelti būstines ir mokėti mokesčius: nei Airija, nei ES, suprantama, neprieštarauja, nes tai suvokiama, kaip konkurencija dėl investicijų. Sunku būtų tikėtis, kad ES imtų ir atsisakytų investicijų, dėl JAV gerovės. Lygiai tas pats galioja ir atvirkščiai.
Apmokestinimas – neišvengiamas?
Verslo poziciją gana gerai apibūdina ilgamečio „Microsoft“ vadovo Billo Gateso žodžiai: „Man svarbi turtinė nelygybė, noriu prisidėti prie jos mažinimo, bet tikrai nenoriu mokėti daugiau mokesčių.“
Verslininkai teigia, kad valstybės turėtų mažiau gaišti laiko ieškant mistinių nesumokėtų mokesčių ir tenkintis mokamais PVM, socialinio draudimo ir kt. mokesčiais, džiaugtis kuriamomis darbo vietomis, o joms leisti veikti laisvesnėmis rinkos sąlygos. Esą pinigai vienu ar kitu būdu vis tiek grįžta investicijų ir naujų darbo vietų pavidalu.
Pastaroji nuomonė pasaulyje buvo vyraujanti, kai buvo kalbama apie ekonomikos augimą. Ekonomistai tai įvardija „trikle-down“ („lašėjimo“) terminu: šios politikos šalininkai sako, kad duokime daugiau pinigų turtingiesiems, verslui ir jie vienaip ar kitaip jais pasidalins su visais.
Visgi naujausi Eurostato duomenys rodo, kad Lietuvoje darbo užmokesčio apmokestinimo tarifas buvo 31,9 proc., o kapitalo – tik 9,8 proc. Pastarasis rodiklis yra vienas mažiausių ES. Duomenys taip pat atskleidžia, kad kapitalo mokesčiai Lietuvoje sudarė vos 3,8 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), o ES vidurkis – 8,2 proc. Tuo tarpu iš darbo mokesčių surinkta mokesčių –12,6 proc. BVP. Nors tai taip pat mažiau nei ES vidurkis (20,1 proc.), skirtumas Lietuvoje tarp darbo ir kapitalo mokesčių įnašo į šalies biudžetą yra daug didesnis nei ES. Pagal valstybės pajamas iš kapitalo mokesčių ir BVP santykį Lietuva yra 24 vietoje ES – dar vienas rodiklis, pagal kurį esame Bendrijos dugne.
Ekonomistai sako, kad pajamų mokesčio mažinimas, ir laipsniškas kapitalo apmokestinimo didinimas darytų teigiamą įtaką gyventojų turtinei lygybei. Kita vertus, sparčiai didinant kapitalo pajamų mokestį, nukentėtų verslo aplinka. Jeigu valdžia staiga imtųsi drastiškų priemonių kelti kapitalo mokesčius, gerokai išaugusios sąnaudos mažintų daugumos įmonių pelningumą. O tai neigiamai paveiktų užsienio investicijas – šalis taptų mažiau patraukli tarptautinėms korporacijoms.
T. Piketty siūlydamas 10 proc. turto mokestį siūlo jo neįvesti staiga, o sudaryti aiškų planą: kasmet didinti bent po kelias dešimtąsias procento dalies ir taip jį pasiekti. Svarbu, kad tai vyktų pasauliniu mastu, todėl nei verslas, nei fiziniai asmenys negalės išvengti mokesčio, o šalys dėl investicijų galės konkuruoti kitais aspektais.
TVF analitikai nepateikia kiekvienai šaliai unikalaus sprendimo, tačiau siūlomos priemonės agresyviau taikyti turto apmokestinimą bei „progresuojančius“ asmens pajamų mokesčius, kurie didėtų priklausomai nuo pajamų kilimo.
Lietuvos viešojoje erdvėje taip pat periodiškai iškyla temos dėl nekilnojamo turto, prabangos ir kito turto apmokestinimo – daugelyje šalių tokie mokesčiai egzistuoja ir ekonomistas Raimondas Kuodis, interviu LRT.lt teigė, kad „tik laiko klausimas, kada jie Lietuvoje bus įvesti“.
Taigi, mokesčių klausimas globaliame pasaulyje nebėra atskirų valstybių politikos klausimas. Kaip rašo T. Piketty: tai visos kapitalistinės sistemos ateities klausimas.