Tokios galios vėjo elektrinių parkas Baltijos jūroje gali pagaminti apie 2,5–3 TWh per metus – tai yra beveik ketvirtadalis dabartinio Lietuvos suvartojamo elektros energijos poreikio. Skaičiuojama, kad į tokio galingumo vėjo parkus bus pritraukta iki 1 mlrd. eurų privačių investicijų.
„Plėtojama vėjo energetika jūroje atveria didesnes galimybes. Šis planuojamas parkas yra ambicingas ir didelis, bet jis toks ir turi būti, nes tik veikiant masto ekonomikai, jis gali būti ekonomiškai įgyvendinamas“, – sako Lietuvos vėjo elektrinių asociacijos direktorius Aistis Radavičius.
Vėjo energetika turi didelį potencialą
Planuojama, kad pirmieji jūrinio vėjo aukcionai galėtų būti surengti 2022–2023 m., instaliuota galia iki 2030 metų galėtų siekti 700 MW. Vis dėlto, siekiant užtikrinti efektyvią jūrinio vėjo energetikos plėtrą, svarbu sureguliuoti įstatyminę bazę. Pasak A. Radavičiaus, tik suformavus palankią investicinę aplinką, sudarius tinkamas sąlygas prisijungti prie elektros perdavimo tinklų, sukūrus patrauklų skatinimo modelį galėsime tikėtis gerų rezultatų.
„Tikrai negalime sakyti, kad tik pradedame atrasti vėjo energetiką, einame kryptingai šioje srityje. Lietuva savo regione vėjo energetikoje yra nemažai pasiekusi. Esame tarp dešimties Europos valstybių, kurios procentiškai nuo bendro suvartojimo, pagamina daugiausiai elektros iš vėjo, todėl drąsiai galiu sakyti, kad esame pažangūs vidutiniokai vėjo energetikos srityje“, – teigia A. Radavičius.
Jūroje – sąlygos palankesnės nei sausumoje
Visgi, nuo tokių šalių kaip Ispanija, Vokietija, Airija ar Danija, pasak pašnekovo, Lietuva vis dar atsilieka, tačiau tapti vienais iš lyderių šioje srityje yra Lietuvos siekiamybė, nes vėjo energetika turi didelį potencialą. Tokioms prielaidoms pagrindą sudaro tai, kad jūroje yra daug geresnės sąlygos nei sausumoje – nėra kalnų, kitų reljefo ar administracinių ypatybių, kurios apsunkina sausumos vėjo elektrinių statybų. Jūroje to nėra, čia plotai yra dideli, jų neriboja gyvenvietės.
Kaip teigia A. Radavičius, čia ir vėjas stipresnis bei pastovesnis nei sausumoje. Jeigu sausumoje vėjo elektrinių Lietuvoje efektyvumas siekia 30 proc., tai jūroje, kaip deklaruoja gamintojai, siekia net 50–60 proc.
„Jūrinė energetika – jauna energetikos sritis su didelėmis perspektyvomis. Geografija teritorijų, kuriose plėtojama jūrinė energetika, toliau plečiasi. Tai rodo, kad potencialą matome ne tik mes. JAV, Taivanas, Kinija – vis daugiau šalių investuoja į jos plėtrą“, – sako Lietuvos vėjo elektrinių asociacijos direktorius.
Vienas iš ambicingiausių planų Europos Sąjungoje
Neseniai atlikta išsami studija tik patvirtina šios srities potencialą, kadangi Europos Sąjungoje (ES) iki 2050 m. jūrinės energetikos pagaminta energija, kaip teigiama studijoje, gali siekti 450 GW, kai šiuo metu siekia 20 GW. Neabejojama, kad jūrinė energetika bus svarbiausia energetikos rūšis ateityje.
Be to, svarbą šiai energetikos rūšiai suteikia ir tai, kad dar iki 2030 m. ES bendrai siekia 32 proc. suvartojamos energijos iš atsinaujinančių energijos šaltinių, o Lietuva yra pateikusi planus pasiekti net 45 proc. suvartojimą. Tai vienas iš ambicingiausių planų ES, kuriuo numatoma labai smarkiai padidinti tiek saulės, tiek vėjo energijos plėtrą bei turėti 700 MW vėjo elektrinių parką jūroje.
„Be jūrinės energetikos tokių tikslų nepasieksime, kadangi čia užtikrinama tolimesnė energijos gavyba, be to ji puikiai papildo saulės šviesos energiją. Paprastai, kai vėjas pučia, saulė mažiau šviečia ir atvirkščiai. Šie energijos šaltiniai tarpusavyje puikiai balansuoja“, – sako A. Radavičius.
Taigi, brėžiamiems ambicingiems Lietuvos tikslams atsinaujinančių energijos išteklių srityje, svarbu ir galvoti, kaip tuos tikslus įgyvendinti. Neseniai žengtas vyriausybės sprendimas Baltijos jūroje statyti vėjo elektrinės beveik 30 kilometrų nuo kranto nutolusioje Baltijos jūros teritorijoje, kurioje iki 2030 m. numatoma įrengti galingą ir didelį, iki 700 MW galios, vėjo elektrinių parką – teisingas sprendimas siekiant užsibrėžtų tikslų įgyvendinimo ir laukiant proveržio vėjo energetikos srityje.