Vadinamieji „mediniai dvaro rūmai“ (tiksliau – palivarkas) yra gerokai perstatyti ir visiškai nebeatspindi originalo. Šiuo metu pastatas yra privatizuotas, o butus valdantys savininkai pastatą pertvarkė, todėl tik vienas ūkinis (grūdų aruodo) pastatas yra išlaikęs savo pradinę paskirtį ir būklę. Dabar ten yra įsikūrusi Kvietiškio dvarvietės istoriją menanti ekspozicija.
Būtent Kvietiškio dvare, kuris stūksto Marijampolėje, šiais metais vyks Europos paveldo dienų minėjimas. Ši šventė jau daugiau nei dvidešimt metų rugsėjo viduryje Lietuvos žmones sukviečia į kultūros paveldo objektus visoje šalyje. Šiųmetinių dienų tema yra „Kultūros paveldas ir bendruomenės“.
Šį kartą Europos paveldo dienos siekia perteikti žinią, kad kultūros paveldas klesti tik dėka paveldimą vertę palaikančių bendruomenių. Kvietiškio paveldo puoselėtoja kaip tik ir yra Marijampolės kolegijos akademinė bendruomenė. Istorikas B. Mašalaitis (knygos „Sūduvos krašto dvarai“ autorius) turimą informaciją apie Kvietiškio dvarą suskirstė į šešis laikotarpius: archeologinis, legendinis laikotarpiai, Butlerių epocha, Sapiegų valdymas, Grafų von Bergų valdymas, Tarpukaris. Tačiau galima pridėti ir naujausią Kolegijos (kadangi dvare šiuo metu veikia kolegija – red. past.), arba Marijampolės ištakų atgaivinimo, laikotarpį.
Kažkada Marijampolės vietoje plytėjo Prienų seniūnijai priklausiusios girios. 1644 metais Lietuvos ir Lenkijos karalius Vladislovas Vaza Prienų seniūniją (Kauno pavietas) atidavė valdyti grafui Vilhelmui Gotardui Butleriui. Marijampolės apskrities istoriją tyrinėjantis vietinio archyvo direktorius teigia, kad „intensyvesnis Prienų seniūnijos vakarinio šono – Pašešupio – apgyvendinimas paspartėjo prasidėjus karui su švedais ir maskvėnais 1654–1655 m. Taip šį procesą aprašo kunigas Jonas Reitelaitis: „O kai užėjo 1655 metų karas, tai Ūdrijos vaitystės ir dalies Alytaus seniūnijos valstiečiai su visa manta nuo karo žiaurumų subėgo slėptis į girią prie Dovinės. Kadangi tais metais Birštono–Prienų miškas pašešupyje buvo labai didelis, tai nuo Dovinės į šiaurę buvo ir laisva, ir saugu. Tai Ūdrijos–Punios valstiečiai už Palių ir už Dovinės į čia ir subėgo, ir čia ėmė kurti sodybas. Ir jie čia Prienų didgirio užėmė nemažą plotą“. (Šaltinis: Rimvydas Urbonavičius. Marijampolės ištakų beieškant (archyvaro užrašai). I dalis: www.suduvis.lt).
Vilhelmo G. Butlerio anūkas Morkus Antanas ir jo žmona Pranciška 1710 metais perėmė Prienų seniūniją kartu su Prienų girioje susiformavusia Pašešupio kaimų bendrija (vaityste). O jau 1713 metais grafai Butleriai iš valdovo gavo privilegiją medžio darbams Prienų seniūnijos giriose. Ūkinė veikla, taip pat derlinga žemė šalia jau įsikūrusių Pašešupio kaimų ir Šešupė, kuri tarnavo miško medžiagų transportavimui, matyt, paskatino grafą čia įkurti dvarvietą. Dvaro sodybai buvo parinkta graži ir ūkinei veiklai tinkama vieta ant Garnupio upelio kranto. 1717 metais buvo pastatyta medinė dvaro sodyba bei koplyčia. Netrukus dvaras ir Pašešupio kaiminystė išaugo į Starapolės vardo miestelį.
Išlikęs 1738 metų inventorizacijos aktas paliudija, kad dvaras buvo turtingas ir pasėlių plotu lenkė kitus penkis Prienų seniūnijos dvarus. 1744 metais mirus grafui Morkui Antanui dvare ir seniūnijoje liko tvarkytis jo aktyvioji žmona grafienė Pranciška Ščukaitė-Butlerienė. Netrukus grafienė Pranciška perleido Prienų seniūniją sūnui Mykolui ir visą savo energiją skyrė Kvietiškio dvaro vystymui.
1750 metais grafienė kreipėsi į marijonų vienuolius, kad šie atsiųstų į Starapolę pastoviai reziduojantį kunigą. Padavimas byloja, kad pamaldi grafienė kalbėdama rožančių išėjo iš Kvietiškio dvaro rinkti vietos bažnyčiai; ir toje vietoje, kur pabaigė maldą, ji pasakė, jog čia stovėsianti vienuolyno bažnyčia. 1758 metais tarp Šešupės bei Jevonio upių iškilo marijonų vienuolynas su bažnyčia. Kvietiškio dvaras ir naujasis marijonų vienuolynas sudarė gimstančio miesto Marijampolės ašį. Jei XVII amžiaus viduryje Pašešupys tebuvo sunkiai praeinamos pelkės ir girios, tai po beveik viso XVIII amžių besitęsusį Butlerių valdymo laikotarpį čia augo Marijampolės miestas su turtingu Kvietiškio dvaru bei Marijampolės parapija, kuri apėmė daugiau nei pusšimtį kaimų. 1782 metais mirus Mykolui Butleriui (Morkaus Antano ir Pranciškos sūnui) Prienų seniūnija, o kartu ir klestintis Kvietiškio dvaras atiteko karvedžiui Kazimierui Nestorui Sapiegai. 1792 m. vasario 23 d. Abiejų Tautų karalius Stanislovas Augustas Poniatovskis suteikė Marijampolei Magdeburgo savivaldos teisių privilegiją ir herbą.
Tolesnis dvaro likimas buvo glaudžiai susipynęs su permainingu Užnemunės krašto likimu. XIX amžiaus istoriją mini iki šiol Kvietiškio dvarvietėje stūksantis (2016 metais į saugomų objektų sąrašą įtrauktas) Sukilėlių ąžuolas. 1831 m. balandžio 22 d. pietvakariniuose Kvietiškio laukuose įvyko didelis mūšis tarp Antano Pušetos ir Karolio Šono vadovaujamų sukilėlių bei caro kariuomenės. Marijampolės mūšis baigėsi skaudžiu Užnemunės sukilėlių pralaimėjimu. Jų palaidojimo vietoje Kvietiškių dvarvietėje ir buvo pasodintas šis ąžuolas.
1857 metais caro valdžia atėmė iš Sapiegų giminės Prienų seniūniją ir perdavė ją valstybės iždui. Caras dvarą padovanojo iš Livonijos kilusiam vokiečių dvarininkui generolui Fiodorui Rembertui fon Bergui. XX amžius Kvietiškių dvarui išaušo su nauja edukacine misija, kuri tęsiasi iki mūsų dienų. 1909 metais iki Pirmojo pasaulinio karo dvare veikė „Žiburio“ draugijos pradinė mokykla; o 1926 metais čia buvo įsteigta žemesnioji žemės ūkio mokykla. Dvarvietėje įkurtai mokyklai teko 64 hektarų žemės, centrinis dvaro pastatas, gyvenamieji namai ir ūkiniai pastatai. Prie mokyklos vėliau atsirado mokomoji ferma, kontrolinė kiaulių penėjimo stotis, turėjusi įtakos Lietuvos baltųjų kiaulių veislės sukūrimui (nuo 1931 metų). Direktorius Domas Aleksandravičius vienas iš pirmųjų ėmė mokyti ūkininkus auginti cukrinius runkelius.
2001 metais įkurtos Marijampolės kolegijos Verslo ir technologijų fakultetas yra tiesioginis šios Tarpukaryje veikusios žemės ūkio mokykos įpėdinis. Ši mokykla įvairiomis formomis ir įvairiais pavadinimais (pvz., 1945 m. – Marijampolės gyvulininkystės technikumas, (...), 1989 m. – Marijampolės tarybinis ūkis technikumas, 1990 m. – Marijampolės aukštesnioji žemės ūkio mokykla) be petrūkio veikia iki mūsų laikų. Būtent šiame istorines šaknis menančiame fakultete atsirado ir Kvietiškio dvarvietės tyrimo bei puoselėjimo entuziastų.
„Apie dvaro istorijos reikšmę vienas iš pirmųjų pradėjo garsiai kalbėti Antanas Savukynas, ilgametis kolegijos darbuotojas (jis baigęs ir čia anksčiau buvusį technikumą, čia dirbęs dėstytoju, direktoriaus pavaduotoju, vėliau – muziejaus vedėju). Jis, pasinaudodamas Rūtos Čepaitienės sudarytu Kvietiškio sportiniu žemėlapiu, sudarė dvaro pastatų išsidėstymo schemą dabartinėje Kvietiškio teritorijoje.
2014 m. pabaigoje kolegijos Mokslo/menų klasterio atstovai, organizuodami metinį kolegijos renginį su socialiniais partneriais „pažaidė“ dvarą: susikūrė istorinių šokių grupė, vyko teatralizacija Kvietiškio dvaro ir grafienės Pranciškos Butlerienės tema. Pradėjus rimčiau domėtis istorija, žaidimas labai greitai pavirto rimtais ketinimais prikelti iš užmaršties Marijampolės ištakas ir parodyti jas miestelėnams. Kolegijos darbuotojų pastangomis buvo sutvarkytas grūdų sandėlio pastatas ir rūsiai, parengta nedidelė ekspozicija apie dvaro istoriją. 2014 metais įprasminant Marijampolės mūšio ir sukilėlių amžino poilsio vietą, Kolegija kartu su partneriais sutvarkė dalį Kvietiškio parko teritorijos.
Marijampolė, pristatydama savo istoriją, pamini dvarą, jos savininkę grafienę Butlerienę, net įamžino ją gatvės pavadinime, Kačių kiemelyje. Tačiau gilesnio prisilietimo galimybės prie šios istorijos miestelėnai iki šiol neturėjo. Net yra manančių, kad 1957 metais statytas technikumo pastatas ir yra dvaras. Miesto kraštotyros muziejaus ekspozicijoje dvarui skiriama labai kukli vieta. Mieste yra entuziastų grupė, save vadinantys „butlerininkais“, kurie domisi šios šeimos istorija, jų turėtomis valdomis Lietuvoje ir užsienyje. Tačiau jie dėmesį ir skiria tik šiai giminei. O juk dvarą valdė ir Sapiegos, ir kitos kilmingos giminės.“ (Šaltinis: Marijampolės kolegijos medžiaga)
2015 metais per gegužės mėnesį vykusį Muziejaus nakties renginį Marijampolės kolegijos atstovai pirmą kartą pakvietė marijampoliečius atrasti Kvietiškio dvarą per jų surengtą teatralizuotą pristatymą. Tuomet į renginį susirinko 200 žmonių, tačiau tikimasi, kad panašaus pobūdžio renginiai sulauks vis daugiau dėmesio.
Naudingos nuorodos lankytojams:
• Kvietiškio dvaro (P. Armino g. 92, Marijampolė) teritorijoje yra įsikūrusi Marijampolės kolegija . Visi norintys gali atvykti pasivaikščioti, pasigrožėti gamta, pasiklausyti paukščių. Per kolegijos (dvaro) teritoriją veda takai į poilsio zoną prie Šešupės , kur vasarą galima maudytis, pažvejoti. Mieste dirbantys gidai nuveda grupes susipažinti su dvaro istorija. Norintys apžiūrėti grūdų sandėlyje įrengtą ekspoziciją, kviečiami kreiptis į Marijampolės kolegiją tel. +370 (343) 50750, el.p. direkcija@mkolegija.lt
• Prieš metus kolegijos bendruomenė sumanė dar daugiau dvaro istorijos parodyti visuomenei, įsileisdama lankytojus į kolegijai priklausančių ūkinių istorinių pastatų vidų. Šį pavasarį muziejų nakties metu miestiečiams suorganizuotas teatralizuotas dvaro paveldo pristatymas. Kolegijos atstovai pristatė dvarą „Lietuvos muziejų kelio“ „Dvarų kultūros atspindžių“ renginiuose. Antri metai organizuojamos konferencijos dvaro istorijos tema. Jau kurį laiką mieste repetuoj air pasirodo istorinių šokių grupė.
• Šeštadienį, rugsėjo 17 d., Europos paveldo dienų proga Kvietiškio dvare vyks renginiai. Programa:
Rugsėjo 17 d., šeštadienis
Marijampolės kolegijos Menų/mokslo klasterio „Kvietiškio dvaro aplinkos pritaikymas rekreaciniams bendruomenės poreikiams“ renginys.
Vieta: Marijampolės kolegija (buv. Kvietiškio dvaras), P. Armino g. 92, Marijampolė
(13:00 val. garbūs svečiai bus sutikti prie senojo miesto dominantės – mažosios bazilikos – ir numatytu maršrutu karieta atvežti į Kvietiškį)
Kas Tavęs laukia?
14:00 val. Iškilminga Dvaro dienos pradžia.
14.30 val. Konferencija
15.30 val. Istorinių šokių ir dvaro muzikos programa
16.30 val. Supažindinimas su dvaro parku ir istoriniame ūkiniame pastate parengta dvaro istorinės – ekonominės-kultūrinės veiklos ekspozicija bei 1926 m. įkurtos Žemės ūkio mokyklos raida iki 2016 m.
17.30 val. Marijampolės pučiamųjų orkestro koncertas ir pasivaikščiojimas po parką.
Daugiau informacijos: Marijampolės kolegijos menų/mokslo klasterio vadovė, kolegijos lektorė Vida Mickuvienė, tel. 8 656 19882.
• Marijampolės Rygiškių Jono gimnazija (Kauno g. 7) – unikalus reiškinys mūsų tautos kultūros istorijoje. Įkurta kaip nutautinimo įrankis, ji tapo gaiviu šaltiniu Lietuvos nacionalinio išsivadavimo judėjimo laikotarpiu. Ši gimnazija per trumpą laiką uoliai dirbdama išugdė tiek garbingų žmonių, kad be jų veiklos ir pasiaukojimo neįsivaizduojama dabartinė Lietuva bei jos kultūra. Užtenka vien paminėti mūsų tautos patriarcho J. Basanavičiaus, lietuvių kalbos tėvo J. Jablonskio, nacionalinio išsivadavimo didvyrio V. Kudirkos, lietuvių literatūros pasididžiavimo V. Mykolaičio-Putino vardus ir tampa aišku, kokia garbinga šviesa spindi mokykla, brandinusi šiuos dvasios milžinus.
• Pasigrožėkite Marijampolės Šv. arkangelo Mykolo bažnyčios ir marijonų vienuolyno statinių komplekso Bazilika (Bendoriaus g. 1) ─ šiemet baigti Bazilikos vidaus ir išorės tvarkybos darbai. Statyta 1818–1924 m. Bazilika yra klasicistinių ir neobarokinių formų. Vidurinę fasado dalį vainikuoja stilizuotas frontonas su griežtų geometrinių formų viršūne, kurios nišoje stovi Švč. Mergelės Marijos skulptūrėlė. Didysis altorius, didžiosios navos altorius ir sakykla proporcijomis, mase ir spalva siejasi su dviem kitokios stilistikos šoninių navų altoriais. Visi altoriai sudaro ansamblį, lemiantį rūstoką bei iškilmingą bažnyčios interjero „nuotaiką“.
• Spaustuvės pastatas (Bendoriaus g. 5). Prieškariu Marijampolė garsėjo kaip vienas iš Lietuvos katalikiškojo gyvenimo centrų. Marijampolės marijonų ordino viena iš visuomeninės veiklos gairių buvo leidyba, o jų leidiniai buvo reikšmingi visai Lietuvai. 1927m. pastatyta marijonų spaustuvė veikė iki 1940 m. 2014 m. atlikus restauravimo darbus, įkurtas Palaimintojo Jurgio Matulaičio piligrimų centas, svečių namai „Domus Beati“. Piligrimams įrengti kambariai, kuriuose vienu metu gali apsigyventi apie 50 svečių. Čia taip pat įkurta biblioteka, kur ne tik piligrimai, bet ir visi marijampoliečiai bei svečiai gali susipažinti su retų spaudinių fondais, pvz., kunigo ir istoriko Jono Totoraičio rankraščiais.
• Nuo šių metų turistai, miestelėnai bei Marijampolės miesto svečiai turi naują galimybę plačiau susipažinti su tradiciniu Sūduvių verslu – cukraus gamyba bei apsilankyti seniausiame Lietuvoje Marijampolės cukraus fabrike . Pirmasis Lietuvoje cukraus fabrikas (P. Armino g. 65) kviečia apžiūrėti ekzpoziciją ir apsilankyti ekskursijose. Marijampolės cukraus fabrike siūlomi du ekskursijų maršrutai: pažintinė ekskursija „Runkeliuko kelionė“ kviečia susipažinti su baltojo cukraus gamyba; antrasis turizmo maršrutas – „Saldžiamiestis“ pristato ilgą ir sudėtingą Marijampolės cukraus fabriko kelią, supažindina su fabriko istoriniu kultūriniu paveldu, statiniais bei įrenginiais, saugomais Kultūros paveldo departamento.
Daugiau informacijos bei registracija į ekskursijas – Marijampolės turizmo informacijos centras, tel. +370 642 23003 arba el. paštu tic@marijampole.lt
• Vytauto parkas (Vytauto g., Marijampolė) ─ seniausias miesto parkas, kuris prieškariu buvo mėgstamiausia marijampoliečių laisvalaikio vieta. Parke yra Vytauto Didžiojo ir Tauro apygardos partizanų atminimo paminklų bei Kančių koplytėlės. 2010 m. parke atidengtas skulptoriaus Juliaus Narušio sukurtas paminklas Vytautui Didžiajam. 2012 m.baigti parko rekonstrukcijos darbai, kurių metu iškirsti menkaverčiai medžiai, įrengti takai, apšvietimas, atrakcionai vaikams, fontanas. Poezijos parką aptiksite šalia J.Basanavičiaus aikštės ir Vilkaviškio gatvės. Parką puošia šviečiantys fontanai ir skulptūrinė kompozicija, įamžinusi V.Kernagio dainą „Kai sirpsta vyšnios Suvalkijoj“.
• Užsakius iš anksto, ekskursijoms ir grupėms, galima pasivaišinti suvalkietiškais patiekalais restorane Pizza Jazz, įskūrusiame J.Basanavičiaus a. 8, Marijampolė. Kontaktinė informacija: telefonas: (343) 97777. el. paštas: restoranas@noringe.lt