Buvęs caristinis pastatas tapo Pirmosios Lietuvos Respublikos politiniu centru. Įvairiu metu jame dirbo ir lankėsi patys žymiausi to meto politikai ir diplomatai: prezidentas Antanas Smetona, ministras pirmininkas Augustinas Voldemaras, Antanas Tumėnas, Leonas Bistras, Mykolas Krupavičius, Oskaras Milašius, Bronius Kazys Balutis, Voldemaras Vytautas Čarneckis, Petras Klimas, Stasys Lozoraitis.
Reprezentaciniai valstybės poreikiai neapsiribojo tik pastatu. Ilgainiui šis statinys tapo platesnio valstybę reprezentuojančio urbanistinio komplekso – Vienybės aikštės – dalimi. Šis kompleksas apjungė Kauno kaip gubernijos centro (XIX a.) ir Kauno kaip valstybės sostinės (XX a.) ansamblius. Vienybės aikštė tapo lyg ir jungiamuoju urbanistiniu tiltu tarp Sankt Peterburgo architektų sukurto Naujamiesčio postklasicistinio ir Kauno tarpukario modernizmo paveldo.
Atsikūrusiai Lietuvos valstybei atsirado ir valstybinėms šventėms bei įvairioms reprezentacijos reikmėms būtinos aikštės poreikis. Tada visos valstybinio lygio ceremonijos vyko sostinėje Kaune. Pradžioje naudotos iš senesnių laikų paveldėtos aikštės, iš kurių daugelis susiformavo carizmo laikais. Tuo metu Kaunas tapo gubernijos centru (1843 m.) ir karine tvirtove (1879 m.). Seniausioji Kaune Rotušės aikštė (XVI a.) palaipsniui prarado savo reikšmę.
Gražiausia vieta sostinėje Kaune ilgainiui tapo Vienybės aikštė su Vytauto Didžiojo muziejumi ir Karo muziejaus sodeliu. Šis pasirinkimas ir tapo ta priežastimi, dėl kurios Lietuvos valstybės Ministrų kabinetui buvo skirtas šalia aikštės esantis Kauno tvirtovės gyvenamasis – reprezentacinis pastatas.
Pati Vienybės aikštė patyrė ilgą ir permainingą raidą. XIX a. viduryje K. Donelaičio ir S. Daukanto gatvių sankirtoje suformuota kvadrato formos prekybinė aikštė – Naujasis turgus. Joje prekiauta gyvuliais ir malkomis (Arklių rinka). Greta jos, šiaurės vakarų pusėje, išsidėstė kariški trobesiai, prie S. Daukanto gatvės 1900 m. pastatyta elektros stotis.
Iškovojus Nepriklausomybę 1919 m. pradėtas kurti Vytauto Didžiojo vardo Karo muziejus, kurio statybai buvo panaudotos tuščios Dono kazokų pulko patalpos. Ilgainiui Vienybės aikštė įgavo vis daugiau reprezentacinės aikštės bruožų: tarp Karo muziejaus ir K. Donelaičio gatvės buvo įrengtas muziejaus sodelis, pastatyti paminklai „Žuvusiems už Lietuvos laisvę“, biustai iškiliausiems Lietuvos žmonėms, Laisvės paminklas, įrengta Amžinoji ugnis, sodelį papildė kelios skulptūros, Knygnešių sienelė.
Taip pat aikštėje ir šalia jos pastatyti keli didesni pastatai: Žemės bankas (dabartiniai Kauno technologijos universiteto rektorato rūmai), verslininkų brolių Vailokaičių namas, greta Karo muziejaus – M. K. Čiurlionio dailės muziejus. Valstybės širdimi tapusioje Vienybės aikštėje vyko svarbiausios valstybinės iškilmės, Lietuvos kariuomenės rikiuotės. Natūralu, kad aplink Vienybės aikštę formavosi administraciniai ir prestižinių gyvenamųjų pastatų kvartalai. Reprezentaciniu Kauno tvirtovės pastatu tarnavęs ir Ministrų kabineto buveine vėliau tapęs pastatas irgi buvo inkorporuotas į urbanistiškai darnų Vienybės aikštės kompleksą.
Po sovietų okupacijos šio pastato likimas – nevienareikšmis. Sovietmečiu pastatas buvo naudotas švietimo reikmėms: jame įkurtas Mokslo ir technikos komitetas, vėliau veikė vienas iš Kauno politechnikos instituto (dabartinio Kauno technologijos universiteto) fakultetų, o 1969 m. atidaryta Prekybos ir kulinarijos mokykla.
Tik 1997 m. buvo nuspręsta pastatą perduoti VDU ir jame atgaivinti tarpukario kultūrinį paveldą. Pastatas buvo kruopščiai restauruotas tuometinio Kultūros vertybių apsaugos departamento ir VDU lėšomis (restauravimo projekto vadovas – architektas Gintaras Prikockis).
Restauravimo projektas nusipelnė pagerbimo europiniu mastu: 2004 m. buvusi Ministrų kabineto buveinė pasipuošė Europos Sąjungos bei „Europa Nostra“ apdovanojimu – bronzine plokšte už „pagrįstą kompleksišką valstybinės reikšmės pastato restauravimą, ypatingą dėmesį skiriant interjero autentiškumo išsaugojimui“. Tai buvo pirmasis Lietuvoje kultūros paveldo objektas, nusipelnęs šios Europoje garbingiausios nominacijos.
Restauracijos metu buvo išsaugotos esamos statinio konstrukcijos, restauruoti visi išlikę autentiški elementai, o sunykusieji pakeisti naujais, suprojektuotais išlaikant rastųjų pastate analogų formą ir suteikiant jiems šiuolaikišką architektūrinę išraišką.
Europos paveldą puoselėjančias organizacijas vienijanti „Europa Nostra“ įvertino tą faktą, kad pastatas, kuriame tarpukariu buvo įkurtas Lietuvos Respublikos Ministrų kabinetas ir įrengtas užsienio reikalų ministro tarnybinis butas, po restauracijos atgavo pirmapradį reikšmingumą ir reprezentatyvumą.
Restauruotame pastate šiandien ypatingai prisimenamas ir pagerbiamas iškilus valstybės veikėjas S. Lozoraitis (1898–1983 m.). Užsienio reikalų ministras šioje vietoje gyveno (1935–1939 m.) su šeima antrajame pastato aukšte esančiame tarnybiniame bute.
Ministro darbo kabinete susiburdavo ne tik visa šeima, bet ir tarnybiniais reikalais lankydavosi įvairūs politikai, valdininkai, užsienio diplomatai, žymūs visuomenės veikėjai. Vienas iškiliausių Lietuvos diplomatų S. Lozoraitis ir okupacijos metais išeivijoje tęsė diplomatinę kovą už Lietuvos valstybingumo atstatymą. 1940–1983 m. jis buvo paskirtas Lietuvos diplomatinės tarnybos šefu.
Vytauto Didžiojo universitetas šiame bute įkūrė S. Lozoraičio muziejų. Muziejaus idėja – liudyti jaunajai kartai šios iškilios asmenybės tarnystės Lietuvos valstybei pavyzdį.
Naudingos nuorodos lankytojams:
Lietuvos Respublikos Ministrų kabineto rūmų (K. Donelaičio g. 58) pastate įsikūręs VDU rektoratas, taip pat veikia diplomatų S. ir S. Lozoraičių muziejus. Aplankyti muziejų galima darbo dienomis, iš anksto susitarus tel. 8 37 327 839.
Daugiau informacijos rasite internetinėje svetainėje. Taip pat ir muziejaus internetiniame puslapyje.
• Prezidento V. Adamkaus biblioteka – muziejus (S. Daukanto g. 25, Kaunas, darbo laikas: I–V 10–16 val. 1922–1935 m. šiame pastate veikė Užsienio reikalų ministerija, o nepriklausomybės metais įsikūrė VDU Lietuvių išeivijos institutas (1994 m.).
2015 m. atliekant rekonstrukciją, išsaugota daug vertingųjų detalių – nepakeistas autentiškas namo išplanavimas, išlikusios lubų dekoracijos ir kt. Šiame pastate, šalia išeivijos instituto, įsikūrė ir prezidento Valdo Adamkaus muziejus – biblioteka, kur saugomi ir eksponuojami asmeniniai prezidento daiktai bei archyviniai dokumentai.
Daugiau informacijos rasite čia.
• Žaliakalnio funikulierius ir Kauno Paminklinė Kristaus Prisikėlimo bazilika (Aušros g. 6, Žemaičių g. 31, Kaunas). Vienintelis Lietuvos miestas Kaunas turi šią seną transporto priemonę. Žaliakalnyje ir Aleksote „į kalną kylantys nameliai“ šiuo metu yra naudojami ir kaip susisiekimo priemonė, ir kaip pramoga. Žaliakalnio funikulierius, veikiantis nuo 1931 m., talpinantis 36 keleivius ir judantis 2 metrų per sekundę greičiu, vos per pusantros minutės iš miesto centro jus pakels iki paminklinės Prisikėlimo bazilikos.
Tai yra didžiausia Baltijos šalyse bazilika. Ji buvo statoma 1932–1940 m. 1922 m. kilo idėja Kaune, tuometinėje laikinojoje sostinėje, pastatyti bažnyčią kaip padėkos Dievui už atgautą laisvę simbolį. Darbus nutraukė sovietinė okupacija. Pastatas buvo konfiskuotas, po karo jame įkurta Radijo gamykla (vėliau pavadinta „Banga“).
1990-aisiais bažnyčia grąžinta tikintiesiems. Atstatant bažnyčią projekte padaryta pakeitimų. Bažnyčios erdvė trinavė, architektūra – monumentali, lakoniška. Didžiojo bokšto aukštis – 70 m. Yra galimybė pasikelti ant bažnyčios stogo esančios apžvalgos aikštelės ir pamatyti miesto panoramą.
Funikulieriaus darbo laikas: I–V 7–19 val., VI–VII 9–19 val.
Bilieto kaina – 0,50 Eur asmeniui, iki 7 metų – įėjimas nemokamas.
Bazilikos terasos lankymas: (kovo – rugsėjo mėn.) I–V 11.30–18.30 val., VI–VII 11–18.30 val.; (spalio – vasario mėn.) I–V 12–18 val., VI–VII 11–18 val.
Bilieto kaina: 2,4 Eur asmeniui, 1,20 Eur – moksleiviams, senjorams, neįgaliesiems.
• Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus (V. Putvinskio g. 55, Kaunas) , įsteigtas 1921 m., yra vienas seniausių ir didžiausių dailės muziejų Lietuvoje. Tai yra vienintelė vieta pasaulyje, kurioje sukauptas beveik visas įžymiausio lietuvių dailininko, kompozitoriaus, literato ir visuomenės veikėjo M. K. Čiurlionio (1875–1911 m.) kūrybinis palikimas.
M. K. Čiurlionio galerijos patalpose eksponuojami genialaus lietuvių menininko tapybos ir grafikos darbai. Muzikos salėje galima pasiklausyti M. K. Čiurlionio muzikos kūrinių įrašų. Muziejuje tai pat organizuojami įvairūs kultūriniai renginiai: vaikų ir profesionalių atlikėjų koncertai, knygų pristatymai, paskaitos, seminarai, mokslinės konferencijos, vedamos ekskursijos, o vaikų ir jaunimo laukia specialiai jiems parengtos edukacinės programos.
Darbo laikas: II–VII 11–17 val., IV 11–19 val.
Telefono nr. 8 37 229 475.
Bilieto kaina – 4 Eur asmeniui.
Daugiau informacijos rasite internetinėje svetainėje.
• Velnių muziejus (V. Putvinskio g. 64, Kaunas) – unikalus ir vienintelis pasaulyje. Dabar jau plačiai pasaulyje žinoma kolekcija pradėta rinkti įžymaus lietuvių dailininko, visuomenės veikėjo, profesoriaus Antano Žmuidzinavičiaus (1876–1966 m.).
Vieninteliame pasaulyje Velnių muziejuje saugoma per 3 tūkstančius velniukų – vaizduojamosios ir taikomosios dailės kūrinių, suvenyrų, kaukių ne tik iš Lietuvos, bet net iš 70 pasaulio šalių. Kasmet jame lankosi tūkstančiai svečių, kuriems itin smalsu patiems pažvelgti į šią paslaptingą mitologinę būtybę. Gyvuoja graži tradicija – svečiai gali muziejui padovanoti velniuką.
Darbo laikas: II–VII 11 – 17 val., IV 11 – 19 val.
Telefono nr. 8 37 221 587.
Bilieto kaina – 3 Eur asmeniui.
Daugiau informacijos apie muziejų rasite čia.
• Rekomenduojame užsukti į restoraną „Višta puode“ (S. Daukanto g. 23, Kaunas), jaukią, namus primenančią vietą, kurioje galite skaniai pavalgyti. Ekologiški Lietuvos ūkininkų produktai – tai, iš ko gaminamas maistas šiame restorane. Tradiciniai ir vaikystėje ragauti patiekalai sugrąžins prisiminimus ir leis vėl pajusti tą pažįstamą skonį.
Daugiau informacijos internetiniame puslapyje.
• Kauno turizmo informacijos centras (tel. 8 37 323 436) siūlo dalyvauti ekskursijoje „Diplomatinis Kaunas“. Beveik du dešimtmečius buvęs svarbiausias Lietuvos miestas, Kaunas taip pat tapo diplomatiniu miestu, kuriame rinkdavosi kitų šalių aukšto rango pareigūnai bei ambasadoriai, atstovaujantys savo šalis.
Norint pažinti 1919–1940 m. laikotarpį, verta pakeliauti per neretai ambasadų gatve vadinamą V. Putvinskio g. ir susipažinti su Kaune veikusiomis ambasadomis, apžiūrėti buvusius Steigiamojo Seimo rūmus, Užsienio reikalų ministerijos pastatą, apsilankyti Istorinėje Lietuvos Respublikos Prezidentūroje.
Ekskursijos trukmė – apie 3 val.
Ekskursijos kaina derinama individualiai.
Daugiau lankytinų objektų jums gali rekomenduoti Kauno turizmo informacijos centras: Laisvės al. 36, Kaunas, tel. 8 37 323 436, el.p: info@kaunasin.lt