Didelę Lietuvos teisininkų luomo dalį sudarė žydai. Daugumai jų patiems teko vykdyti tiek teisės sergėtojo pareigą, tiek patirti beteisio dalią.
Vadovėliai nepasakoja apie teisininkus žydus - jų profesinius portretus padeda atkurti reta archyvinė medžiaga. Nedaug žinoma apie bylas iš Lietuvos Ypatingojo archyvo, kurios atskleidžia 1939 m. suimtų Vilniaus advokatų likimą.
Dėl nedidelio išlikusių archyvų skaičiaus, galime apie žydų advokatų skaičių kalbėti tik gana apytiksliai, neaprėpiant visų miestų ir regionų. Lietuvos valstybingumo židinyje, Laikinojoje sostinėje 1922 m. privačių advokatų sąraše viso buvo 41 advokatas, iš jų 17 lietuvių, 8 žydai. Pagal 1933 m. “Vyriausybės žiniose” paskelbtą advokatų sąrašą, iš 194 advokatų – 83 buvo žydai. 1940 m. birželio 15 d. Lietuvoje (įskaitant Vilnių) buvo 249 advokatai, maždaug 94 iš jų buvo žydai.
Didelis žydų skaičius advokatūroje susiklostė istoriškai. Adv. J. Čivilio ir Z. Toliušio surinkta statistika rodo, kad teisėjų žydų beveik nebuvo.
Kaip susiformavo žydų advokatų korpusas? Pirmaisiais Lietuvos nepriklausomybės metais dirbo senieji advokatai, Teisės fakultetus baigę Peterburgo, Maskvos, Varšuvos, o taip pat įvairiuose Vokietijos universitetuose ir aukštosiose mokyklose.
Antai, Peterburge studijavo Borisas Berlinzonas, Solomonas Chorožnickas, Levas Garfunkelis, Ozeris Finkelšteinas, Henrikas Landau, Varšuvoje – Marthelis Balablockis, Jokūbas Robinzonas, Maskvoje – Borisas Gelpernas, Adolfas Levy, Bazelyje – Izraelis Beršteinas, Novorosijske – Simonas Rozenbaumas.
Baigę Rusijos universitetus, jie liko tenai dirbti juriskonsultais arba, geriausiu atveju, advokatų padėjėjais, nes iki 1917 m. žydų tautybės asmenims buvo ribojamas priėmimas į advokatūrą.
1922 m. įkurto Lietuvos universiteto Teisės fakultetas parengė būsimąją advokatų kartą. Šiandien stebina, kaip atkakliai tais laikais šie žmonės, neretai kilę iš visai paprastų šeimų, siekė aukštojo mokslo.
Antai Aba Ganionis 1915-1917 m. studijavo Peterburge, 1919 m. vasario 26 d. stojo savanoriu į Lietuvos kariuomenę, baigė karo mokyklos I-ąją laidą ir iki 1922 m. gegužės 5 d. tarnavo kariuomenėje. Vėliau buvo paleistas iš karinės tarnybos studijuoti aukštąjį mokslą ir 1925 m. baigė universitetą.
Žydai aktyviai dalyvavo Lietuvos nepriklausomybės kovose. 1933 m. buvo įkurta patriotinė Lietuvos žydų karių, dalyvavusių nepriklausomybės kovose, sąjunga. Jai nuo 1938 m. vadovavo atsargos karininkas Jokūbas Goldbergas.
1922 m. išėjęs iš kariuomenės jis baigė universiteto teisės fakultetą ir dirbo advokatu. 1940 m. liepos 13 d. buvo suimtas ir tik karui prasidėjus, išėjo į laisvę. 1941 -1944 m. kalinamas gete, palaikė ryšius su Lietuvos katalikų bažnyčios vadovais ir inteligentais. Lietuvos karininkai Elijošius Gamusas ir Leonas Krasauskas po tarnybos kariuomenėje, baigę universitetą, taip pat tapo advokatais.
Kuriantis vietos valdžios organams, jų veikloje dalyvavo ir advokatai. Antai, Raseiniuose savivaldybės kūrime ir jos veikloje pasireiškė Adolfas Levy, dirbęs ten iki 1941 metų.
OZERIS FINKELŠTEINAS
Ozeris Finkelšteinas (1863 -1932) 1888 m. metais baigė studijas, grįžo į Kauną ir čia vertėsi advokato praktika, 1938 m. buvo išleista O. Finkelšteino paskelbtų straipsnių ir kalbų rinktinė (“Zum ondenk fun O. Finkelštein “).
Dar būdamas studentu, O. Finkelšteinas įsijungė į revoliucinį judėjimą; gynė bylose žydus, suimtus už politinę veiklą, vėliau aktyviai dalyvavo Valstybės dūmos rinkimų kampanijose, palaikydamas žydų ir lietuvių politinį bendradarbiavimą.
1919 m. grįžęs į gimtąjį Kauną, ėmė vadovauti Žydų liaudininkų partijai - folkistams. Rašė straipsnius teisės, politikos, socialiniais klausimais rusiškuose laikraščiuose, vėliau lietuviškuose – “Lietuvos žinios“, “Teisė“.
Dar vėliau tapo Steigiamojo Seimo žydų frakcijos seniūnu. Jis taip pat buvo išrinktas II ir III Seimo nariu. Ypač aktyviai dirbo II Seime: pasiūlė nemažai pataisų svarstant valstybės biudžeto, teismų darbo sunorminimo, mokesčių ir kitus įstatymus.
Taip pat buvo aktyvus žydų sveikatos ir amatų draugijų narys, o nuo 1924 m. buvo įtrauktas į žydų organizaciją, skirtą Tautų Sąjungai remti.
Paskutiniaisiais gyvenimo metais O. Finkelšteinas atsidėjo visuomeniniam darbui – įsteigė laikraščius “Nais” ir “Folksblat “, išleido rinktines žydų apysakas jidiš kalba.
JOKŪBAS ROBINZONAS
Kitas aktyvus Lietuvos žydų veikėjas, II ir III Seimo narys buvo Jokūbas Robinzonas.
1918 m., grįžęs iš vokiečių nelaisvės į Lietuvą, jis Virbalyje įkūrė žydų gimnaziją ir jai vadovavo. 1922 m. buvo priimtas į advokatūrą, išrinktas į Seimą, rūpinosi įstatymų leidimu, būdamas frakcijos pirmininku ne kartą Seimo tribūnoje kalbėjo švietimo, žemės reformos mokesčių, biudžeto klausimais.
Paleidus Seimą, nuo 1927 m. kartu su broliu Nehamija užsiėmė advokatūros praktika Kaune, daugiausia dirbo su baudžiamosiomis bylomis. Tarptautiniame teisingumo teisme, nagrinėjant Klaipėdos krašto statuto interpretacijos bylą, jis atstovavo Lietuvos vyriausybę.
Iki II pasaulinio karo J. Robinzonas paskelbė per 10 svarbių publikacijų teisės tematika Lietuvoje ir užsienyje. Iš jų paminėtinos : “Estijos, Latvijos ir Lietuvos konvencija dėl savitarpio pirmesnio teistumo pripažinimo “, K., 1936; “Lietuvos pilietybės teisių kolizijos “, K.,1936; “Iš Lietuvos tarptautinės ir tarpsritinės baudžiamosios teisės”, K. 1936-1937.
Jis rašė į “Teisės” žurnalą, sudarė “Vyriausybės žinių ” (1918-1932) rodyklę.
Svarbiausiu jo darbu laikomas Lietuvos vyriausybės užsakymu 1934 m. išleistas dviejų tomų veikalas lietuvių ir vokiečių kalbomis ”Klaipėdos krašto konvencijos komentaras“ , ginantis Lietuvos politines ir teisines pozicijas Klaipėdos krašte.
1940 m. J. Robinzonas emigravo į JAV, 1941 m. ten įkūrė Pasaulinę Žydų kongreso instituciją žydų reikalams bei atskirą Amerikos žydų kongresą, Kolumbijos universitete jis dėstė tarptautinę teisę.
Niurnbergo tarptautiniame karo teisme jis buvo JAV vyriausiojo teisėjo patarėjas ir konsultantas žydų teisės reikalų klausimais. Vėliau kurį laiką dirbo patarėju prezidento R. S. Trumeno administracijoje. 1948 -1957 m. J. Robnzonas konsultavo Izraelio diplomatus, dalyvavo Adolfo Eichmano teismo procese.
Gyvenimo pabaigoje J. Robinzonas puikiai kalbėjo 9 kalbomis. Jo darbai, daugiausia parašyti anglų kalba, buvo skirti nusikaltimų prieš žmogiškumą, bausmių bei teisinių kazusų tyrimui.
SIMONAS ROZENBAUMAS
Simonas Rozenbaumas (1859-1934) - antrasis advokatas Lietuvos Seime (Steigiamajame ir II).
1918 -1919 m. ėjo LR užsienio reikalų viceministro pareigas. 1919 m. buvo Lietuvos delegacijos prie Paryžiaus taikos konferencijos narys. Daug nusipelnė kovodamas dėl Lietuvos tarptautinio pripažinimo.
Parengė du memorandumus – Vilniaus krašto ir Lietuvos rytinių sienų (kartu su Juozu Puricku) klausimais.
S. Rozenbaumas daug nuveikė LR užsienio politikos srityje. Jis buvo įgaliotasis Lietuvos delegacijos, kuri vedė derybas dėl taikos su Sovietų Rusija, narys. Derybose gynė valstybinius Lietuvos interesus ir buvo vienas pasirašiusiųjų Taikos su Rusija sutartį bei atskirą susitarimą dėl tremtinių grąžinimo.
1920 m. Lenkijos kariuomenei užgrobus Vilniaus kraštą, S. Rozenbaumas kartu su kitais žydų frakcijos nariais pasirašė nepaprastąjį pareiškimą dėl smerktinų Lenkijos kariuomenės veiksmų, vėliau lankėsi Vilniuje, ragindamas žydų bendruomenės lyderius boikotuoti lenkų organizuojamą plebiscitą bei rinkimus į Vidurio Lietuvos Seimą.
1924 m. jis emigravo į Palestiną, kur 1927 m. ėjo Lietuvos Garbės konsulo pareigas, nuo 1931 m. dirbo Lietuvos generaliniu konsulu Tel Avive.
Daugelio žydų teisininkų, kaip ir kitų jų tautiečių, laukė skaudus likimas sovietų ir vokiečių okupacijos metais.
Prieš pat Liaudies Seimo rinkimus buvo suimti žymūs visuomenininkai advokatai, tarp jų Levas Garfunkelis ir Jakovas Goldbergas.
Netrukus buvo imtasi pertvarkos advokatūroje ir daugybė advokatų neteko darbo. Zigmo Toliušio duomenimis, nuo bolševikų teroro nukentėjo beveik pusė Lietuvos advokatų.
Paradoksalu, kad 1940 m. liepos 5 d. ministro įsakymu iš darbo buvo atleistas senas Panevėžio advokatas Henrikas Landau, nors pristatė 40 asmenų sąrašą, kurie buvo teisiami už komunistinę veiklą ir jis juos gynė teismuose.
Nukentėjo ir Vilniaus krašto advokatai, o taip pat pabėgėliai iš Lenkijos. 1939 m. spalio mėn. buvo suimtas Juozas Černikovas, Jurijus Preisas, Aleksandras Rozengoldas, Rachilė ir Juozas Černikovai. Kaip rodo Ypatingajame archyve išlikusios jų bylos beveik visus juos apkaltino, kad jie dirbo advokatais. 1941 m. rugsėjo mėnesį juos amnestavo kaip Lenkijos piliečius, tačiau persekiojimas tęsėsi. Advokatas Preisas vėl buvo suimtas ir nuteistas 7 metams.
Dar didesnes nelaimes atnešė vokiečių okupacija. Kauno, Vilniaus ir Šiaulių getuose žydai advokatai buvo renkami į getų savivaldos organus, jie siekė apginti įkalintųjų teises.
1941 m. okupacijos pradžioje Šiauliuose buvo sušaudyta grupė žymesnių žydų veikėjų – tarp jų buvo trys advokatai. P. Skipičio duomenimis, iš 98 prieš karą praktikavusių žydų advokatų (be Vilniaus krašto) Holokausto aukomis tapo 64.
Nors ir menantys kraupius istorijos puslapius bei atspindintys didžiulę Lietuvos intelektinio ir akademinio potencialo netektį, dauguma šių žydų teisininkų istorijų taip pat liudija apie piliečio
atsidavimą savo valstybei ir advokato pasišventimą savo profesijai, savotiškai atspindi žydiškąją
etinę Tikkun Olam –harmonijos siekimo pasaulyje – koncepciją.
Tik didžiosios pasaulio tragedijos privertė iš naujo įžiebti tarptautinės bendruomenės teisinę sąmonę, padėjo žmonijai suvokti, kad svarbiausias teisės subjektas ir didžiausia teisės ginama
vertybė – ipso facto yra žmogus. Tebesame jauna valstybė, tačiau jau galime pažinti, įvertinti ir vadovautis mums mūsų pačių istorijos suteiktomis sąmoningumo pamokomis.