Tąsyk mūsų žodžius palydėjo didi nuostaba – oho, ten tikrai įspūdinga, prisiminste tą vietą dar ilgai. Po tokių reakcijų supratome, kad laukia kažkas ypatingo.
Tad pakeliui į Ventspilį iš Rygos nakvynei ir vakarienei sustojome Nurmuižos dvare.
Vos atvykus mus pasitiko pirmieji autentikos požymiai – didžiulė dvaro teritorija ir į ją vedantis akmenimis – kone rieduliais – grįstas kelias. Toks, koks ir buvo anuomet. Jei atvyksite automobiliu, kurio dugnas yra žemas, būkite atsargūs – kelias čia iš tiesų senovinis ir grubus – senais laikais tokiais keliais riedėjo arkliais tempiami vežimai. Kur mes čia papuolėme?
Dvaro istorija – įspūdinga
Istoriniai šaltiniai liudija, kad Nurmuižos pilis buvo pastatyta XVI amžiuje, Livonijos ordino laikais.
Žlugus Livonijos ordinui, 1566 metais dvarą ir jo teritoriją perėmė Georgas fon Firksas. Ši šeima buvo viena galingiausių ir įtakingiausių to meto Kuršo šeimų. Nuo to laiko beveik keturis šimtmečius – iki 1920-ųjų – Nurmuižos dvaro kompleksas priklausė Firksų šeimai. Čia buvo pagrindinis gyvenamasis pastatas su nedideliu vidiniu kiemu ir aplinkiniais ūkinės paskirties statiniais.
Nuo XVII a. dvaras buvo kelis kartus perstatytas. XX amžiaus pradžioje renovuotas ir suprojektuotas architekto Vilhelmo Boxlaffo. Jo atliktoje rekonstrukcijoje išliko manieristinė langų apvadų puošyba, sandrikai ir kampiniai karnizai, atlikti sgrafito technika.
Paskutinės rekonstrukcijos metu taip pat buvo įrengta keletas neoklasicistinių patalpų – nuo prieškambario ir laiptinės iki kelių didelių paradinių kambarių. Antrame aukšte išliko reprezentacinės rūmų patalpos – valgomasis, salė ir muzikantų kambarys su kolonomis, baltai glazūruotomis klasicistinėmis krosnimis, gausiai dekoruotu židiniu, sienų ir lubų puošyba.
Rūmus prikėlė žinomas bankininkas
Nurmuižos rūmų kambariai laikomi vienu įspūdingiausių neoklasicistinių interjerų pavyzdžių Latvijoje. Dabar dvaro kompleksą sudaro XVIII-XIX a. pastatai, parkas ir sodai.
Laikui bėgant, XX amžiaus viduryje, po Antrojo pasaulinio karo, o ypač sovietmečiu, dvaras tapo apleistas, kai kurie statiniai – net avarinės būklės, be stogų, apžėlę krūmokšniais.
2004 metais dvaro statinius ir teritoriją įsigijo žinomas Latvijos bankininkas Olegs Fils. Architektūros paminklą įsigijęs verslininkas nuo 2005 metų pradėjo intensyvius rekonstrukcijos ir pritaikymo rekreacijai darbus. Restauratoriaus Erikso Cerpinšo vadovaujami pagrindiniai restauracijos ir atstatymo darbai Nurmuižos dvare truko trejus metus.
Be pagrindinių rūmų, dabar čia jau restauruota dauguma kitų statinių – sodininko namas, kalvė, arklidės paradiniams ir darbiniams žirgams, avių tvartas, vienas iš trijų tarnų namų, karčema, du tvenkiniai ir akmeninis tiltas, senieji dvaro vartai, šiltnamis ir oranžerija.
Dvaro teritorijoje veikia autentiškai rekonstruotas ūkinis pastatas, kuriame įrengtas viešbutis, taip pat ir restoranas. Vasaromis čia organizuojamos didžiulės šventės – dažniausiai šią vietą pokyliams renkasi jaunavedžiai. Dvaro teritorijoje yra net ir vynuogynas.
Įspūdinga tai, kad dvaro statinių interjere palikta daugybė originalių konstrukcijų ir dekoracijų – viskas, ką buvo galima išsaugoti, buvo išsaugota, atnaujinta ir prikelta naujam gyvenimui.
Įspūdžiai restorane įsiminė ilgam
Lietingą, vėlyvą popietę į Nurmuižos dvarą atvykę spėjome tik trumpai apsižvalgyti, susinešti lagaminus į viešbučio pastatą, pasirūpinti kūdikiu ir ruoštis vakarienei. Restoranas įsikūręs atskirame pastate – didžiulėje erdvėje, kurioje dėl šviesomis sukurtos atmosferos vos įžengus apgaubia jaukumas.
Nors stalai yra pakankamai toli vienas nuo kito, taip sukuriant privatumą, čia nepatirsite dirginančios tuštumos. Ramybę garantuojantis šiltas apšvietimas, baltos, autentiškos restorano sienos ir tinkamai parinkta muzika čia labai gerai nuteikia vakarienės metui. Be to, iš restoramo matyti ir virtuvė, kurioje ruošiami patiekalai – galima net prisėsti prie aukštų baro kėdžių ir stebėti, kaip profesionalai sukasi virtuvėje.
Į restoraną atvykome su kūdikiu vežimėlyje – nepaisant to, kad netoliese prie didelio stalo didžiulė latvių šeima šventė senelių santuokos 60-metį, nepajutome nei trikdančio triukšmo, nei diskomforto, netgi buvo galima klausytis fone skambančios restorano atmosferai tinkančios muzikos.
O ir restorane buvę latviai – itin kultūringi: priėję pasiteiravo, ar mums ir kūdikiui netrukdo jų šventė, keliami tostai ir emocijos. Žinoma, kad ne – švęskite į sveikatą!
Restorano personalas – aukščiausio lygio. Neįkyrus ir nesukeliantis nepatogių situacijų, o esant reikalui – pataria, kokį patiekalą išsirinkti, kokį vyną su maistu derinti. Pasikliovę kai kuriomis rekomendacijomis ir pasirinkę keletą variantų iš meniu, užsisakėme patiekalus vakarienei. Pagal tai, kokia atmosfera čia buvo sukurta, buvo galima nuspėti, kad laukia įsimintina vakarienė.
Paprašėme pakviesti virtuvės šefą
Taigi, vakarienei pasirinkome: užkandžiui – buivolių pieno buratos sūrį su šviežiai trintais bazilikais ir smulkiavaisiais pomidoriukais (12 eurų), pagrindiniai patiekalai – Nurmuižos ėrienos pyragas tešloje su žaliųjų žirnelių ir šviežių bulvių piure bei kepintu šalotu (20 eurų), keptą pastarnoką su ožkų sūriu ir skrudintais riešutais (10 eurų), prie pagrindinių patiekalų derinome: Provanso rožinį vyną su pastarnoku ir ožkų sūriu (7 eurai taurė) ir Primitivo di Manduria su ėriena (6 eurai taurė).
Desertui – pasiflorų piure su braškių tyrele ir baltuoju šokoladu (7 eurai) ir į meniu tą dieną neįtrauktu dienos desertu – pyragą su ledais, kepintais riešutais ir uogomis (6 eurai).
Ilgai netrukus ant stalo jau puikavosi patiekalai. Buivolių pieno burata – šviežut šviežutėlė, gaivi ir kvapni. Nuo pirmo kąsnio pasijunti tarsi nusikeltum į Pietų Italiją. Antra kulinarinės kelionės į Apeninų pusiasalį dalis – žaliasis bazilikų padažas ir pomidoriukai. Nuostabus vasaros derinys ir pasirinkimas užkandžiui, kurį pasidalijome per pusę – tam netgi atnešė atskiras lėkštes ir įrankius. Smagu, kai gali dalintis ir personalui tai nesukelia rūpesčių.
Po užkandžio – metas pagrindiniems patiekalams. Keptas pastranokas su šviežutėliu, trupintu ožkų sūriu ir skrudintais riešutais – lengvas, stipraus skonio ir sotus pasirinkimas, jei nenorite mėsos.
Tuo tarpu kitas pagrindinis patiekalas – pavadintas šio dvaro garbei – Nurmuižos ėriena. Minkštutėlė, burnoje tirpstanti troškinta ėrienos mėsa, įvyniota į trapios tešlos patalą, kartu su sodo žalumynais alsuojančia bulvių piure buvo visos vakarienės topų topas. Ne veltui meniu pažymėta, kad dėl šio patiekalo reikia klausti padavėjo – gali būti, kad tą dieną jo nebus. O jei pasiseks ir galėsite užsisakyti – tai bus išskirtinės kokybės, aukščiausio meistriškumo šefo ruoštas patiekalas.
Vakarienės pabaigai – desertai. Tiek pasiflorų putėsiai, tiek pyragas su ledais, buvo tas paskutinis taškelis ant „i“.
Desertai buvo puikiai parinktais skoniais, ne per saldūs, tačiau išraiškingi, įsimintinų derinių. Žinoma, desertus gomuryje palydėjo tiršto, labai gerai išspausto espresso macchiato gurkšniai.
Po tokių patiekalų sėdėjome laimingi, žiūrėjome vienas į kitą ir galvojome – atrasti tokią vietą – didis malonumas. Tuo pačiu iškilo klausimas – kas gi visų šių patieklų autorius?
Priėjus padavėjai su didžiuliu pasitenkinimu pasiteiravome, ar šį vakarą restorano virtuvėje yra šefas? Ji patikino, kad yra ir gali pakviesti. To ir paprašėme.
Netrukus prie mūsų priėjo kukliai besišypsantis šefas – pakilome nuo kėdžių ir nuoširdžiai padėkojome už tokią nepamištamą gastronominę patirtį ir susipažinome. Taigi, visų šių nuostabiausių patiekalų autorius – Jurijs Benko. Tai šefas, kuris nusipelno didžiausios pagarbos ir pačių šilčiausių komplimentų. Paldies!
Kur yra Nurmuižos dvaras?
Dvarą rasite vykdami keliu Ryga – Ventspilis (A10), ties Libagi pasukę dešinėn, Lauciene kaimelio link.
Viešbutyje naktis kaiuoja nuo 80 eurų, priklausomai nuo sezono ir laiko. Pavyzdžiui, savaitgalio nakvynė dviem su pusryčiais (dvi naktys) kainuoja 162 eurus.
Užsakymų sistemoje booking.com, ši vieta yra įvertinta 9,2 balo iš 10. Pasirinkti galima nakvynę su pusryčiais, kurie patiekiami tame pačiame restorane, kurio šefas – jau minėtas Jurijs Benko. Verta išbandyti ir patirti patiems.
Daugiau Meškių šeimynos nuotykių Latvijoje skaitykite reportažų cikle „Atrask Latviją su šeima“.
„Atrask Latviją”: Instagram ir Facebook