Ją aplankėme važiuodami automobiliu iš Rygos į Ventspilį – stabtelėjome su šeima čia praleisti popietę ir nepasigailėjome. Ši vieta – lyg iš pasakos apie princeses ir princus, o kai atvykome, čia jau buvo ruošiamasi vestuvių puotai – vasaros sezono metu vestuvių ceremonijos tampa malonia kasdienybe.
Važiuojant keliu A10 iš Jūrmalos Vensplilio link, maždaug ties 49 kilometru, mus pasitiko lentelė su nuoroda, kad iki Jaunmoku pilies – vos 500 metrų. Iš tiesų, šie rūmai yra vidury laukų, nuostabios gamtos apsuptyje, impozantiškai įsitaisę toli nuo miesto šurmulio.
Nieko nuostabaus – gamtos ramybę žmonės vertino nuo seno – rūmai, kuriuos vietiniai dėl savo prabangaus įvaizdžio vadina pilimi, pastatyti čia dar 1901 metais.
Šiuos rūmus pasistatė Rygos meras George'as Armitsteadas (1847-1912). Tai buvo jo medžioklės rezidencija. Taip, taip, kai kurių miestų merai jau ir tais laikais galėjo leisti sau pasistatyti rūmus laisvalaikio praleidimui, medžioklei, vasarojimui.
Šių rūmų architektas – Wilhelmas Bockslaffas (1858-1912). Rūmai pastatyti iš raudonų molio plytų, pasirinktas stilius – neogotika, persipynusi su Art Nouveau elementais.
Nuo mero rezidencijos iki mokyklos ir karo ligoninės
Anot istorinių šaltinių, Rygos meras šiuos rūmus naudojo ne tik kaip vasarnamį ar savaitgalio medžioklės rezidenciją. Čia jis pasikviesdavo Rygos valdžios ir verslo atstovus neformaliam bendravimui ir susitikimams. Tai buvo būtina, mat tuo metu valdžią sudarė kelių skirtingų tautybių ir interesų turintys žmonės – latviai, vokiečiai, rusai ir kt.
Be to, pats meras asmeniškai prižiūrėjo rūmų statybas bei pasirinko neogotikinį bei Art Nouveau stilių derinį. Ir ne veltui – būtent George'o Armitsteado valdymo metu Rygoje įsigalėjo Art Nouveau architektūros stilius.
Pirmojo ir Antrojo pasaulinio karo metu Jaunmokų rūmai buvo perleidžiami iš vienų rankų į kitas. 1910-1918 metais jie priklausė von Ungern-Sternberg šeimai, vėliau priklausė turtingų ūkininkų iš Vokietijos – Wilhelmo Freimanno šeimai.
Nuo 1920 metų rūmai atiteko Latvijos valdžiai, čia buvo įrengta sanatorija vaikams. Antrojo pasaulinio karo metu pilis buvo panaudota tiek rusų, tiek vokiečių armijos reikmėms – čia buvo ir mokykla, ir karo ligoninė.
Po karo rūmai priklausė sovietinei valdžiai – čia įsteigti bendruomenės namai, parduotuvė, butai. Vėliau, 1974-aisias, vietos valdžia nusprendė rūmus pirmą kartą restauruoti. Sovietiniais metais organizuoti rūmų restauravimo darbai užtruko daugiau nei 20 metų.
Latvijai atgavus nepriklausomybę, rūmai atiteko Latvijos valstybinei medžioklės administracijai, o vėliau – Latvijos valstibinių miškų įmonei. Nuo to laiko rūmai buvo ne kartą atnaujinti ir pritaikyti lankytojams, švenčių organizavimui, svečių apgyvendinimui ir kitoms rekreacinėms reikmėms.
Pilyje – prašmantūs viešbučio kambariai su vaizdu į rožių sodus
Praėjus daugiau nei 120 metų, šių rūmų paskirtis gerokai pasikeitė. Rūmuose įrengti prašmantūs ir autentiško stiliaus viešbučio tipo kambariai, kuriuose kviečiama apsistoti.
XIX-XX amžių sandūros laikmečio stiliumi dekoruotuose vieninteliuose dviejuose prabangiausiuose pilies kambariuose – masyvios, karališkos dvigulės lovos, erdvūs vonios kambariai, malonumams vandenyje – vonios, raitytomis kojelėmis, o pro langą akis džiugina rožių sodai.
Romantiškos naktys čia tiesiog neišvengiamos. Be to, čia galima užsisakyti net ir vakarienę dviem – panorėjus, net ir pagrindinėje menėje, jaukioje žvakių šviesoje.
Žinoma, prašmatniausi kambariai – ypatingoms progoms, pavyzdžiui, idealiai tinkantys pirmajai vestuvių nakčiai, tuo tarpu svečiams kambariai įrengti atskiruose senoviniuose rūmų pastatuose – vietos yra didelei kompanijai – svečių kambarių iš viso net 22.
Nakvynė čia kainuoja apie 50-80 eurų (užsisakant per Booking.com) priklausomai nuo pasirinktos datos ir kambario. Brangiausi, prašmatniausi kambariai – nuo 125 iki 150 eurų už naktį (užsisakant per jaunmokupils.lv).
Dėl šių rūmų grožio ir gamtos apsupties šiltuoju metų laiku čia itin dažnai organizuojamos vestuvių ceremonijos. Savo ištaigingumu apakina ne tik pati pilis, bet ir apylinkės. Rūmų kieme telkšto tvenkinys, jame – iškilmingai trykštantis fontanas, ant šlaito – romantiškas vaizdas iš puošnios pavėsinės į rūmų parko slėnį.
Žinoma, pilį galima aplankyti ir be jokios progos – galėsite įsiamžinti nuostabiose fotosesijose, susipažinti su rūmais, jų istorija, aplankyti parką ir ilgam turėsite prisiminimų iš karališkos aplinkos rododendrų soduose, liepų alėjose, rožynuose.
O pačiuose rūmuose veikia ir taip vadinamas „Miško muziejus“. Muziejaus ekspocijos kolekcija sudaryta iš įvairių meno, kultūros ir istorijos objektų, glaudžiai susijusių su Jaunmokų pilies žmonėmis, istorinėmis asmenybėmis ir jų gyvenimu.
Ir, žinoma, mišku bei medžiokle – mat tokia buvo pirminė šių rūmų paskirtis. Čia veikia įvairios meno parodos bei rūmų istorijos ekspozicija, parke organizuojami koncertai ir kiti meno ir edukaciniai renginiai.
Ką dar galima pamatyti, jei atvykoje į Jaunmokų rūmus?
Visai šalia rūmų, maždaug už 11 kilometrų nuo Jaunmokų pilies, Pūre miestelyje yra įsikūręs saldainių fabrikas, šokolado muziejus ir net saldainių gamybos studija.
Neatsitiktinai saldainiai pavadinti miestelio vardu „Pūre“. Tai yra žodžių žaismas – angliškai „pure“ reiškia gryną, tikrą, tyrą. Būtent todėl ir pasirinktas toks pavadinimas – nes saldainai gaminami iš gryno, tikro belgiško šokolado pačiame Pūres miestelyje.
Saldainių fabrike visi norintys sužinos įdomiausių dalykų apie šokoladą, kakavą ir kakavos pupeles – išgirsite ir pamatysite istorijas apie šokolado gamybą, apdorojimą ir naudojimą, taip pat susipažinsite su šokolado istorija.
Gamykloje dirbantys darbuotojai išsamiai, lengvai ir įsimintinai papasakos apie šokoladinių triufelių gamybos procesą ir išmokys, kaip pasigaminti norimo skonio triufelį.
Belieka pripažinti, kad aplankius pasakiško grožio pilį, dieną užbaigti šokoladinių saldainių fabrike – visos šeimos atostogų svajonė. Žinoma, jei mėgstate saldumynus.
Daugiau Meškių šeimynos nuotykių Latvijoje skaitykite reportažų cikle „Atrask Latviją su šeima“.
„Atrask Latviją”: Instagram ir Facebook
