Į Jelgavą atvykę automobilį pasistatėme pačiame miesto centre esančioje aikštelėje, šalia Turizmo informacijos centro, įsikūrusio Antrojo pasaulinio karo metais apgriautoje ir jau restauruotoje bažnyčioje.
Čia pat mums parekomendavo keletą lankytinų vietų, kurias suspėjome patirti per gerą pusdienį ir parsivežėme iš kelionės nuostabių įspūdžių. Vienas iš jų – pasiplaukiojimas paprastu laiveliu susijungiančiomis Lielupės ir Driksos upėmis, pačiame miesto centre.
Šalia „Mitavos“ pėsčiųjų tilto, prieplaukoje, kairiajame upės krante, radome dviaukštį paprastą laivelį-plaustą „Relax“, kuriame mūsų jau laukė kapitonas Sergejus. Vos atėjus, jis mūsų paklausė – iš kur mes. Mes patikinome, kad iš Lietuvos. Kapitonas šyptelėjo ir trumpai atsakė: „Aha, gerai, viskas aišku“. Ir nuėjo ruoštis pasiplaukiojimui.
O mes pakilome į laivelio terasą antrame aukšte, iš kurios, esant geram orui, galima grožėtis pasakišku Jelgavos senamiesčio ir centro vaizdu.
Vos užkūręs variklį, kapitonas pateikė staigmeną, apie kurią nė nenutuokėme – visu garsumu per garso kolonėles ėmė viena po kitos skambėti vien tik lietuviškos dainos – tai buvo puikiai žinomi šlageriai bei įvairios lietuviškų vakarėlių „iš kaimo sodybose“ melodijos.
Muzika skambėjo taip garsiai, kad netrukus patraukę aplinkinių dėmesį – tiek upės krante esančių, tiek kitais laiveliais, jachtomis ar valtimis praplaukusių poilsiautojų. Visi jie mums mojavo jau iš tolo – ko gero buvo aišku – čia praplaukė lietuviai.
Smagi kelionė, kuri mums buvo tarsi privati (taip sutapo, kad ant stogo buvo tik mūsų šeima), truko apie valandą – praplaukėme tiltus, Jelgavos rūmus, prabangesnių ir paprastesnių jachtų pilną jachklubą ir pasiekėme beveik laukines Lielupės pievas, pro kurias upė jau teka tolyn, Jūrmalos link. O apsisukę – grįžome į miesto centrą.
Pasak kapitono, tokią linksmą pramogą su muzika jis gali pasiūlyti turistams iš įvairių šalių, mat turi pasiruošęs didžiulį, tarptautinį linksmiausių dainų repertuarą.
Tokio pasiplaukiojimo kaina – 5 eurai vienam žmogui. Laivelyje telpa iki 14 žmonių. Galima užsisakyti ir privatų pasiplaukiojimą, tuomet jis kainuos 50 eurų. Laivo denyje yra odinės sofos, staliukai, galima klausytis muzikos, dainuoti karaokę, ir net pasinaudoti BBQ kepsnine.
Be to, laivelis pritaikytas ir specialiųjų poreikių turintiems žmonėms, neįgaliesiems. Laivelis kursuoja nuo balandžio 15 iki spalio 31 dienos, vasaros metu – kievieną dieną nuo 10 iki 22 val.
Ką pamatyti Jelgavoje ir apylinkėse?
Vienas įspūdingiausių objektų Jelgavoje – buvusių Kuržemės ir Žiemgalos hercogų rezidencija, žinoma kaip Jelgavos pilis.
Dabar čia įskikūręs Latvijos Žemės ūkio universitetas. Jelgavos pilis – tai vienas didžiausių architektūros paminklų Baltijos šalyse, žymaus architekto Frančesko Bartolomeo Rastrelli darbas. Nors šių rūmų aplanktyti nespėjome, juos pamatėme plaukdami laiveliu „Relax“. Tad jei turėsite daugiau laiko, atvykę į Jelgavą būtiniai apsilankykite šiuose įspūdinguose rūmuose.
Keliaujantys su vaikais gali aplankyti mieste įrengtą medinių, natūralių konstrukcijų, pažintinių atrakcijų ir laisvalaikio aikštelę, kurią itin pamėgę mažieji (Uzvaras g. 49A, Jelgava).
Įspūdingas objektas visai šeimai – pačiame Jelgavos miesto centre esanti unikali Švč. Trejybės bažnyčia, nuo kurios bokšto atsiveria pasakiška panorama. Tai viena iš pirmųjų Europoje pastatytų mūrinių liuteronų parapijinių bažnyčių. Be to, bažnyčia laikoma ir pirmuoju mūriniu statiniu Jelgavoje.
Bažnyčia pradėta statyti pagal olandų architekto-inžinieriaus Joriso Joriszno Freses projektą, o pirmosios pamaldos bažnyčioje įvyko jau 1575 metais.
Deja, bet Antrojo pasaulinio karo metu Jelgavos miestas buvo beveik visiškai sunaikintas, smarkiai apgadinda ir Švč. Trejybės maldos namai. Karui pasibaigus, sovietų armija susprogdino bažnyčios pastatą, karinėms reikmėms palikdami tik bokštą.
Latvijai atgavus nepriklausomybę, likęs bažnyčios bokštas pripažintas valstybinės reikšmės kultūros paminklu. Bažnyčios kieme pažymėti buvusių sienų kontūrai, čia vis dar orgnizuojamos santuokų ceremonijos – šventės vyksta stikliniu stogu uždengtame viršutiniame aukšte, iš kurio atsiveria horizontus siekianti Jelgavos miesto ir apylinkių panorama.
Patikėkite, pamatytas vaizdas čia užgniaužia kvapą – į bokštą užkilti galima labai patogiai, čia veikia įrengtas liftas. Šiuo metu bokšto aukštis siekia daugiau nei 50 metrų.
Skirtinguose bokšto aukštuose yra įvairioms reikmėms pritaikytos erdvės – čia veikia meno kūrinių parodos, įrengta konferencijų salė, restoranas, apžvalgos aikštelė, o taip pat ir Jelgavos turizmo ir informacijos centras.
Kur pavalgyti ir rasti patogią nakvynę?
Po intensyvios dienos Jelgavoje atėjo metas rasti vietą pavakarieniauti. Čia pat turizmo informacijos centre mums parekomendavo aplankyti kitame upės krante esantį restoraną „Pilsētas elpa“, kurį nuo bažnyčios bokšto galima pasiekti per penkias minutes – tereikia pereiti naująjį pėščiųjų tiltą.
Restorane rasite europinės ir latviškos virtuvės patiekalų – tiek įvairios mėsos, tiek žuvies ar jūros gėrybių. Čia dėmėsio verta ir vyno korta – radome ir unikalesnių, dėmesio vertų Senojo žemyno vynų iš Portugalijos, Vokietijos.
Žinoma, tai ne sostinė – net ir pačiame miesto centre galima puikiai pavakarieniauti neištuštinus piniginės. Kainos čia – vidutiniškos, virtuvė – gera. Pavyzdžiui, sriuba – 5-9 eurai, pasta su jūros gėrybėmis – 12,90, midijos balto vyno ir pomidorų padaže – 17 eurų, desertai – 7-8 eurai. Vyno taurė – 5,5 euro.
Po vėlyvos vakarienės apsistojome pačiame centre įsikūrusiame legendiniame viešbutyje „Jelgava“. Tai keturių žvaigždučių viešbutis, įrengtas senoviniu, muzikiniu stiliumi – čia net plačių laiptų aikštelėje rasite stovintį antikvarinį vokišką pianiną.
O restorane, kuriame kitą rytą mūsų laikė pusryčiai, galima pasidžiaugti įvairiais muzikiniais instrumentais dekoruota, prabanga alsuojančia tarpukario laikų aplinka ir įsimintina atmosfera. Šiame viešbutyje nakvynė, priklausomai nuo pasirinkto numerio ir dienos, kainuoja nuo 50 iki 120 eurų. Pusryčiai (švediškas stalas) – 12 eurų žmogui.
Pastatą, kuriame įsikūręs viešbutis „Jelgava“, 1938-1940 m. statė architektas Alfrēds Laukirbe. Projektą užsakė tuometinis prezidentas Kārlis Ulmanis, ruošdamasis turistų, keliaujančių į 1940 m. Helsinkio olimpines žaidynes Suomijoje, antplūdžiui.
Tuo metu viešbutis „Jelgava“ tapo žymiausia apgyvendinimo įstaiga šalyje. Per Antrąjį pasaulinį karą pastatas buvo beveik sugriautas ir tik 1950 m. atstatytas. Dabar prie įėjimo į viešbutį galima rasti architektui Alfredui Laukirbei skirtą lentelę. Pastatas turi valstybės saugomo vietinės reikšmės kultūros paminklo statusą.
Taigi, Jelgava yra miestas, kuriame galima laiką praleisti iškilmingai ir įsimintinai, tačiau neišleisti pavėjui visų atostogų santaupų. Tereikia gero oro ir iš Jelgavos parsivešite geriausius prisiminimus.
Viešnagės Jelgavos apylinkėse metu spėjome aplankyti stručių, alpakų ir kitų mielų gyvūnų fermą „Mazzarini“, kurioje visa šeima gali susipažinti su egzotiškais ūkio gyventojais, įsigyti stručių kiaušinių, mėsos ar iš stručių plunksnų bei kiaušinių pagamintų dirbinių.
Ją rasite automobiliu nuo Jelgavos nuvykę apie 20 kilometrų – kelionė iki jos užtruks apie 20 minučių (Mazzariņi, Nākotne, Glūdas raj., LV-3040).
O iš čia mūsų kelionė tęsėsi toliau – dar daugiau Meškių šeimos nuotykių ir kelionių reportažų skaitykite projekte „Atrask Latviją su šeima“.
Dar daugiau informacijos apie Jelgavą rasite čia: https://www.visit.jelgava.lv/lt/
„Atrask Latviją”: Instagram ir Facebook
