Miškų ir ežerų krašte, likus maždaug 30 km iki Rusijos sienos, įsikūrusi Alūksnė – gana atokus regionas, tačiau čia dar gausu iškilusių istorijos perlų – nuo Livonijos ordino laikų pilies griuvėsių, carinės Rusijos laikais įkurto siaurojo geležinkelio ar išsaugotos kilmingos architektūros iki šio krašto gamtos ir jos teikiamų įspūdžių čia atvykusiems.
Alūksnės miestelio pavadinimas, manoma, kilęs iš latgališko žodžio olūksna, kuris reiškia miškų apsuptyje trykštančius šaltinius, o tuo pačiu ir Alūksnės ežerą.
Latvijos šiaurės rytuose esanti Alūksnė iki pat 20 amžiaus pradžios buvo vadinama Marienburgu. Ežero saloje stovėjo ir akmeninė, Livonijos ordinui priklausiusi, pilis.
Apylinkėms patekus į Rusijos caro valdžias, dar 19 amžiuje imta tiesti siaurąjį geležinkelį Stukmaņiai-Gulbene-Alūksne-Valka. Būtent dėl šios priežasties Alūksnė tapo svarbu prekybos tašku dabartinėje Latvijos teritorijoje.
Kaip pasakojo mus lydėjusi gidė Līva Šaicāne, dėl geografinės padėties čia visuomet buvo jaučiama Rusijos žemių kultūros įtaka, tačiau vietos gyventojai iš visų jėgų visuomet stengėsi kovoti už tapatybės išsaugojimą ir tautinį paveldą.
Art Noveau brangakmenis
Natkį pasiekę Alūksnę apsigyvenome prie pat geležinkelio įsikūrusiame vieštbutyje „Bahnhoff“, kuris tarsi brangakmenis tviskėjo nakties tamsoje (Jāņkalna iela 51, Alūksne). Pastatas iškilo 1910 metais vokiečių-baltų kilmės baronienės Helenos fon Feetinghof užsakymu. Šis Art Noveau stiliaus pastatas yra likęs vienintelis toks statinys Alūksnėje. Deja, bet tuo metu viešbutis ilgai neveikė – prasidėjus Pirmajam pasauliniam karui baronienė išvyko į Vokietiją ir apleido pastatą.
Vieta, kur dabar stovi viešbutis, visuomet buvo strategiškai svarbi – čia vyko reikšmingi rusų bolševikų ir vietos gyventojų bei suomių savanorių susirėmimai.
Tiek abiejų Pasaulinių karų metu, tiek jiems pasibaigus pastatas priklausė įvairiems žmonėms ir institucijoms – čia veikė ir vairavimo mokykla, čia gyveno kariai, buvo atidaryta ledainė, pradinė mokykla, vėliau pastate butus nuomavosi atskiros šeimos. Prabėgus kone šimtui metų – 2015-aisiais metais pastatą įsigijo vietos verslininkas, o nuo 2019 metų renovuotame pastate veikia viešbutis.
Tad praėjus šimtmečiui ši vieta atgavo savo funkciją – čia keliautojai gali jaukiai įsikurti ir pailsėti kelionės metu. Naktis šiame autentiškame viešbutyje kainuoja nuo 90 iki 150. Pusryčiai – vienam žmogui 10 eurų.
Vietos įžymėbė – Siaurukas
Visai šalia viešbučio – su šiuo miesteliu itin glaudžiai susijusi atrakcija – čia iki šiol veikia 33 km ilgio siaurojo (75 cm) geležinkelio ruožas ir unikali šio geležinkelio istorijos ekspozicija (Jāņkalna g. 52). Alūksnes – Gulbenes siaurasis geležinkelis yra vienintelis pastoviai naudojamas toks geležinkelis Baltijos šalyse, kuris reguliariai veža keleivius ir tam naudoja ne tik dyzelinį, bet ir garo lokomotyvą, pagamintus 1950-1980 metais.
Saurąjį geležinkelį ir juo riedantį traukinį vietiniai vadina Siauruku. Siaurukas reguliariai kursuoja du kartus per dieną. Bilieto kaina – nuo 1 iki 9 eurų, priklausomai nuo pasirinkto maršturo.
Ką nuveikti prie ežero? Daug ir visko
Alūksnėje radome ne tik vietų, kur galima pasigrožėti pakrančių perlais, bet ir gerų pramogų gamtoje. Visas gyvenimas čia neatsiejamas nuo Alūksnės ežero. Vienoje iš ežero pakrančių yra suręstas medinis, 1930-aisiais pastatytas, renovuotas apžvalgos bokštas, į kurį užlipus atsiveria įspūdingos apylinkių tolumos ir pasakiška panorama virš medžių viršūnių (Tempļakalna iela, Alūksne).
Netoli bokšto yra įrengta ekstremalių pojūčių mėgėjams skirta pramoga – skrydis virš ežero per visą slėnį. Kadangi panašią atrakciją išbandėme Siguldoje, šiam potyriui neatsispyrėme ir šį kartą.
Kadangi ežero saloje esančioje prieplaukoje mūsų jau laukė turistinis laivelis, taupydami laiką pasileidome lynu virš ežero – „Zzzippp“.
Ši pramoga, nors ir trunka labai trumpai, yra verta norintiems įveikti aukščio ar greičio baimę ir greitai pasiekti kitą ežero krantą.
Mus pririšo įvairiausiais diržais, pakabino ant lyno, pakvietė prie aukštai iškeltos platformos ir paleido laisvam skrydžiui virš ežero vandens. Greitai ir linksmai atsidūrėmė Pilies saloje. Ši pramoga asmeniui kainuoja nuo 10-15 eurų.
Saloje prasidėjo dar viena pramoga, tiesa, ne tokia ekstremali, o labiau atpalaiduojanti – pasiplaukiojimas po ežero apylinkes laiveliu „Marienburg“.
Kelionės metu galima išgirsti ir trumpą Alūksnės miestelio istoriją, pasižvalgyti į nuostabias ežero pakrantes. Beveik valandą trunkanti kelionė suaugusiam asmeniui kainuoja 5 eurus, vaikui – 3 eurai.
Keliaujant palei Alūksnės ežero pakrantes neįmanoma nepastebėti įrengtų daugybės vietų žvejybos entuziastams – čia ir meškerėms pasidėti, ir žuviai pasimatuoti, ir patogiai prisėst, ir susižinoti apie tai, kokios žuvys šiame ežere plauko. Nesumeluočiau sakydamas, kad Alūksnė – žvejų rojus, mat žuvų rūšių čia – kelios dešimtys, o ežeras – nuolat įžuvinamas. Žinoma, norint žvejoti, būtina įsigyti žvejo bilietą.
Rekomendacijos pavagyti ir praleisti naktį
Patyrę nuostabių įspūdžių patraukėme ieškoti geros vietos pavalgyti. Vietiniai rekomendavo, kad visai šalia ežero (nes Alūksnėje viskas yra prie ežero) turėtume rasti vienos šeimos įkurtą restoraną ir viešbutį „Benevilla“ (Brūža g. 8).
Pietų metu užsukę į restoraną užsisakėme žuvies patiekalų. Juk prie tokio ežero kitas pasarinkimas būtų neatleistinas. Mūsų pasirinkimas – kepta starkio file (12 eurų) ir kepta lašišos file (13,50 euro), desertui – naminiai vietinių uogų ledai (5 eurai) ir naminiai limonadai iš šaltankių ir serbentų.
Jei Alūksnėje norite pasilikti dar vienai nakčiai – romantiškai laiką prie ežero praleisti galima ir „Benevilla“ viešbutyje. Naktis dviem kainuoja apie 80 eurų su pusryčiais.
Sotūs ir laimingi, nuotykių patyrę ir Alūksnės teikiamais malonumais pasidžiaugę susiruošėme į kitą Latvijos pusę – mūsų kelio kryptis buvo Daugpilis. Tačiau dar prieš išvykstant iš šio pasienio kampelio mums parekomendavo pakeliui užsukti į dar vieną unikalią vietą.
Pas paukščius atitrūkti nuo civilizacijos
Tai ornitologų rojus šalia didžiausio Latvijos ežero – Lubāns. Gamtos parke yra įsikūrę ir svečių namai „Stikani“ (Bernāni, Rēzeknes raj.). Ši vieta žinoma dėl savo išskirtinių gamtos takų ir unikalios galimybės pažinti laukinę gamtą.
Pasakysiu atvirai, tai vieta, norintiems atitrūkti nuo įkyrios civiliacijos ir kasdienybės vargų, pabėgti nuo miesto triukšmo ir kokybiškai pailsėti. Naktis svečių namuose kainuoja 50-60 eurų, galima užsisakyti ir gido paslaugas, kuris supažindins su gražiausiomis apylinkių vietomis ir migruojančiais paukščiais.
Pasižvalgę po paukščių stebėjimo vietoves ir Lubāns ežero apylinkes, patraukėme ieškoti nuotykių arčiau Lietuvos sienos.
Alūksnės krašto grožio ir pamatytų vaizdų dar ilgai nepamiršim.
