Tad jei suskubsite, visas jas galite aplankyti dar šią vasarą – nuo radioteleskopų, senovinių švyturių ir malūnų iki naujutėlaičio mokslo ir inovacijų centro „Vizium“.
Automobiliu važiuodami su Modesta ir kūdikiu, pagal iš anksto susidarytą maršrutą į Ventspilį atvykome nuo Kolkos iškišulio. Ramiu keliu, pušynų apsupty, besimėgaudami vaizdiniais pro automobilio langą, privažiavome Irbenę. Čia, vidury miškų, keliolika kilometrų iki Ventspilio, yra įsikūręs radioastronomijos centras bei Irbenės radioteleskopas, o šalia ir seniausias švyturys.
Radioteleskopai
Radioastromomijos centre veikia du paraboliniai radioteleskopai, kurie šiuo metu naudojami moksliniams tikslams. Vienas iš jų yra net 32 metrų skersmens ir yra didžiausias radijo teleskopas Šiaurės Europoje bei aštuntas pagal dydį pasaulyje.
Šie radioteleskopai naudojami tarpžvaigždinės aplinkos objektų, Saulės radijo stebėjimams, asteroidų ir netoli Žemės esančių dirbtinių objektų, kosminių šiukšlių radiolokacijai ir kitiems kosmoso tyrinėjimams.
Tačiau dar Šaltojo karo laikais sovietų armijos kariškiai, naudodamiesi tokiais itin slaptais radioteleskopais, šnipinėjo NATO šalis.
Istoriniuose šaltiniuose rašoma, kad 1994 m., tuoj po Latvijos nepriklausomybės atkūrimo, Rusijos kariškiai šį objektą paliko, tačiau išeidami sudaužė įrenginius, į elektros variklius pripylė rūgšties, sukapojo laidus. Laimė, nebuvo duotas įsakymas milžiniškų antenų lėkščių susprogdinti.
Padedant Europos Sąjungai įranga buvo pertvarkyta ir dabar tarnauja moksliniams tikslams. Šiandien 32 metrų pločio ir 600 tonų sveriančia antena stebimi atokiausi Visatos kampeliai.
Radioastronomijos centre dabar rengiamos ekskursijos – supažindinama su teleskopais ir radioteleskopų stoties istorija, tai pat galima pasigrožėti apylinkių horizontais nuo buvusio teleskopo bokštelio. Be to, visi teleskopai ir kitos radioastronomijos teritorijos patalpos yra sujungtos požeminiais tuneliais – atvykę galėsite pasivaikščioti net ir jais.
Seniausias švyturys
Kita stotelė po vizito radioastronomijos stotyje – Ovišų švyturys, esanti prie pat Baltijos jūros pakrantės, vaizdingoje miškų apsuptyje.
Tai – seniausias navigacinis statinys Latvijoje, kuris iki šių dienų išliko be akivaizdžių architektūrinių pakitimų. Pradėtas statyti 1809 metais ir užbaigtas 1814, vėliau atnaujintas 1905-aisiais. Akmeninis bokštas yra 33 metrų, o visas švyturys – net 37 metrų aukščio.
Švyturys savo navigacinę funkciją atlieka ir dabar – švyturys sužiba kas 7,5 sekundės, o šviesa yra matoma už 15 jūrmylių. Pačiame švyturyje veikia iš švyturio istorijos muziejus bei ekspozicija.
Po intensyvių pasivaikščiojimų po radioteleskopų miestelį ir lipimo švyturio bokštą – pats metas pasistiprinti ir atsipūsti. Pačiame Ventspilio uosto centre, vaizdingoje vietoje įsikūręs restoranas „Ostas 23“ (Ostas g. 23, Ventspilis).
Čia rasite paprasto, skanaus ir, galima sakyti, greito maisto. Tad pasistiprinus, pailsėjus ir ilgai neužtrukus, galima tęsti pažintinę kelionę Ventspilyje.
Ventspilio traukinukai
Automobilį palikę prie restorano esančiame parkinge, po Venspilio centrą galite smagiai pasivažinėti gatvių traukinuku. Jį rasite uosto promenadoje – Tirgus ir Ostas gatvių sankirtoje. 40 minučių trunkanti pažintinė kelionė traukinuku įsimins ilgam. Vasaros sezonu traukinukas kursuoja nuo 11 iki 18 valandos. Bilieto kaina asmeniui – 3 – 5 eurai.
Venspilio centre kursuoja ir tikras siaurosios (600mm) geležinkelio vėžės traukinys (garvežys) – siaurukas Mazbānītis. Jis – tarsi iš pasakų filmo! Spalvingas ir įspūdingas, paliksiantis neišdildomą įspūdį. Venspilio parke kursuojantis siaurasis traukinys įprastai rieda dviejomis linijomis – Žiedo (1,4 km) ir Kalno (3 km).
Tačiau šią pramogą mums teko praleisti – dėl techninių gedimų traukinukas nekursuoja ir keleivių neveža. Tad jei lankysitės Venstpilyje kitąmet, gali būti, kad traukinukas jau bus suremontuotas. Šis garvežys, sujungtas su vagonėliais, dar visai neseniai – XX a. septintajame dešimtmetyje – reguliariai vykdė reisus į pajūrio žvejų kaimelius. Garo mašina buvo pagaminta 1916 m. Vokietijoje; ji sveria 9 tonas ir gali išvystyti 20 km per valandą greitį.
Laivų, inkarų ir kaimelių parkas
Čia pat prie saurojo geležinkelio rasite ir didžiulį parką – pajūrio muziejus po atviru dangumi. Jis įkurtas 1954 metais, siekiant išsaugoti pajūrio žvejų kaimelio paveldą. Šiandien tai vienintelis žvejybos muziejus po atviru dangumi Latvijoje.
Jame eksponuojamos žvejų sodybos, tvartai, vėjo malūnas, rūkyklos, gydyklų kabinos, tinklų pašiūrės ir kiti vietinės statybos bei buities eksponatai. Įdomiausia tai, kad visi eksponatai – namai, tvartai ir net malūnas – buvo atvežti, perkelti į šią vietą taip, lyg čia ir būtų stovėję.
4 ha plote taip pat eksponuojama jūrinių laivų ir didžiausia Baltijos šalyse inkarų kolekcija, kurią sudaro 152 eksponatai nuo XVII a. iki šių dienų.
Ventspilio pasididžiavimas – mokslo centras „Vizium“
Dar vienas objektas, kuriuo didžiuojasi visas Venstpilis – tai šios vasaros pradžioje duris atvėrusio mokslo ir inovacijų centras jaunimui – „Vizium“. Visų pirma šis centras atkreipia dėmesį savo architektūriniu sprendimu – rodos, kažkuo primena Vilniuje esančius Sporto rūmus. Ir štai – centro „Vizium“ vizualinės idėjos autorius – lietuvis, garsusis sostinės architektas Audrius Ambrasas.
„Vizium“ mokslo centre tiek vaikams, tiek suaugusiems yra lengvai, interaktyviai, suprantamu būdu paaiškinami fizikos dėsniai, įdomybės apie gamtą, medžiagų sąveiką, garsą ir šviesą bei daugelis pasaulio pažinimo dalykų. Pavyzdžiui, čia galima patirti žemės drebėjimą, išbandyti virtualios arba papildytosios realybės pramogas, suvokti, kaip veikia įvairūs inžineriniai prietaisais bei natūralūs gamtos procesai.
Be to, kaip pasakojo vietiniai ventspiliečiai, mokslo centras „Vizium“ tiesiog sujudino miesto gyvenimo ritmą – čia ėmė plūsti dar daugiau turistų tiek iš pačios Latvijos, tiek iš aplinkinių šalių. O ir miestiečiams tai – svarbių permainų etapas: daugybė jaunų ventspiliečių pastaruosius kelerius metus svajojo dirbti šiame naujutėlaičiame mokslo ir inovacijų centre.
Dabar, vos įžengus į mokslo centrą, fojė grindyse lankytojus pasitinka 365 kvadratinių metrų ploto pasaulio žemėlapis, kurį sudaro daugiau nei 600 tūkst. Murano stiklo plytelių. Žemėlapio centre – Ventspilio miestas, po kuriuo įmūryta kapsulė su žinia ateinančioms kartoms.
Mokslo centre veikia apie 80 interaktyvių eksponatų, mokslo šou, laboratorijos, konferencijų salės, klasės ir technologijų kūrybinės dirbtuvės. „Viziumo“ mokslo centro bilietas sauaugusiems kainuoja 15 eurų, vaikams – nuo 2 iki 5 eurų. Bilietas šeimai – nuo 18 iki 33 eurų, priklausomai nuo asmenų skaičiaus.
Beje, nuo mokslo centro „Vizium“ atsiveria stulbinanti Ventspilio miesto panorama – šis statinys taip puikiai integruotas į miesto kraštovaizdį, Be to, vietiniai gyventojai vis dar negali atsidžiaugti jo atsiradimu ir didžiuojasi, kad tai – pirmas toks mokslo pažinimo centras Baltijos šalyse – lietuviai tokio dar neturi. Tačiau netrukus bus ir Lietuvoje – Kaune jau statomas mokslo ir inovacijų centras „Mokslo sala“.
Naktis prie malūno
Štai taip ir baigėsi mūsų vienos dienos vizitas Ventspilyje – viename populiariausių kurortų Latvijoje, kurį itin pamėgę lietuviai. Po intensyvios dienos mieste, vakaro ramybės ieškoti patraukėme į užmiestį.
Už maždaug 6 kilometrų nuo „Vizium“ mokslo centro radome senovinį malūną, kuriame įsikūręs restoranas, o šalia – senoviniu stiliumi įrengtas nedidukas apartamentų tipo viešbutis „Pasiekstes dzirnavas“. Nakvynė čia rami ir įsimintina – karališkoje, medinėje lovoje, o pro viešbučio langus – senas malūnas.
Kitą rytą mūsų jau laukė sotūs pusryčiai malūne, šalia pat girnų. Pasikrovę energijos dienos pradžiai, sėdome į automobilį ir pasileidome į naujus nuotykius Latvijoje su šeima.
Daugiau Meškių šeimynos nuotykių Latvijoje skaitykite reportažų cikle „Atrask Latviją su šeima“.
„Atrask Latviją”: Instagram ir Facebook
