Ir nepaisant to, kad tąsyk dažnai pliaupė vasaros lietūs, spėjome aplankyti didžiulį Rygos zoologijos sodą, senamiestyje įsikūrusius restoranus, pasižvalgyti po Art Nouveau rajoną ir praleisti naktį viešbutyje su, ko gero, pačiu geriausiu vaizdu pro langus visoje Rygoje.
Ryga – Livonijos ordino laikų miestas, Latvijos sostinė, didžiausia iš visos Baltijos šalių trijulės, uostas, kultūros, gastronomijos, turizmo ir prekybos centras, retsykiais nusigvelbdavęs net ir Lietuvos sostinės titulą! Ko gero, ne vienam yra tekę vakaruose aiškinti, kad Lietuvos sostinė ne Ryga, o Vilnius.
Ir nieko nuostabaus. Kas kartą čia atvykus pasijunti tarsi kitame pasaulyje, kurį ilgus šimtmečius formavo visiškai kitokia kultūra, istorija ir tradicijos, nors Ryga – visai čia pat, tačiau skirtumai ir patirties įspūdžiai čia tokie – tarsi ji būtų labai toli.
Bergso turgus ir pietūs buvusiame garaže
Pietų metu įvažiavę į Rygą turėjome užduotį – rasti įsimintiną vietą pavalgyti. Viena žymiausių, stilingiausių ir patraukliausių vietų Rygoje yra įsikūrusi pačiame centre. Tai – „Bergs Bazaar“ (Bergso turgus) – istorinis prekybos, viešbučių ir gastronomijos centras, Elizabetes gatvėje, netoli Rygos geležinkelio stoties.
Kaip rašoma „Bergs Bazaar“ istorijoje, ši miesto dalis XIX a. pabaigoje buvo periferinis rajonas. Toje vietoje, kur dabar įsikūręs viešbutis „Bergs“, būta net kopūstų lysvių, čia stovėjo tik trys mediniai namai, iš kurių išliko du. Tačiau permainų vėjus į šį rajoną atpūtė inovatoriškas Rygos urbanistas, to meto verslininkas Kristaps Bergs, 1887-1900 metais čia pastatęs pirmąjį modernų prekybos centrą Rygoje – Bergs'o turgų.
Architektūrinės eklektikos pavyzdžiu tapusį „Bergs Bazaar“ suprojektavo architektas Konstantīns Pēkšēns. Jis įkvėpimo sėmėsi iš Stambulo Didžiojo turgaus, taip pat didesnių prekybos pasažų, tuo metu madingų Vakaruose ir Sankt Peterburge. Ši vieta tapo savotišku visuomenės suvienijimo centru – Bergs'o turguje prekiavo latviai, vokiečiai, rusai, žydai ir kitų tautybių žmonės.
Jau tuo metu Bergs'o turguje veikė net 130 parduotuvių, o turgaus reikšmę paliudijo tai, kad 1909 metais čia atsirado miesto kanalizacija ir vandentiekis. Vėliau, XX a. trečiajame dešimtmetyje, Bergs'o turguje įsikūrė ir pirmoji Rygoje benzino kolonėlė.
Sovietmečiu Bergs'o turgaus teritorija buvo smarkiai apleista. 1991 metais Latvijai atgavus nepriklausomybę, Bergs'o turgus buvo grąžintas Kristaps'o Bergs'o giminaičiams, kurie atkurė ir naujam gyvenimui atgaivino visą Bergs'o turgaus kvartalą.
Beje, pasiturinčių Bergs'ų šeima dar XX amžiaus pirmoje pusėje galėjo sau leisti turėti ne vieną automobilį, kurie buvo laikomi garaže – o šiandien jame įsikūręs vyno baras „Garage“.
Būtent čia ir užsukome papietauti – tik neapsigaukite, nors iš pažiūros gali atrodyti, kad tai prašmatnus „vyno baras“, turintis gerą vyno kortą, tačiau likome maloniai nustebinti, kokio aukšto lygio čia yra virtuvė.
Taigi, ką įdomaus, unikalaus ir įsimintino galima rasti vyno bare „Garage“? Žinoma, tai – pats Rygos centras, tad kainos yra atitinkamos ir tikėtis ko nors pigaus – nevertėtų. Vis dėlto, dėl kokybės abejoti nereikia – aplinka, svetingumas ir aptarnavimas teikė vilčių apie būsimą gerą gastronominę patirtį.
Tąsyk lankydamiesi užsisakėme 5 mini tapas – įvairių skonių užtepėles su skrudinta duonele (14 eurų), veršienos žandą su orkaitėje keptų bulvių piurė ir latviškomis voveraitėmis (25 eurai) ir trintą žuvies sriubą (9 eurai).
Prie patiekalų derinome itališką baltą Chardonnay veislės vynuogių vyną iš Friulio regiono bei Valpolicella Classico Superiore Ripasso, tipinį Veronos regiono raudonajį vyną.
Pietų pabaigai užsisakėme šefo dienos desertą – braškių putėsius su migdolų duonele ir espresso macchiato.
Maisto meniu čia – nedidelis, todėl iš anksto žadantis aukščiausią kokybę. Ir tą kokybę jie patvirtino – pateikalai ypatingi, meistriškai paruošti ir patiekti. Aptarnavimas – be priekaištų, o ir aplinka – industrinė, skoningai ir stilingai įrengta. Beje, skirtingu dienos metu – per pietus ar vakare – maisto meniu skiriasi. Tad vietos gastronominei kelionei čia – į valias, o mūsų patirtis paliudijo, kad Ryga – dar ir gastronominė šalies sostinė.
Rygos zoologijos sodas
Po pietų – pats metas pramankštinti kojas. Iš Rygos centro patraukėme į vieną įspūdingiausių vietų mieste, kurią verta aplankyti keliaujant su šeima.
Tai – didžiulis Rygos zoologijos sodas. Tiesa, į jį atvykome pliaupiant vasaros lietui, o ir laiko nebuvo daug, tad Modesta įsisodino mūsų vaiką į nešyklę ir porą nuostabių valandų praleidome vaikštinėdami baltiškos gamtos ir egzotiškos gyvūnijos apsuptyje. Įspūdžius ir vaizdus iš lietingos, o vėliau ir saulėtos popietės Rygos zoologijos sode galite pamatyti nuotraukų galerijoje.
Zoologijos sodas yra įsikūręs Rygos priemiestyje, Mežaparke – pušyne ant Rygos ežero kranto.
Rygos zoologijos sodas veikia ištisus metus – tiek žiemą, tiek vasarą. Kiekvienu metų laiku galima susipažinti su įvairiausiais egzotiniais šiltųjų kraštų, vietiniais baltiškais, taip pat jūrų, upių bei snieguotųjų vietovių gyventojais.
Pavyzdžiui, pamatyti, kaip atrodo pelėdos, arktinės lapės, ruoniai, šiauriniai elniai, lūšys, Amūro tigrai ir kt. Štai zoologijos sode yra vaikų zona, kurioje galima iš arti susipažinti ir net paglostyti vietinius, Baltijos šalims būdingus ūkinius gyvūnus – ėriukus, paršelius, triušiukus ir kt.
Egzotinių gyvūnų zoologijos sode taip pat į valias – flamingų, begemotų, žirafų, beždžionėlių, grifų, liūtų, kengūrų ir daugybė kitų. Tropikų name susipažinsite su šiltųjų ir drėgnų kraštų gyventojais – aligatoriais, krokodilais, driežais ir gyvatėmis bei daugybe kitų gyvosios gamtos atstovų.
Rygos zoologijos sodas įsikūręs adresu Meža prospekts 1, bilieto kaina vaikui (nuo 4 metų) – 5 eurai, suaugusiam – 10 eurų. Galima įsigyti ir šeimos bilietą (4-5 asmenys) – 25 eurai.
Art Nouveau ir grafiti
Rygos zoologijos sodą aplankę patraukėme atgal į miesto centrą ir į UNESCO pasaulio paveldo saugomą senamiestį.
Vakarėjant ir saulei leidžiantis – didžiulis malonumas pasivaikščioti viename gražiausių rajonų visoje Rygoje – Art Nouveau architektūros perlu vadinamoje Alberta gatvėje.
Čia galima susipažinti su XIX a. pabaigos ir XX a. pradžioje vyravusia Art Nouveau stiliaus architektūra. Sutapimas, tačiau Art Nouveau architektūra Rygoje išpopuliarėjo miesto klestėjimo laikotarpiu, todėl šio stiliaus pavyzdžių čia – gausybė.
Palei visą Alberta gatvės ilgį yra išsidėstę šiam puošniam architektūros stiliui priskiriami pastatai. Kiekvienas namas čia – unikalus ir išskirtinis, nors visi jie pastatyti per palyginti trumpą laikotarpį – nuo 1901 iki 1908 metų. Kai kurie iš jų pripažinti nacionalinės reikšmės architektūros paminklais. Štai kodėl Ryga tokia ypatinga, tarsi nukelianti į kitą pasaulį – čia galima pasijusti lyg puošniausiose Vakarų šalių sostinėse. Alberta gatvė dar vadinama „ramiuoju centru“, nes čia nėra didmiesčio šurmulio, todėl tinkama romantiškiems pasivaikščiojimams.
Meno kūrinių Rygoje galima pamatyti ir netikėtose erdvėse. Šių dienų vizualusis menas iš tradicinių popieriaus ar drobės rėmų persikelia į gatves, šaligatvius, požeminius tunelius ar ant pastatų sienų.
Taigi, Ryga – ne išimtis. Gatvės menas čia itin populiarus – dailininkai savo spontaniška laisvės išraiška perduoda žinutes visuomenei, būdingai pasaulio didmiesčiams – taip pat ir Rygai.
Vienas naujausių gatvės meno kūrinių – serija piešinių Rygoje, kuri dedikuota Ukrainai, didvyriškai besiginančiai nuo Rusijos sukelto kruvino karo ir agresijos. 40 menininkų sukurtus grafiti piešinius galite išvysti Sporta g. 2, Rygoje.
Pro viešbučio langus – milijono verti vaizdai
Intensyvi diena Latvijos sostinėje baigėsi jau saulei nusileidus – kol vaikas miegojo, automobiliu pasivažinėjome Rygos centre palei Dauguvos krantus ir šalia prisišvartavusius laivelius bei kruizinius laivus. Ilgai netrukus pasukome poilsiui į viešbutį, kuriame laukė dar viena nuostabi ir ilgam įsiminusi patirtis.
Praėjusiais metais lankydamiesi Rygoje pasirinkome nakvynę viešbutyje „Wellton Riverside SPA“ su vaizdu į kairįjį Dauguvos upės krantą, šį kartą nusprendėme padaryti priešingai – įsikūrėme viešbutyje „Radisson Blu Daugava“, esančiame kairiajame krante, užsisakę kambarį su vaizdu į Rygos senamiestį – dešiniajame Dauguvos upės krante.
Ir štai, viešbučio administratorius, padavęs mūsų kambario korteles nurodė kilti liftu į 8-ąjį aukštą. Užsisakant kambarį prierašas „su vaizdu į upę ir senamiestį“ teikė vilties, kad reginys bus puikus – kilome aukštai.
Vos pravėrę kambario duris, likome tarsi be amo – pro viešbučio langus ir balkoną atsivėrė stulbinanti Rygos senamiesčio stogų panorama, į dangų besistiebiantys bažnyčių bokštai, krantus jungiantys tiltai, kur po kojomis – lėtai tekanti Dauguva. Čia puikiai tiktų posakis – „vaizdas, vertas milijono“. Ir tas posakis nemeluoja – panorėjus įsigyti būstą Rygos centre su tokiu vaizdu, tektų pakloti, ko gero, ne vieną milijoną.
Nors jau buvo sutemę, reginys prikaustė prie langų ilgam – šiltą vasaros vakarą kambario balkonėlyje galima būti valandų valandas, šnekučiuotis per naktį. Ir tuo pačiu pasidžiaugti, kad saulei patekėjus ryto kavą bus galima gerti tame pačiame balkone, žiūrint į bundančią Rygą.
Naktis dviem asmenims ir kūdikiui (priklausomai nuo pasirinktos datos) su itin gerais pusryčiais tokiame numeryje ir su vaizdu į senamiestį, ir upę kainuoja nuo maždaug 100 iki 150 eurų.
Tad nors vienai nakčiai patirti tokį malonumą Rygos centre – būtina ir verta.
Daugiau Meškių šeimynos nuotykių Latvijoje skaitykite reportažų cikle „Atrask Latviją su šeima“.
„Atrask Latviją”: Instagram ir Facebook