Kaip dažnai reikėtų maudyti šunis ir kates?
Gyvūnų kirpėja aiškina, kad jei augintinių šeimininkai savo keturkojus šers premium klasės maistu, tačiau visiškai nesirūpins kailio ir odos būkle – augintinis nebus visiškai sveikas.
„Ankstesniais laikais tokių dalykų nebuvo, bet dabar laikai šiek tiek kiti ir katės bei šunys gyvena namuose – ne lauke, ne sau, be šeimininko, jie gyvena kartu su šeimininku namuose. O naminiai gyvūnai yra tarsi vaikai – būtinai reikia juos prižiūrėti, būtinai maudyti ir atrinkti tinkamą procedūrą, jei reikia, tinkamą kirpimą. Visa tai priklauso ir nuo augintinio veislės, todėl svarbu parinkti, ką galima atlikti, ko negalima, pagal tai, koks yra augintinio kailis ir odos būklė“, – pasakoja J. Trošina.
Paklausta, kas kiek laiko reikėtų maudyti gyvūną, specialistė aiškina, kad tai – labai individualu. Tačiau paprastai poreikį maudynėms turėtų išduoti blogas sklindantis kvapas, susiriebalavę ar purvini plaukai – tuomet kailis praranda blizgesį ir sveiką, reprezentatyvią išvaizdą. Gyvūno kailio nepriežiūra gali sąlygoti ir prastą odos būklę – gali atsirasti aknė, kauptis nešvarumai, išsivystyti kiti odos sutrikimai ir ligos.
Mokslinių šaltinių duomenimis, daugelį šunų reikėtų maudyti ne daugiau kaip kartą per mėnesį. Jei augintinis maudomas per dažnai – atsiranda rizika odai prarasti natūralius aliejus, kurie gali sukelti odos išsausėjimą ir pleiskanojimą. Ilgo plauko šunys, kurių plaukas turi polinkį veltis, maudomi dažnesniais intervalais – kas kelias savaites, beplaukiai – kartą per savaitę.
Katės, kaip jau minėta anksčiau, savo kailiu rūpinasi pačios, todėl maudynės, įvairių mokslinių šaltinių duomenimis, sveikoms katėms gali būti retesnės – pakanka vos kelių kartų per metus. Kaip ir beplaukiai šunys, taip ir katės, – reikalauja intensyvesnės priežiūros. Tačiau beplaukes kates rekomenduojama maudyti bent kartą per mėnesį, rečiau nei beplaukius šunis. Vis dėlto, kaip pastebi gyvūnų kirpėja, šioms procedūroms būtina parinkti tinkamas priemones.
„Kosmetika būtinai turi būti natūrali, nes ji per kelias sekundes įsigeria į kraują, tai aišku, kad ji turi būti natūrali – be silikonų, parabenų, dirbtinių putoklių, kas veikia augintinio sveikatą: labai agresyvūs ingredientai iš karto veikia gyvūno organizmą“, – sako J. Trošina.
Kaip pratinti gyvūną prie maudynių?
Akivaizdu, kad ne visi augintiniai mėgsta grožio procedūras. Gali pasitaikyti tokių, kurie labai bijo vandens ar viso maudynių proceso, o ši procedūra kelia stresą, retais atvejais – agresiją. Kad to pavyktų išvengti, J. Trošina rekomenduoja augintinius maudynėms pratinti nuo mažens ir pamažu. Jei augintinis į namus atkeliavo jau vyresniame amžiuje, tokiai procedūrai taip pat reikalingas pratinimas. Tiesa, jis gali užimti daugiau laiko, tačiau išmokyti keturkojį tikrai galima.
„Negalima staigiai dėti į vonią, įjungti dušą ir bandyti prausti – tai gali išgąsdinti gyvūną. Viską reikėtų daryti palaipsniui. Vieną dieną galima tiesiog įjungti dušą, kad augintinis išgirstų tą garsą ir pamatytų vandenį. Kitą dieną vėl pakartoti. Trečią dieną galima jau pabandyti gal kojytę sušlapinti gyvūnui, bet iš pradžių reikėtų parodyti, kas yra vanduo, kad jis yra šiltas ir malonus. Dar kitą dieną vėl kojytę sušlapinti. Jeigu šeimininkas mato, kad gyvūnas ne taip ir bijo ir ramiai jaučiasi, galima bandyti jau ir visą kūną šlapinti. Palaipsniui reikėtų bandyti įvesti ir kosmetiką, kada jau gyvūnas ramiai leidžia sušlapinti visą savo kailiuką.
Prie džiovinimo taip pat reikėtų pratinti – negalima staigiai įjungti džiovintuvo ir bandyti džiovinti. Pradžioje reikėtų įjungti džiovintuvą, kad augintinis girdėtų tą garsą, priprastų, galima truputį iš tolo po kelių dienų pabandyti tą srovę pasukti į gyvūno pusę, kad jis pajustų, kas ta srovė, kas tas džiovintuvas, kad tai taip pat tai nėra baisu, priešingai – šilta, malonu, sklinda švelnus vėjelis. Kiek laiko reikės pratinti – sunku pasakyti. Kiekvienam individualiai. Vienam gyvūnui reikės poros dienų, kitam – gal ir mėnesis reikalingas.
Taip pat gyvūnas pratinamas ir kirpyklose – šeimininkas atveda vieną kartą, gal pirmą kartą net ne maudyti ir džiovinti, o kad gyvūnas tiesiog pasižiūrėtų aplinką – kaip čia kvepia, kad susipažintų su kirpėja, taip pat su čia naudojamais kompresoriais, kurie yra stipresni už įprastus džiovintuvus“, – pasakoja gyvūnų kirpėja.
Šukavimas ir džiovinimas – taip pat svarbi kailio ir odos priežiūros dalis
Paklausta, ar po maudynių būtinas kailio džiovinimas, specialistė pastebi, kad tokios procedūros tikrai nereikėtų pamiršti.
„Džiovinti būtinai reikėtų, nes, pavyzdžiui, jeigu ilgo plauko gyvūnas paliekamas šlapiu kailiu, tai tiek ir žiemą negerai, nes šalta ir gyvūnas gali šulati, tiek ir vasarą negerai, nes gaunasi tarsi pirties efektas – gyvūnas šlapias, poplaukis lieka drėgnas, saulė kaitina ir gyvūnas gali sukaisti, gauti saulės smūgį.
Trumpakailiai, visai trumpo kailio, aišku, nusipurto ir visa drėgmė nubėga, bet rekomenduojama vis tiek išdžiovinti, nes kailiukas žymiai ilgiau išliks tvarkingesnis, kada jis bus pilnai sutvarkytas, nes džiovinimas uždaro plauko svogūnėlį ir dėl to tas gyvūnas išlieka toks tvarkingas, švarus ilgesnį laikotarpį, nei tiesiog jį greitai išmaudžius ir paleidus nusipurtyti“, – pastebi ji.
Šukavimo intensyvumas, kaip aiškina kirpėja, priklauso nuo veislės. Štai, pavyzdžiui, jei augintinis yra trumpo kailio, šukuoti teks rečiau, jei ilgo arba tankaus plauko – šukuoti jį teks dažniau, siekiant išvengti vėlimosi ir sąvėlų formavimosi: „Jei šeimininkas nori išlaikyti gražų, gerą kailiuką, reikėtų dažnai šukuoti – kasdien. Aišku, jeigu kailis prižiūrėtas, užtenka ir vieną kartą per savaitę šukuoti. O jeigu augintinis labai, labai aktyvus, laksto, trinasi galbūt kur nors, tai ir kailis greičiau gali veltis, todėl reikės šukuoti dažniau.“
Jei maudynės – sudėtinga procedūra, gali padėti kirpykla
Vis dėlto, jei visos šios procedūros skamba kaip didžiausias košmaras – reikėtų apsvarstyti galimybę reguliariai lankytis pas gyvūnų kailio priežiūros specialistus. Čia gyvūną ne tik išmaudys ir išdžiovins, bet ir parinks tinkamas priemones, pakonsultuos dėl kailio ar odos būklės.
„Čia atliekamos gydomosios ir kasdienės procedūros. Jeigu, pavyzdžiui, šuo turi problemų su oda ir kailiu, mes nenaudodami vaistų, tik natūralią kosmetiką, galime sutvarkyti tam tikrą problemą. Pavyzdžiui, jeigu šunį vargina dermatitas, aišku, būtinai reikia kreiptis ir į veterinarą, nes gali būti, kad tik procedūrų neužteks, bet mes galime su procedūromis žymiai greičiau išspręsti tą problemą. Jeigu šunį vargina alopecija, kada šuo pradeda plikti, miršta plauko svogūnėlis ir šuo lieka plikas, – mes su natūralia kosmetika galime regeneruoti plauko folikulą ir šuo vėl bus gražus.
Kasdienių procedūrų pagalba palaikomas gražus, tvarkingas kailiukas. Jeigu, pavyzdžiui, gyvūnas linkęs į vėlimąsi, klientas ateina ir sako, kad šuo labai stipriai veliasi, mes parenkame pagal jo plauko tipą priemones, kurios palengvina iššukavimą ir neleidžia kailiui veltis, nes jis bus primaitintas, prisotintas visomis naudingomis medžiagomis, taip pat bus elastingas, nelūžinės ir nesivels. Arba jeigu kailis sausas, vasaros metu išsausėjęs, taip pat galime atlikti procedūrą, kuri pamaitins ir pridrėkins kailį“, – pasakoja J. Trošina.
